Laparoskopinės operacijos, kurioms priklauso ateitis

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kartais belaukiant prie ginekologo kabineto kyla retorinis klausimas: kodėl kurdamas moterį

Viešpats prigalvojo tiek pažeidžiamų kūno dalių.

Makštis, kaklelis, gimda, kiaušintakiai, kiaušidės, tubos ir t.t. Visi iš šio sąrašo opūs ir aikštingi, visus reikia nuolat rodyti gydytojui, įsiklausyti į menkiausią maudimą.

„Nieko geriau ir nebus. Kasmet ginekologinių ligonių vis daugėja, nes pamažu silpsta moterų imunitetas, savo juodą darbą daro užteršta aplinka, stresai“, – sako gydytojai. Laimei, modernėja gydymo būdai. Apie vieną jų – laparoskopines operacijas – kalbamės su aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoju akušeriu-ginekologu, endoskopuotoju Povilu Vanagu.

Mūsų pašnekovas laikomas laparoskopinių operacijų pionieriumi Lietuvoje.

Gydytojas atsakė į tuos klausimus, kuriuos jam prieš operaciją pateikia beveik kiekviena moteris.

Kokios operacijos vadinamos laparoskopinėmis?

Laparoskopinės operacijos – tai viena iš endoskopinių operacijų rūšių. Endoskopinėmis vadinamos tokios operacijos, kai gydytojas operuoja padedamas endoskopo (prietaiso, turinčio optinę sistemą ir šviesos šaltinį). Endoskopinių operacijų yra visokių: tarakoskopinės (kai operuojama krūtinės ląsta), bronchoskopinės, urologinės, LOR. Laparoskopinės operacijos yra tuomet, kai operuojami organai, esantys pilvo ertmėje („laparos“ – pilvas, „skopos“ – žiūrėti). Dažniausiai tai ginekologinės operacijos.

Beje, ateityje vis labiau populiarės ir hysteroskopinės operacijos, kai operacija atliekama gimdos ertmėje išvis be pjūvio (per makštį) įvedus endoskopą. Tokias operacijas Lietuvoje atliekame, užsienyje jos labai dažnos.

Kaip vyksta laparoskopinė operacija?

Ligonei pritaikoma bendroji nejautra. Tada į pilvo ertmę adata įleidžiama anglies dvideginio. Per 1 cm ilgio pjūvį priekinėje pilvo sienelėje įvedamas optinis vamzdelis su mažyte TV kamera. Tai, ką fiksuoja kamera, gydytojas mato monitoriuje. Vaizdas būna padidintas 20-80 kartų. Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo, į pilvo ertmę per mažyčius pjūvelius įvedami 2-3 operaciniai prietaisai. Jai ir atliekama operacija.

Kokioms ligoms sergant atliekamos laparoskopinės operacijos? Ar jos daugiau tinkamos diagnostikai?

Šios operacijos atliekamos, kai reikia gydyti nevaisingumą, šalinti gimdos auglius ar pačią gimdą, pakoreguoti gimdos padėtį, operuoti kiaušides ir kiaušintakius, tulžies pūslę, net apendicitą. Dabar laparoskopijos dažniausiai atliekamos gydant endometriozę, nevaisingumą, ginekologinių uždegimų sukeltus liekamuosius reiškinius, gimdos miomas ir kiaušidžių cistas.

Žinoma, laparoskopija labai padeda ir diagnozuoti ligą. Ypač, kai nieko aiškaus negalima pamatyti ultragarsu. Diagnostinė laparoskopija skiriama norint nustatyti nevaisingumo priežastis, esant pakitimams kiaušidėse, gimdos ertmėje. Laparoskopija leidžia labai tiksliai pamatyti, kur susirgimo vieta, kaip atrodo pažeistas organas.

Kiek trunka laparoskopinė operacija?

Nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų. Operacijos vis trumpėja, nes tobulėja ir pati laparoskopija. 1989 metais, kai nebuvo tokių videokamerų, viena tubos šalinimo operacija užtruko 1 val. 20 min. 1993 metais, kai jau turėjome modernią videoaparatūrą, tokia pati operacija truko 12 min. Ilgiausia mano atlikta laparoskopinė operacija truko 3 val. 15 min. – ligonei, kuri svėrė 110 kg, buvo pašalinta 800 g sverianti gimda.

Operacijos trukmė labai priklauso nuo gydytojo kvalifikacijos ir patyrimo.

Kaip moteris jaučiasi po operacijos, kada tampa darbinga?

Po nedidelių ginekologinių laparoskopinių operacijų moteriai tą patį vakarą leidžiame keltis. Kelios moterys po gimdos šalinimo operacijos (kuri yra tikrai sunki) jau 4-5 parą buvo darbo vietoje. Tai vadovės, kurios negalėjo sau leisti ilgiau sirgti. Visiškai darbinga moteris būna po 10-14 parų. Po įprastų chirurgijos operacijų (kai atveriama pilvo ertmė) moterys atsigauna žymiai vėliau. Žinoma, yra moterų, kurias apėmęs baisus jautrumas, kurį vadinu pedikiūro sindromu. Jos nori po operacijos nejausti nič nieko. Tačiau jei kuri yra patyrusi tikrą chirurginę operaciją, sako, kad laparoskopija – niekis, ir savijauta po jos – puiki. Moteris po operacijos jaučia skausmingumą pjūvelių vietose, šiek tiek skauda pečių ir krūtinės srityse. Visi šie pojūčiai praeina per 24-30 val.

Chirurgai tarp savęs kalbasi, kad lengviau daryti atvirą pilvo ertmės pjūvį, nes tada viskas kaip ant delno. Neva, atliekant laparoskopinę operaciją, įmanoma daugiau klaidų, netikslumų (juk chirurgas operuoja pasikliaudamas vaizdu ekrane, o ne savo akimis). Ką apie tai manote?

Taip, chirurgui būtų daug paprasčiau daryti atvirą pjūvį. Tačiau operuojamam žmogui tokią operaciją pakelti daug sunkiau. Taigi laparoskopinės operacijos yra sugalvotos ne chirurgų, o ligonių labui.

Palyginkite pačios: po atviro chirurginio įsikišimo lieka nemažas randas, po laparoskopijos – vos matomi 1 cm ilgio pjūveliai. Kur kas trumpesnis pooperacinis periodas, mažiau skausmo, moteris greičiau vėl tampa darbinga. Svarbiausia – po laparoskopinių operacijų beveik nėra jokių komplikacijų (jų 3-4 kartus mažiau nei po įprastinių operacijų).

Ar tokios operacijos metu gali kiti komplikacijų?

Ne daugiau, nei per visas kitas. Pradiniai laparoskopijos etapai yra akli (kol į pilvo ertmę įvedamas optinis prietaisas). Įvedus optiką, gydytojas pamato labai ryškų, puikiai apšviestą ir 20-80 kartų padidintą vaizdą.

Kokioms moterims negalima atlikti laparoskopinių operacijų?

Laparoskopija neatliekama, kai moteris serga sunkiomis širdies ir kepenų ligomis, sunkios formos cukriniu diabetu, kai sutrikęs kraujo krešėjimas.

Operaciją apsunkina sąaugos pilve po buvusių operacijų, labai išsiplėtisios venos, didelio laipsnio nutukimas.

Ar laparoskopija Lietuvoje yra kasdienybė, ar vis dėlto tai – didesnių klinikų privalumas?

Dabar laparoskopija atliekama tiek didžiosiose, tiek mažesnėse rajonų ligoninėse. Tai nėra joks stebuklas, net ne naujovė. Pirmoji laparoskopinė operacija buvo atlikta 1901 metais Sankt Peterburge. Ją atlikęs chirurgas operavo žiūrėdamas į pilvo ertmę pro vamzdelį ir pasišviesdamas žvakės šviesa.

Lietuvoje laparoskopinės operacijos atliekamos nuo 1973-ųjų, jos vis tobulėja. 1993 metais pirmą kartą laparoskopijos būdu pašalina gimda.

Tikiu, kad šioms operacijoms priklauso ateitis.

Kaip laparoskopines operacijas vertina Vakarų chirurgai?

Jie palaiko laparoskopiją, nes šios operacijos neša didžiulę ekonominę naudą. Pagalvokite, jei moteris po operacijos už kelių dienų jau eina į darbą, vadinasi, jai nereikia mokėti „už biuletenį“. Po gimdos šalinimo operacijos JAV moterys ligoninėje vidutiniškai guli tik 1 ar 2 dienas.

Ar tokia operacija ligoniui (ligonių kasoms ar privačiam ligoniui) brangesnė nei įprasta chirurginė operacija?

Tiek paprastos chirurginės, tiek laparoskopinės operacijos yra vienodai brangios. Laparoskopijoje brangiausia yra paruošti specialistus. Labai brangios ir vienkartinės priemonės, skirtos siūti, pjauti, kraujavimui stabdyti (pavyzdžiui, vienas kraujavimo stabdymo rinkinukas kainuoja 100-400 dolerių.

Tarkime, privačiose Maskvos klinikose diagnostinė laparoskopija kainuoja 1200 dolerių.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai