„Apie tai, kad turiu dviragę gimdą, sužinojau būdama 19 metų. Dabar man dvidešimt penkeri. Nors gydytojai sakė, kad galiu neturėti vaikų, šiuo metu sūpuoju nuostabų sūnelį. Papasakosiu savo istoriją visoms, kurios išgyveno tą patį, ką ir aš, sužinojusios gydytojų diagnozę: dviragė gimda“, – sako mūsų skaitytoja Julija.
„Ragą“ reikia išoperuoti
Nuėjau pasitikrinti pas ginekologę, nes buvo labai nereguliarios mėnesinės. Kartais tarp jų būdavo 3-4 mėnesių tarpas. Taigi tada man gydytoja ir pasakė, kad turiu anomalinę gimdą. Iš karto nesupratau, kas tai yra, nes nebuvau nieko girdėjusi. Iš pradžių labai išsigandau, nes pirma mintis buvo: galbūt negalėsiu turėti vaikų. Tiesa, tuo metu nėštumo dar neplanavau. Nuėjau pas kitą gydytoją, ji patvirtino, kad turiu dviragę gimdą ir pasakė, kad galima atlikti operaciją ir pašalinti tą „ragą“ .
Bijojau operuotis, juk operacijos metu gali ką nors pažeisti, ir tada tikrai negalėsiu turėti vaikų.
Pasitikslinau, ar operacija tikrai būtina, ir kai sužinojau, jog ne, tai ir nesioperavau. Mėnesinėms sureguliuoti gydytoja skyrė kontraceptines tabletes, nes ilgi tarpai tarp mėnesių gali grėsti nevaisingumu. Metus sąžiningai gėriau vaistus.
Planuojame vaikelį
Gydytoja buvo sakiusi, kad jei mėnesinės susireguliuos, neturėtų būti problemų pastoti. Bet kai iš tiesų pradėjome planuoti vaikelį, pradėjau stresuoti, nes niekaip nepavykdavo. Kreipiausi į gydytojus. Apsilankiau ne pas vieną gydytoją, bet niekas nieko normaliai negalėjo pasakyti, gydytojai nesuprato, kodėl nepastoju. Skyrė hormoninį tyrimą, bet ir jis nieko neparodė. Supratau, kad poliklinikoje nesulauksiu jokios pagalbos, ir kreipiausi į vaisingumo kliniką. Abu su vyru išsityrėme. Paaiškėjo, kad sveikatos problemų turiu aš, nes man neįvykdavo ovuliacijos. Tiksliau, nežinojau, kada jos įvyksta, mėnesinės buvo vėl nereguliarios. Gydytoja iš karto pasiūlė stimuliavimą vaistais. Labai apsidžiaugiau, kad tabletės pasirodė veiksmingos. Maždaug po pusantro mėnesio pasijutau blogai. Nusipirkau nėštumo testą: teigiamas!
Norėdama būti visiškai tikra, testą pakartojau dar kelis kartus, ir visi buvo teigiami.
Nėštumui dviragė gimda netrukdė
Pats nėštumas klostėsi gerai. Pirmus mėnesius smarkiai pykino, bet tai normalu. Vaikeliu viskas buvo gerai, augo ir vystėsi normaliai. Vaikelis gimė 3850 g svorio, 53 cm ūgio.
Mano nėštumą prižiūrėjo viena iš vaisingumo klinikos gydytojų, bet ji man nieko neminėjo apie galimą cezario operaciją, nes dėl esamos pertvaros galiu pati nepagimdyti. Šiek tiek nusivyliau, nes už kiekvieną vizitą mokėjau nemažai (130-150 Lt), jei nebuvo daromi papildomi tyrimai, nes tada buvo dar brangiau. Ir štai nepasakė man tokio svarbaus dalyko, kurį sužinojau gimdymo namuose „nemokamai“. Iš tikrųjų nebuvau jokia ypatinga nėštukė, tiesiog mane prižiūrinti gydytoja nežiūrėjo rimtai į esamą mano situaciją, kitaip šito negaliu paaiškinti.
Daug informacijos internete
Daug apie savo problemą sužinojau internete. Moterys dalinosi savo patirtimi, kad dažniausiai pastoti būna nesunku, o išnešioti – sunku. Kai pradėjau skaityti, man net baisu pasidarė, nes tuo metu jau buvau nėščia. Bijojau prarasti vaikelį.
Laimei, visas nėštumas praėjo gerai, nustojau galvoti apie blogus dalykus, nes jau artėjo gimdymo terminas. Nors širdies kampelyje labai išgyvenau – ar vaikelis gims sveikas, ar per gimdymą nekils komplikacijų, ar pati pagimdysiu?
Gimdymo nežinomybė
40 savaitės pradžioje nuvažiavau į gimdymo namus, nes pasirodė, kad vaikelis pradėjo mažiau judėti. Budinti akušerė priėmė labai abejingai, pasakė, kad gydytojos jau nėra, bus tik rytoj. Jaučiausi labai nusivylusi, kad į mano padėtį žiūrima taip abejingai. Vėliau mane apžiūrėjo atėjusi rezidentė.
Pamačiusi, kad gimda ne tokia, kaip visų, ji labai surimtėjo, pakvietė patyrusį gydytoją. O tada paklausė, kada man numatyta cezario operacija?
Jie stebėjosi, kad gydytojai man nepasakė, kad galiu nepagimdyti pati, nes dviragės gimdos pertvara gali pasislinkti gimdymo metu. Dar nugąsdino informacija, kad iki šiol visos moterys su tokiomis gimdos anomalijomis gimdydavo atlikus cezario pjūvį. Išsigandau, pradėjau verkti, nes buvau pikta, kad tik dabar tokį svarbų dalyką sužinojau. Man buvo šokas.
Tą dieną gydytojas mane paguldė į skyrių ir pasakė, kad bus surengtas konsiliumas dėl cezario operacijos. Ką gydytojas sakė, aš beveik nesupratau, buvau tokia susijaudinusi, todėl tą patį teko pakartoti ir mano vyrui. Praėjo ta diena, atėjo kita… Kitą dieną mane apžiūrėjo dvi gydytojos ir tarpusavyje kalbėjosi, kad tikrai pati nepagimdysiu dėl esamos pertvaros. Tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, sakė dar pasitarsiančios.
Kitą dieną sužinojau, kad artimiausiomis dienomis man bus atliekama cezario operacija. Pranešiau šią žinia artimiesiems. Jau gulėjau rami, nes žinojau, kokiu būdu gimdysiu. Tačiau staiga į mano palatą įeina kita gydytoja ir mane… išleidžia namo, kol prasidės sąrėmiai. Kiek gydytojų – tiek skirtingų nuomonių. Nežinojau, nė ką daryti. Išsigandau. Po kiek laiko išėjau ieškoti tos gydytojos, kuri planavo mane operuoti, norėjau dar kartą su ja pasikalbėti. Suradau, bet naudos – mažai: jos nuomone, aš pati nepagimdysiu. Vedėjos nuomone, pagimdysiu. Ko klausyti?!
Pati savo noru išėjau iš tų gimdymo namų ieškoti kitos ligoninės. Kitoje ligoninėje mane apžiūrėjo, viską paaiškino, nuramino. Mačiau, kad gydytojas visai tikras, kad operacijos nereikės. Jis pridūrė, kad gimdymo metu galima bus įkirpti tą pertvarą, jai ji trukdys.
Taigi tą dieną išvažiavau namo. Dar kelis kartus apsilankiau pas tą gydytoją. Į gimdymo namus sugrįžau, kai prasidėjo tikri sąrėmiai, o gimdos kaklelis buvo atsidaręs 1 cm. Norėjau gimdyti su nuskausminamaisiais vaistais, tad sąrėmių valandos neišvargino – gimdykloje atsidūriau 11 valandą, o 16 valandą jau turėjau rankose sūnelį. Vis dėlto pagimdžiau pati, pertvarą įkirpo, nes ji šiek tiek trukdė išlįsti galvytei. Po gimdymo pati jaučiausi gerai. Vaikutis, tiesa, keletą dienų pabuvo intensyvios terapijos skyriuje, nes gimė turėdamas per daug leukocitų. Jam buvo skirtas gydymas. Dabar abu su sūneliu jaučiamės gerai.
Esu labai laiminga, kad pagimdžiau pati, todėl patarčiau tikrai labai pagalvoti, ar verta operuoti gimdą, jai tam nėra rimto reikalo.
Gydytojo komentaras
Komentuoja akušerė-ginekologė Linda Širšinaitienė
Ar dviragė gimda yra dažna patologija?
Apie 10 proc. kūdikių gimsta su tam tikromis lytinių organų anomalijomis. Bet jos apima įvairias vystymosi anomalijas, ne tik gimdos sklaidos trūkumus. Taigi dviragė gimda nėra dažna patologija. Lytinių organų sklaidos trūkumai susidaro dėl embriogenezės sutrikimų 3-17 nėštumo savaitę. Kalbant medicininiais terminais, dviragė gimda susiformuoja dėl sutrikusio paramezonefrinių latakų susiliejimo. Šiai patologijai įtakos gali turėti nėščiųjų infekcinės ligos, apsinuodijimai, spinduliavimas, vaistai, cheminės medžiagos, tam tikros motinos būklės (alkoholizmas, rūkymas, reumatinės ligos, fenilketonurija ir kt.). Kai diagnozuojami lytinių organų sklaidos trūkumai, būtina ištirti, ar nėra šlapimo takų anomalijų, nes dažnai šios patologijos eina kartu.
Pakomentuokite, kokiais atvejais reikia „nupjauti ragą“ dar iki pastojimo? Ar visoms moterims tokia operacija siūloma, ar ji būtina, veiksminga?
Operacinis gydymas siūlomas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai, tiksliai išsiaiškinus gimdos anomaliją.
Diagnozuojama naudojant ultragarso tyrimą (geriau antroje ciklo pusėje), 3D ultragarso tyrimą, histerosalpingografiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą. Dviragė gimda operuojama retai, tik tada, kai atmetamos kitos nevaisingumo priežastys. Svarbu atskirti, ar tai dviragė gimda, ar gimda su pertvara, nes gydymo taktikos labai skiriasi vienu ir kitu atveju.
Operacinis gydymas dažniau taikomas diagnozavus gimdos pertvarą (histeroskopijos būdu), kada būna vienaragė gimda su rudimentiniu ragu (jame vykstantys pokyčiai ciklo metu sukelia stiprius skausmus, nes kraujas neturi kur pasišalinti). Kaip supratote, kiekvienas atvejis skiriasi.
Dviragė gimda gali būti su vienu ar dviem gimdos kakleliais. Makštis gali būti normali arba su išilgine pertvara. Skaitytojos pasakojime jai tikriausiai buvo ir ši anomalija. Makšties pertvarą tikrai galima įkirpti gimdymo metu, jei ji trukdo galvutei leistis žemyn. Gimdos pertvaros gimdymo metu įkirpti neįmanoma.
Ar dviragė gimda sukelia sunkumų pastoti? Kokie pavojai tyko nėštumo metu?
Pati dviragė gimda (jei nėra kitos patologijos) didelių sunkumų pastoti nesukelia. Moterys, turinčios anatominių reprodukcinės sistemos ydų, paprastai turi normalų moterišką fenotipą ir jų kiaušidžių funkcija yra nesutrikusi. Tačiau savaiminių persileidimų tikimybė, lyginant su bendra populiacija, kur kas didesnė – esant šiai anomalijai siekia 28-35 proc., o šiaip būna 6-20 proc.. Priešlaikinių gimdymų dažnis siekia 14-23 proc., nors paprastai būna 5-8 proc.
Dažniau diagnozuojama netaisyklinga vaisiaus padėtis – sėdyninė pirmeiga, skersas vaisius, įstrižinė padėtis. Paversti vaisiaus nėštumo metu į galvinę padėtį negalima, nes gimdos anomalija yra kontraindikacija minėtai procedūrai. Taigi lieka tik operacinis nėštumo užbaigimo būdas.
Daugeliui rūpi, ar tikrai įmanoma pagimdyti natūraliai, turint dviragę gimdą?
Pagimdyti įmanoma, bet kiekvienas atvejis individualus. Galima prognozuoti, bet visko numatyti neįmanoma. Gali būti nepakankami gimdos susitraukimai, netaisyklingas vaisiaus galvutės statymasis į kaulinį dubenį ir kitokių problemų. Dalį jų galima koreguoti, kitus – neįmanoma.
Kaip dažnai tokiais atvejais daroma cezario operacija?
Be abejo, ji daroma dažniau nei paprastai.
„Mamos žurnalas“
