Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Neretai moterys skundžiasi, kad ginekologinės apžiūros metu gydytojas aptiko kiaušidės cistą. Kas tai? Ar tai pavojinga? Į skaitytojų klausimus atsako ginekologė Daina Visockienė.
Kas yra cista?
Cista – plonasienė ertmė, kurioje dėl įvairių priežasčių susikaupia skysčio. Cistos gali atsirasti įvairiuose lytiniuose organuose – kiaušintakiuose, gimdoje, makštyje, išoriniuose lyties organuose. Dažniausiai būna kiaušidžių cistų.
Kokio amžiaus moterims formuojasi cistos?
Cistos dažniausiai formuojasi vaisinguoju moters gyvenimo periodu – nuo lytinės brandos iki menopauzės, tačiau gali būti ir mergaitėms, ir vyresnio amžiaus moterims. Paprastai cistos diagnozuojamos apžiūros metu, labai padeda tyrimas ultragarsu.
Kodėl atsiranda cistų?
Cistų kilmė įvairi, dažnai nėra aiški. Dažniausiai moteris vargina vadinamosios funkcinės cistos, atsiradusios sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme. Tokios cistos būna folikulinės, kai bręstant kiaušialąstei kiaušidėje neįvyksta ovuliacija, ir folikulinė ertmė lieka padidėjusi arba auga toliau. Būna geltonkūnio cistų – kai plyšusio per ovuliaciją folikulo vietoje formuojasi cistinė ertmė.
Makšties ar išorinių lytie organų cistos gali susiformuoti po buvusių traumų. Makšties prieangio liaukų cistų priežastis – užakę nutekamieji latakai.
Dažnos kiaušidžių endometrioidinės cistos. Atsiradus endometriozės židiniui kiaušidėje gali formuotis cistos ertmė, pripildyta tamsaus rudo skysčio.
Kiaušidžių cistos dažnai lydi kitas ginekologines ligas, gali formuotis gydant nevaisingumą, vaistais stimuliuojant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėje.
Ar moteris cistą jaučia? Ar skauda?
Tai priklauso nuo cistos kilmės, dydžio. Dažnai cistos nesukelia jokių nemalonių pojūčių, kartais pacientės nurodo mėnesinių ciklo sutrikimą. Didesnės cistos gali sukelti maudžiančio, tempiančio pobūdžio skausmus pilvo apačioje. Kartais vargina vidurių pūtimas, sutrikęs šlapinimasis, viduriavimas. Plyšus kiaušidės cistai, gali prasidėti kraujavimas į pilvo ertmę, lydimas stipraus skausmo. Tuomet moteris dar jaučia bendrą silpnumą, kartais pykinimą, gali vemti.
Cistos taip pat gali apsisukti apie vadinamąją savo kojytę – kraujagyslių pluoštą maitinantį cistos darinį. Tuomet skauda pilvą. Šiuo atveju reikia skubios chirurgo pagalbos. Kartais cistos supūliuoja, tuomet vargina karščiavimas, kiti uždegimui būdingi simptomai.
Kaip gydomos cistos?
Dažnai aptikus cistą (jei moteris gerai jaučiasi), cista sekama apie 60 dienų. Daugelis funkcinių cistų išnyksta be jokio gydymo. Jei yra ryškesnių hormoninės pusiausvyros sutrikimų, gydytojas ginekologas gali skirti hormoninių kontraceptikų. Jie padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą, mažina mėnesinių skausmingumą ir gausumą.
Ar cista gali supiktybėti?
Cistai neišnykus, moteriai rekomenduojama atlikti diagnostinę laparoskopiją, kurios metu optiniais prietaisais įėjus į pilvo ertmę cistinis audinys pašalinamas ir nusiunčiamas į laboratoriją ištirti. Tiriama, kokia yra cistos kilmė, ir dėl galimo darinio supiktybėjimo, nes kai kurios cistos ilgainiui gali virsti piktybiniu augliu.
Kiaušidžių vėžys – pirma pagal dažnumą moterų mirčių nuo vėžio priežastis. Todėl tik gydytojas, įvertinęs moters skundus, atlikęs ginekologinę apžiūrą ir papildomus tyrimus, gali nustatyti cistos priežastį, skirti gydymą. Labai svarbu, net jei nejaučiate jokių negalavimo reiškinių, ypač vaisingo amžiaus moterims, nors vieną kartą per metus pasitikrinti pas gydytoją ginekologą.
„Mamos žurnalas“
