Nenuostabu, kai sakote, kad mamų papasakotos istorijos būna daug įdomesnės už gydytojų ar psichologų straipsnius. Visada įdomu paskaityti apie svetimą patirtį, pasisemti stiprybės iš kitų mamų. Mamos Jurgitos pasakojimas jus šokiruos, bet kartu ir tūkstantąjį kartą patvirtins tiesą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Jurgitą gamta ir nuskriaudė, ir apdovanojo.
Pasakoja mama Jurgita
Man visada atrodė, kad viskas, kas keisčiausia nutinka kitiems ir kad man to tikrai niekada nebus. Tačiau ne veltui sakoma: nespjauk į šulinį, nes teks pačiam gerti. Ir štai, gavau pamoką.
Vieną rugpjūčio naktį…
Juokingiausia būna, kai susėdus mergaičių ratelyje prabylame apie pirmąjį apsilankymą pas ginekologą, tada man iškart pasidaro nebejuokinga ir neįdomu, nes būtent mano apsilankymai pas šios srities specialistus prasidėjo nuo operacinio stalo…
Buvau naivi jaunutė mergaičiukė, kurią ką tik buvo aplankiusi pirmoji meilė. Viskas atrodė gražu, idealu, skraidžiau padebesiais. Tada man buvo beveik 17 metų. Viskas buvo gražu iki vienos rugpjūčio nakties, kada nusprendžiau, jog jau metas… Paryčiais atsidūriau ant operacinio stalo. Visos iliuzijos ir spalvos staiga išnyko.
Iš karto po pirmųjų santykių, pradėjau labai stipriai kraujuoti. Kraujavau be perstojo, kraujavimo sustabdyti buvo neįmanoma.
Skaudėjo nenumaldomai ir skausmas niekaip nerimo. Nukraujavau ligi sąmonės netekimo, po to iš karto atsidūriau pas gydytojus.
Nušlitiniavau, tiesiogine to žodžio prasme, ligi budinčio gydytojo poliklinikoje, nes buvo ankstyvas rytas. Pasakiau, kad esu stipriai nukraujavusi, kad jau buvau nualpusi ir kad man silpna, paaiškinau po ko visa tai įvyko. Budintis gydytojas man pasiūlė sėsti į autobusą ir važiuoti iki ligoninės… Greitosios pagalbos automobilio, kad nuvežtų mane, nepasiūlė. Gerai, kad manęs automobilyje laukė draugas. Jis nuvežė mane į ligoninę. Tada ir prasidėjo „smagioji“ dalis.
Ją reikia skubiai operuoti!
Mane priėmė ligoninės priėmimo skyriuje. Apžiūrėjo, išklausinėjo visko. Buvau kankinama beprotiško skausmo, baimės, kai pasigirdo verdiktas: ją reikia skubiai operuoti, nes kraujavimas nesustos… Neišlaikiau, paplūdo ašaros. Baimė buvo nenusakoma, juk pirmąkart pas šios srities gydytojus, skaudėjo beprotiškai, o dar prieš akis laukė operacija ir nežinia, kas bus toliau.
Operacijos metu gydytojai išvydo neįtikėtiną dalyką: dvi visiškai atskiras, greta esančias gimdas, su atskirais gimdos kakleliais, bei makšties pertvarą, kuri būtent po santykių buvo įtrūkusi, bei sukėlė tokį nenumaldomą kraujavimą. Susiuvus įplyšimą, operacija buvo baigta. Tada liko ilgas aiškinimas man bei gydytojų diskutavimas, jog tai itin retas apsigimimas bei keistenybė. Apžiūrėjo mane keli gydytojai ir visi matė tą patį.
Atliko tyrimą ultragarsu – atsakymas tas pats: dvi atskiros gimdos su atskirais kakleliais, besiskiriančios vos keliais milimetrais ir abi funkcionuojančios kuo puikiausiai. Tada iškart pasipylė klausimai, kas bus toliau? Kaip? Ką daryti? Kodėl?
Nepastosi niekada
Štai nuo tos dienos ir paaiškėjo, kodėl mano mėnesinės būdavo tokios skausmingos bei ilgos (net 7-8 dienos su beprotiškais skausmais bei jų malšinimais vaistais). Tačiau apie tokią priežastį niekada net nekildavo mintis. Begalė klausimų ir abejonių iškilo man bei gydytojams. Jie ilgai svarstė galimybę pašalinti vieną iš gimdų, tačiau šis variantas buvo greitai atmestas, nes vis dėlto jos abi gyvos, visiškai funkcionuojančios, tad to negalima daryti. Man iškart kilo klausimas, o kas bus, jei norėsiu pastoti? Ar ateityje galėsiu turėti vaikų? Klausiau šito savo gydytojos, tačiau ji tylėjo, o ta tyla pasėjo nerimą ir baimę, nes mačiau, kaip ji neramiai sureaguodavo į tokius mano klausimus.
Neiškentusi šitos nežinios ir negaudama konkretaus atsakymo, nuėjau pas vyresnę gydytoją, be galo malonią moterį, kuri man viską ramiai ir atvirai pasakė bei ištarė baisųjį verdiktą: „Suprask, vaikeli, nė vienos gimdos pašalinti negalime. Per daug rizikuotume, nes, tarkime, išėmus vieną gimdą, yra tikimybė, kad būtent į tą pusę nuolat judės spermatozoidai. Tuomet apvaisinimas bus neįmanomas, o palikus abi… Tik tu neišsigąsk, medicina tobulėja, gal kada nors… Tu neišnešiosi vaikelio, gimdos tiesiog tam per mažos. Tad nuolat patirsi persileidimus, bet greičiausiai tiesiog išvis nepastosi niekada…“ Niekada.
Kibirkštėlė vilties
Viskas. Nuo tos akimirkos atrodė, kad pasaulis tiesiog tyčiojasi iš manęs. Už ką man taip? Kodėl? Kodėl visa tai?..
Grįžimo į palatą nepamenu. Kelias dienas buvau nesava, tačiau teko susitaikyti su šia mintimi.
Nieko neįmanoma pakeisti. Liko tik tikėtis, kad kada nors, kai medicina ištobulės…
Buvo nutarta siųsti mane į kitą miestą (nesinori minėti jo bei klinikos pavadinimo), kad mane pakonsultuotų ir pasiūlytų kokį nors problemos sprendimo būdą. Norėjo, kad makšties pertvarą pašalintų būtent šie specialistai. Tačiau neįtikėtina, bet nuvykus ten jie paneigė viską: makšties pertvaros nėra, gimda dviragė, o mano gydytojai elementariausiai klysta, kaip jie ištarė: nusišneka. Na štai, atsirado kibirkštėlė vilties, tačiau grįžus namo, po keturių gydytojų apžiūros-kankinimų, viltis greitai išblėso. Deja, anie klydo, tad jei jau nesutinka operuoti ten, operuos čia.
Vargai nesibaigia
Buvo skirta data makšties pertvarai šalinti. Jos palikti nebuvo įmanoma, nes ji trukdė normaliai menstruacijų eigai bei būtų kaskart trukdžiusi lytiniams santykiams.
Operacija vyko labai sklandžiai, atlikus epidurinę nejautrą. Jos metu buvo sukviesta kelių gydytojų komanda, jie diskutavo apie keistą mano atvejį ir ką galima būtų padaryti.
Praėjus savaitei po operacijos, grįžau namo. Vos spėjus išsikraustyti daiktus, teko važiuoti atgal, pasileido žaizdos siūlai, tad teko viską skubiai tvirtinti. Trečias kartas ant operacinio stalo buvo košmariškas, kurio prisiminti nesinori ligi šiol, nes visa tai buvo atlikta nesuveikus narkozei, nebuvo laiko laukti…
Mylimas žmogus viską suprato
Pasibaigus vargams su operacijomis, viskas tekėjo sava vaga. Smagu buvo tai, kad susireguliavo menstruacijų ciklas, sutrumpėjo jų trukmė (iki 5 dienų). Apie pastojimo galimybę nesinorėjo net galvoti, nes dar buvau jauna, tad stumdavau šias mintis su skaudančia širdimi tolyn, kol po kelerių metų nesutikau savo išsvajotojo mylimo žmogučio. Savo apsigimimo nenorėjau nuo jo slėpti, viską papasakojau jau po kelių mėnesių mūsų draugystės. Galvojau ir bijojau: jis nusisuks nuo manęs, tikrai paliks, nes vargu ar reikalinga vyrui tokia bereikšmė moteris. Tačiau klydau. Jis guodė mane, kad viskas bus gerai, kad kai tik ateis laikas vaikučio atėjimui į pasaulį, padarysime viską, kas įmanoma, bet rasime būdą pastoti.
