Antrinis nevaisingumas – nepavyksta antrą kartą pastoti

nepastojo

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Pirmasis vaikelis jau seniai ne kūdikis, mintis, kad reikėtų antro gandro dovanos – jau seniai kirba galvose. Ir širdyse. Deja, gandro vis nematyti. Apie nesėkmes pastojant antrą kartą ir antrojo nėštumo subtilybes kalbamės su Kauno klinikų gydytoju akušeriu-ginekologu dr. Tomu Biržiečiu.

Kodėl kartais planas susilaukti antro vaikelio nepavyksta, ir tai užtrunka daug metų?

Toks reiškinys vadinamas antriniu nevaisingumu. Pora, kuri pirmo vaikelio susilaukė, antro gali nebesusilaukti dėl daugelio priežasčių. Šiandien mes nebesame tokie kaip vakar. Gali atsirasti naujų ligų, keičiasi žmogaus endokrininis balansas, tiek moteris, tiek vyras keičiasi. Gebėjime susilaukti vaikučio dalyvauja abu sutuoktiniai, priežastis gali būti ne tik motes, bet ir vyro vaisingumas. Pora kūdikio gali ir nebesusilaukti – tai gali lemti skydliaukės patologija, hipofizio patologija, diabetas, kurio anksčiau nebuvo, o dabar galbūt atsirado. Bet kurios persirgtos ligos, net ir moters amžius gali turėti įtakos, kad antrą kartą pastoti nepavyksta.

Kada reikėtų sunerimti? Jeigu per metus pastoti nepavyksta, nors bandomi visi metodai: vaisingų dienų skaičiavimas, vitaminai, mityba?

Po metų reikėtų ir sunerimti. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos nurodymus, nevaisinga laikoma pora, kuriai per metus laiko, gyvenant reguliarų intymų gyvenimą ir nevengiant nėštumo, nepavyksta pastoti. Vaisingų dienų skaičiavimas yra gerai, bet reikia „ruošti namų darbus“, t.y. mylėtis. Nuo vaisingų dienų skaičiavimo gandrai neatskrenda. Neurohumoralinė reguliacija prasideda nuo smegenų žievės – jei turime daug problemų darbe, šeimoje, mūsų noras pastoti nustumiamas kažkur toli. Žinoma, reikia ieškoti realios priežasties.

Vitaminai pastojimui neturi visiškai jokios įtakos. Mityba įtakos turėti gali, bet ne kažkurie atskiri produktai, o mitybos įpročiai: badavimas ir greitas svorio kritimas arba antsvoris (taip pat ir vyro). Tai kartais būna net vienintelė priežastis, kodėl moteris negali pastoti. Jei kalbėtume apie maisto produktus – nėra tokio produkto ar vitamino, kuris padėtų pastoti.

Kada organizmas atsistato po pirmojo gimdymo? Kodėl vienos pastoja bemaitindamos, o kitoms tai nepavyksta, nors gydytojai sako, jog gimda jau pasiruošusi?

Moksliniai tyrimai teigia, jog geriausias laikas pastoti po pirmojo gimdymo – 3-5 metai. Mes, gydytojai praktikai, rekomenduojame palaukti bent 2 metus. Pora, kurios vaisingumas didelis, pastos ir žindymo metu. Pastojimo galimybė išauga tada, kai kūdikis pradedamas primaitinti.

Nėra svarių mokslinių įrodymų, jog žindyti nėštumo metu negalima, jeigu nėščioji jaučiasi gerai. Tačiau perspėjame apie riziką žindyti besilaukiant: žindant skiriasi prolaktinas ir oksitocinas, kurie teoriškai gali sukelti stipresnius gimdos susitraukimus. Tačiau viską sprendžia pora. Ir dabar konsultuoju vieną porą, moteris laukiasi antro vaikelio ir žindo pirmą kūdikį. Uždrausti neturime teisės.

Kitam nėštumui turi pasiruošti visas organizmas, ne tik gimda. Hormonų pusiausvyra atsistato toli gražu ne taip greitai. Kai moteris žindo, hormonų balansas yra visai kitoks. Kai baigia žindyti, kai atsistato menstruacinis ciklas, kai moteris pailsi ir jai nebereikia naktį keltis prie mažo vaiko – štai tada geriausia pastoti. Tik tai daugiau teoriniai pasvarstymai: vieno recepto visiems nėra.

Ar išsitempusi gimda bei pilvas turi įtakos pastojimui?

Pastojimui nei išsitempusi gimda, nei pilvas įtakos neturi. Jei vaisius anksčiau buvo didelis ar moteris nešiojo dvynius, tai turės įtakos nėštumui ir būsimam gimdymui, nes galime tikėtis didesnio kraujavimo, komplikacijų. Pastojimui tai įtakos neturi, vaisingumas lieka toks pats.

Ar pirmo vaiko nešiojimas ant rankų, daiktų kėlimas turi įtakos vaisiaus prisitvirtinimui gimdoje?

Mokslinių įrodymų, kad tai turėtų įtakos, nėra. Ir vėliau nėštumo metu tai nesukelia rizikos. Nėra įrodyta, kad negalima kelti rankų besilaukiant. Rankas galite kilnoti į viršų kiek norite. Jei nėštumas normalus ir nėščioji sveika, gyvenimo ypač keisti nereikia: galima mylėtis, plaukioti, keliauti, daryti viską, kas nesukelia diskomforto. Profesionalaus sporto nėščioji turėtų atsisakyti, bet mankštos, vandens procedūrų – tikrai ne. Jei yra kokia nors patologija, rekomendacijos kiekvienu atveju parenkamos individualiai, ir fizinį krūvį kartais tenka riboti.

Ar vyro sveikata (darbas, įtampa) gali turėti įtakos pastojimui?

Taip, žinoma. Tiek moters sveikata ir ligos, tiek vyro sveikata ir ligos turi įtakos vaisingumui. Dėl darbo ir įtampos – sunku pasakyti. Įrodytas radiacijos, kai kurių cheminių preparatų poveikis vyro fertilumui (vaisingumui). Čia labiau derėtų kalbėti apie rūkymo ir alkoholio neigiamą poveikį, o ne apie profesiją.

Kokius vitaminus turi gerti abu tėvai?

Vitaminų tam, kad moteris pastotų, vartoti nereikia. Patys savaime jie nėštumo nesukels. Folio rūgštis rekomenduojama planuojant pastoti, nes mažina apsigimimų riziką. Reikėtų ją vartoti bent 3 mėn. iki planuojant pastoti. Pastojimui ir vaisingumui įtakos neturi, tačiau jau pastojus, ją vartoti yra gerai.

Kur reikėtų kreiptis, jei vis dar nepavyksta pastoti?

Pora, kuri negali susilaukti vaikų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas skirs siuntimą pas ginekologą, o pastarasis spręs, ar jo kompetencija pakankama tirti nevaisingą porą, ar siųsti kolegai, kuris specializuojasi šioje srityje. Tiriami abu partneriai.

Ar veiksmingi vaisingų dienų testai? Kokie geriausi? Ar jie pasiteisina?

Ar tokie testai yra veiksmingi nustatant ovuliaciją – taip. Jie paremti liuteinizuojančio hormono kitimu. Tam gali būti matuojama ir bazinė kūno temperatūra. Kokie testai geriausi? Jie visi vienodi, nes veikia tokiu pat principu. Ar jie padeda pastoti – kitas klausimas. Jei pora tiriama dėl nevaisingumo, ir gydytojas mano, kad reikėtų testo ovuliacijai nustatyti, tada ir reikėtų jį atlikti. Bet kuris tyrimas vertingas profesionalo rankose. „Testuojantis“ savarankiškai, tai gali sukelti daugiau nerimo nei naudos.

Kaip suplanuoti norimą lytį?

Suplanuoti norimą lytį galima metant monetą: tikimybė yra 50 proc. Šimtui mergaičių gimsta 104 berniukai. O išties efektyvaus būdo suplanuoti nėra. Reikia džiaugtis tuo, ką Dievas duoda.

Kaip palengvinti antro vaikelio laukimą, kai pirmasis reikalauja daug dėmesio?

Recepto turbūt nėra. Reikia būti stipriam ir pakankamai geram psichologui. 2-3 metų vaikai jau puikiai supranta, kad mamytė laukiasi broliuko ar sesutės. Tada reikėtų daug kalbėtis su vaiku, ruošti pirmagimį brolio ar sesės atėjimui. Palengvinti laukimą galima skiriant daugiau dėmesio pirmajam vaikui. Kol vaikelis įsčiose, jis dėmesio reikalauja mažai, gimęs reikalaus daug daugiau. Kartokite vyresnėliui, kad labai jį mylite.

Kas geriau – du vaikai namuose ar vienas darželyje, kitas namuose?

Kiekvienu atveju būna vis kitaip, pagal šeimos poreikius. Jei kalbant apie tai, kas geriau: vaikai su mama ar darželyje – tai su mama vaikams geriau, nes mamos vaikams reikia. Jeigu klausimą iškeltume taip: ar geriau vaikui namie su aukle ar darželyje – esu įsitikinęs, kad tikrai geriau darželyje. Jokia auklė neduos vaikui to, ką duoda bendravimas su kitais vaikais ir ugdymas. Vaikas darželyje mokosi socialumo, o jam subrendęs būna nuo 3-4 metų. Mokslinių tyrimų šia tema nesu skaitęs, tačiau ši mano subjektyvi nuomonė ne kaip specialisto, bet kaip keturių vaikų tėčio. Auklę profesionalę pedagogę rasti neįmanoma ar labai sunku. Net jeigu tai ir pavyktų, vaikas nematys kitų vaikų, nestebės jų elgsenos, negirdės jų nuomonės, neturės galimybės žaisti ir dalintis.

Ačiū už pokalbį.

Eglė Žemaitienė

Susiję straipsniai

„Mamos žurnalas“

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ devyni = 10

Kitos temos: