Greta Skėrė – sertifikuota jogos trenerė ir trijų vaikučių mama. Gabrieliui dabar 4, Gabijai 2 metai, o mažajam Emanueliui – mėnuo. Jos patirtis unikali tuo, kad tiek pirmasis, tiek antrasis vaikutis pilve, kaip tie jogai, „apsiversdavo ant galvos“ – o iš tiesų atvirkščiai, nėštumo pabaigoje apsiversdavo galvyte į viršų, taip komplikuodami gimdymo eigą. Ir jeigu pirmasis gimdymas baigėsi cezario operacija, tai antrą kartą Gretai pratimais pavyko „mažąjį jogą“ atsukti taip, kaip reikia, ir pagimdyti natūraliai. Kokie tai pratimai?
Pirmasis nėštumas davė daug pamokų
Praktikuojant jogą, kaip ir besilaukiant, labai svarbu jausti savo kūną, jo poreikius ir galimybes bei elgtis su juo pagarbiai. Greta sako, jog visada svajojo apie natūralų gimdymą, tačiau, laukiantis pirmojo vaikelio, nėštumo pabaigoje (34 savaitę), sužinojo, kad vaisius pilve „sėdi“.
Ginekologė sakė, kad vietos vaikeliui dar yra ir 34–36 sav. jis gali apsisukti. Ji rekomendavo pagulėti 10 min ant vieno šono, 10 min ant kito. Greta žinojo, kad yra galimybė atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą rankomis, tačiau ši procedūra nemaloni ir gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Lankant nėščiųjų jogą, trenerė rekomendavo valandą gulėti iškėlus į viršų kojas „žvakės“ poza, tačiau šis pratimas atrodė pernelyg drastiškas, nepatogus nėščiosios kūnui ir pačiam vaikučiui.
Per paskutinį mėnesį iki gimdymo vaikutis taip ir neapsivertė, tad teko planuoti cezario operaciją. Tuo metu šeima gyveno Kaune. Kauno 2-joje klinikinėje ligoninėje, kur pasirinko gimdyti, kitų alternatyvų net ir nesiūlė, tik planinę cezario operaciją. Greta džiaugiasi bent tuo, kad cezario operacija dabar daroma ne su visiška narkoze, mama mato vaikelio užgimimą ir pirmąsias jo gyvenimo minutes. Bet po operacijos negali iš karto būti kartu su kūdikiu, negali jo priglausti prie krūtinės. Jai buvo psichologiškai nelengva susitaikyti su tuo, kad vaikutis pasirinko tokį gimimo būdą, tačiau palaipsniui priėmė jo sprendimą.
Antrasis kartas – vėl tas pats
Po pusantrų metų pradėjus lauktis antrojo vaikučio, 31 nėštumo savaitę paaiškėjo, kad jis irgi pilve „sėdi“. Iki gimdymo šį kartą buvo kiek daugiau laiko, tad Greta nenuleido rankų ir ėmė aktyviai ieškoti informacijos, ką daryti, kad vaikelis apsiverstų. Iš visų perskaitytų medicininių straipsnių anglų kalba suprato, kad svarbu atpalaiduoti kūną, kad jis nejaustų fizinės ir emocinės įtampos. Du kartus per savaitę lankė nėščiųjų mankštas – salėje ir baseine, stengdavosi atpalaiduoti dubenį ir sąmoningai atverti daugiau erdvės vaikeliui. Nusipirko gimnastikos kamuolį, atsisakė kėdės ir sėdėdama ant jo kasdien bent tris kartus sukdavo dubenį 10 kartų į vieną ir į kitą pusę. Tai puikiai sumažina pilvelio daromą spaudimą nugarai, nugaros skausmus. Greta sako, jog svarbu nesikūprinti, nes kūprinantis labiau spaudžiamas vaisius, jam sunkiau pilve judėti ir patogiai įsitaisyti. Sėdint nepatariama kryžiuoti kojų – atvirkščiai, nėščia moteris turėtų sėdėti net truputį prasižergusi, kad pilvukas patogiai įsitaisytų tarp kojų.
Švelnus būdas apsukti vaikutį
Pagrindinė mankšta, kuriai moteris skirdavo apie 20 minučių tris kartus per dieną, buvo dubens pakėlimas gulint lovoje, po klubais pasidėjus 2–3 pagalves, o po juosmeniu vieną. Tokia padėtis sukelia spaudimą į vaisiaus galvą, vaikeliui tampa nepatogu ir jis ima judėti į tinkamą padėtį. Nors pratimas ir nėra labai patogus, svarbu neįsitempti. Prieš atliekant pratimą, geriau būti nevalgius, kad nesusidarytų spaudimas į skrandį ir nekiltų refliuksas. Atsigulusi tokioje padėtyje jausdavo, kaip vaikutis reaguoja į padėties pakeitimus ir švelniai juda. Greta šio pratimo metu kartais naudodavo ir šilumos bei šalčio kompresus – pilvo viršuje padėdavo šaltą kompresą, o apačioje šiltą kompresą. Mažylė reaguodavo į temperatūrų skirtumus, šalčio sukeltą lengvą diskomfortą ir imdavo judėti. Greta sako, jog tikėjo, kad apsivertimas pavyks, pratimus atlikdavo su meile mažylei ir savo kūnui, kalbindavo būsimą vaikelį apsiversti ir stebėdavo jo reakcijas į pratimą. Vieno seanso metu pajuto, kad vaikelis galbūt apsivertė. Nuėjus konsultacijai gydytoja patvirtino, kad taip ir yra.
Tad antrasis gimdymas vyko natūraliai. Greta sako, jog tai nepalyginamas jausmas su operacija. Nors gimdymas truko ilgai ir buvo skausmingas, tačiau atsigavimo periodas po jo kur kas trumpesnis, o ir psichologiškai būsena visiškai kitokia negu po operacijos.
Prieš mėnesį Greta trečiąkart tapo mama. Šįkart vaisius buvo gimdoje galvyte į apačią, kaip ir turėtų būti, o pats gimdymas vyko taip sklandžiai ir greitai, kad vos spėjo išsikviesti greitąją pagalbą ir nuvykti į ligoninę – tuoj ir užgimė Emanuelis.
„Noriu padrąsinti moteris, kad apsukti vaikutį pilve įmanoma. Svarbu jausti save, savo kūną ir atliepti savo poreikius, palaikyti ryšį su vaikeliu ir atsipalaiduoti. Apversti vaikelį pavyko ne tik man, bet ir daugybei pasaulio moterų, kurių komentarus apie šį pratimą skaičiau internete. Jos džiaugėsi atradusios šį pratimą ir pasakojo savo sėkmės istorijas“, – sako Greta.
Ginta Liaugminienė, nuotraukos Annos Jankunec (Studio Smile)