Silkė „kailinukuose“
Mes nepagalvojome apie tai, kad ne visada suaugusieji renkasi, kada ateiti mažiesiems žmogučiams į pasaulį, bet ir vaikai pasirenka.
Nusprendėme nesisaugoti kelis kartus, nes vis dėlto juk buvo aišku – aš nepastosiu. Bet viskas įvyko kitaip.
Menstruacijos vėlavo jau 3 savaites. Nekreipiau į tai dėmesio, nes, nepaisant operacijų, per metus pasitaikydavo tokie 3-4 nukrypimai nuo ciklo bei vėlavimai. Juo labiau nuolatos draskė pilvo apačią, norėjosi daug valgyti, skaudėjo pritvinkusios krūtys, tad kasdien laukiau mėnesinių.
Laukiau ligi tos akimirkos, kol vėluojant mėnesinėms beveik 8 savaites vieną vakarą taip užsimaniau silkės „kailinukuose“, kad dėl šios mišrainės prieš pat parduotuvės uždarymą vėlai vakare išbėgau jos pirkti.
ai man pasėjo nerimą širdį visai nakčiai, nes toks elgesys man buvo nenormalus. Kilo mintis, kad laukiuosi. Nejau? Po tų kelių nesisaugojimo kartų?
Ryte važiuojant į darbą draugui ištariau: „Man reikia į vaistinę vaistų nuo skausmo“. Tikrąją prekę nutylėjau, nes bijojau suteikti nereikalingą viltį ir įskaudinti jį. Darbe nenustygau vietoje, knietėjo sužinoti viską tuoj pat, o išryškėjus dviems testo juostelėms nebežinojau ką daryti. Kojos ir rankos nutirpo, blaškiausi iš vieno kampo į kitą, netikėjau savom akimis, vis žvalgiausi į testą, ar juostelės nenyksta. Džiaugsmas liejosi per kraštus, bet drauge atėjo ir baimė bei nerimas. Būsimojo tėčio verčiama, tą pačią dieną nuvykau pas ginekologę echoskopijai. Taip, tai buvo 8 savaičių nėštumas, vienoje – dešiniojoje – gimdoje. Kol kas viskas gerai, tačiau gydytoja itin pabrėžė žodį: kol kas.
Nėštumas – kaip su kiaušiniu ant galvos
Nėštumo metu man griežtai liepė lytinių santykių metu naudoti kontracepciją, nes vis dėlto juk yra dar viena gimda, tad pastojimo galimybė išliko, nors menstruacijų ir nebuvo.
Nėštumas buvo sunkus. Nuolat grėsė persileidimas. Mano gydytoja, stebėjusi visą mano nėštumą, sakė, kad aš turiu elgtis tarsi nešiojanti kiaušinį ant galvos ir su šita mintimi turėjau nuolatos judėti bei gyventi. Buvo dienų, kai privalėjau griežtai gulėti, leisdavo vaikščioti vos 2 valandas per parą, šį laiką padalinus į dar kelias dalis, nes mažylis vis norėjo pabėgti. Vėliau teko atsidurti ligoninėje, nes suaktyvėjo pilvuko kietėjimai bei gimdos susitraukinėjimai. Stiprių vaistų dozės, baimingos prognozės… Manęs atsisakė mano gimtojo miesto ligoninė ir išsiuntė į kitą miestą. Čia mane maloniai priėmė, su didžiausia priežiūra, švelnumu bei dėmesiu globojo bei sekė mano tolesnį nėštumą.
Kiek kartų per nėštumą teko gulėti ligoninėje, turbūt jau nebesuskaičiuosiu. Kiek nerimo, ašarų ir skausmo buvo esant toli nuo namų, nuo artimųjų. Vyras negalėjo kasdien būti drauge su mumis, palaikė mus su vaikeliu kasdieniais dažnais skambučiais ir kiek įmanoma dažnesniais aplankymais. Atrodydavo, kad jau viskas tuoj prasidės, nes pilvuką skaudėdavo ir spazmuodavo.
Bet praeidavo vis dar viena diena, ir dar viena.
Mažylis buvo įsitaisęs kojytėmis žemyn, tad iškart buvo aišku, kad teks atlikti cezario pjūvį. Kiekvieną savaitę vykdavau į apžiūrą, nes buvo neaišku, kiek laiko aš išnešiosiu kūdikį. Kas baisiausia, vaikelis nuo 30 savaitės pradėjo atsilikti nuo normų svoriu, kitomis apimtimis. Pasidarė neramu ir baisu… Pagal ultragarsą, viskas buvo gerai, tačiau paaiškėjo, kad placenta nevisiškai perduoda maistą naujajai gyvybei.
Atėjus 34 savaitės pabaigai, per kassavaitinę apžiūrą paaiškėjo, kad trauktis nebėra kur. Po savaitės, kai bus 36 savaitės, reikės atlikti planinę operaciją, nes vis dėlto mažylis per mažas ir stipriai atsilieka nuo normų. Kartu buvo ir ramu, kad tiek laiko sugebėjau jį išsaugoti pilvelyje, bet be galo baisu, kad jis bus mažytis ir nežinia, kas jo laukia. Pagal tyrimą ultragarsu, mano mažylis turėjo gimti maždaug 1500 g svorio.
Sveikas, Jori!
36 savaitės nesulaukėme, atvykome 35 savaičių pradėjus lašėti vaisiaus vandenims. Jie nenubėgo visi iš karto. Visą naktį po truputėlį bėgo, pasiskambinau gydytojui. Jis liepė atvažiuoti, nes nežinia kas čia ir kodėl, tad buvo būtina kuo skubiau viską ištirti. Kai atsiguliau į palatą ir pradėjau laukti atvykstant gydytojo, pasileido visi vandenys, atėjo laikas. Tad rugpjūčio 15, nuostabią saulėtą šventinę dieną, 20.10 val., po cezario pjūvio operacijos pasaulį išvydo mūsų stebuklas – 1 840 g svorio, 42 cm ūgio Joris. Jis yra nuostabiausias stebuklas, dovana, kurios man nežadėjo gydytojų prognozės ir diagnozės. Joris parodė, kad kabindamasis iš visų jėgų į gyvenimą, jis vis dėlto sugebėjo ateiti į šį pasaulį tam, kad padovanotų džiaugsmą mums abiems savo buvimu, savo nuostabia šypsena, begaline šiluma ir artumu.
Operacijos metu paaiškėjo priežastis, kodėl mažylis negaudavo viso maisto. Pasirodo, kita, kairioji, gimda iš nežinia kur prisikaupė šiukšlių rinkinuką ir šitaip įsivaizdavo irgi auginanti gyvybę bei atimdavo dalį maisto iš mažojo Joriuko.
Neįtikėtina, bet tiesa
Įdomu, neįtikėtina, bet tai tiesa. Be galo daug informacijos nėštumo metu ieškojau tiek internete, tiek literatūroje, tačiau visur buvo rašoma tik apie dviragę gimdą. Neradau nieko apie savo atvejį. Klausimas dėl šio apsigimimo priežasties išliko ligi šiol. Kaip taip? Iš kur? Kodėl? Giminėje tokių atvejų neteko girdėti, išvis neteko sutikti ir bendrauti su moterimi, turinčia tokią pačią bėdą. O baimė dėl antrojo vaikelio išnešiojimo vis dėlto išliko. Nors mano gydytoja ir sakė, kad dabar pastoti ir išnešioti bus daug lengviau, tačiau norisi išgirsti dar kokio nors gydytojo nuomonę tam, kad galėčiau nuraminti tiek save, tiek tėvelį, kurio akytės tiesiog suspindi prakalbus apie dukrytę, sesutę mūsų mažajam Joriukui…
Mama Jurgita
Gydytojo komentaras
Komentuoja akušerė-ginekologė Linda Širšinaitienė
Lyties organų sklaidos trūkumai susidaro dėl embriogenezės sutrikimų 3-17 nėštumo savaitę. Lytinių liaukų užuomazgos stebimos 4-6 nėštumo savaitę. Moteriškos lyties vaisiui gimda baigia formuotis apie 20 nėštumo savaitę. Sklaidos trūkumų priežastys daugiausia yra nežinomos. Viena iš žinomų priežasčių – dietilstilbestrolio naudojimas. Jį vartojant nėštumo metu 2/3 moterų pastebima nepakankamai išsivysčiusi gimda (hipoplazija), likusiam trečdaliui diagnozuojamos kitos genitalijų sklaidos ydos. Tačiau šis vaistas šiuo metu nevartojamas.
Pastebėta, kad giminės turi panašių problemų, ir sklaidos anomalijoms turi įtakos keli genai.
Gimdos anomalijos skirstomos (anatominiu arba embriologiniu principu) į 7 tipus. Ši klasifikacija paremta įvairiomis gimdos formomis. Straipsnyje aprašyta dviguba gimda (uterus didelphis arba uterus duplex) susiformuoja, kai embriogenezės metu paranezomefrinių latakų uodeginiai galai nesuauga arba suauga netaisyklingai. Iš kiekvieno latako išsivysto po vieną gimdą, kurios turi po vieną ragą. 67 proc. atvejų būna atskira makštis kiekvienai gimdai ir randama makšties pertvara. Ši anomalija yra palankiausia gimdymui, vyrauja pakankama kraujotaka. 55-65 proc. moterų, turinčių šią anomaliją, nėštumą išnešioja. Iš jų prieš laiką gimdo 25-45 proc.
Atsitiktiniai persileidimai sudaro 15-20 proc. visų nėštumų, kitaip tariant, kas penktas bet kurios moters nėštumas gali baigtis persileidimu.
Tik 2-12 proc. persileidimų sudaro anatomines priežastys, tarp jų ir gimdos anomalijos. Pagrindinės komplikacijos moterims, turinčioms genitalijų sklaidos trūkumu: savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, intrauterininio vaisiaus augimo atsilikimas, netaisyklinga vaisiaus pirmeiga ir kt.
Dažniausia genitalijų sklaidos trūkumai diagnozuojami brendimo laikotarpiu, kai atsiranda skausmas, labai gausios mėnesinės, visai nėra mėnesinių ir kt. Kartais diagnozuojama po gimdymo atliekant gimdos reviziją ar per cezario pjūvio operaciją. Pagrindiniai diagnostikos metodai: ginekologinė apžiūra, echoskopija (vienas pigiausių instrumentinių metodų), kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas, histerosalpingografija, diagnozės pagrindimui – histeroskopija, laparoskopija. Tam tikriems anomalijų tipams diagnozuoti patartina naudoti vieną ar kitą metodą. Kai kurie genitalijų sklaidos trūkumai operuojami (minėtu atveju šalinama pertvara, kai kada atliekama gimdos plastika). Kai diagnozuojami lyties organų sklaidos trūkumai, būtina ištirti, ar nėra šlapimo takų anomalijų. Šiais atvejais kiaušidžių veikla paprastai būna nesutrikusi. Savo praktikoje teko prižiūrėti nėštumą moteriai, turinčiai dvigubą gimdą ir makšties pertvarą.
Pabaiga buvo sėkminga: moteris turi puikų vaikutį, kuris gimė per cezario pjūvį.
„Mamos žurnalas“
Tai yra nuostabiausias dalykas, kurį aš kada nors patyriau savo gyvenime. Mano vardas yra Cherryl Benoit, aš niekada nemaniau, kad vėl šypsotis, Mano vyras paliko mane su dviem vaikais vieneriems metams. grįžau namo, aš maniau, kad vėl nesimatysiu jo ne tol, kol susitikau su moterimi, pavadinta „Miller“ „Facebook“, kuris man pasakė apie rašybos ritinį, vadinamą dr. Ilekhojie, ji davė man savo elektroninio pašto adresą ir mobiliojo telefono numerį ir jis patikino mane, kad per 48 valandas mano vyras sugrįš pas mane, jaučiuosi laimingas jau tada, kai turėjau jį iš jo. Mažiau nei 48 val. mano vyras vėl sugrįžo, prašydamas atleisti atleidimą, sakydamas, kad tai yra velniai. iki šiol stebina šį stebuklą, nes tai tiesiog pernelyg realus, kad būtų realus. Aš žinau, kad tiek daug ponia ten yra su ta pačia mano problema, bet šiandien jums sakau, kad tai yra sprendimas. Daugiau informacijos apie tai, kaip įeiti susisiekite su dr. Ilekhojie, elektroniniu paštu: gethelp05@gmail.com arba WhatsApp jį +2 348147400259