Ar pastebėjote, kaip atidžiai gydytojai apžiūri kūdikio kojytes – sukioja, lygina raukšleles, lanksto. Vaiko kojas jie pataria apižiūrinėti ir vėliau – išaugus iš kūdikystės. Apie „kreivų“ kojų bėdas kalbamės su vaikų chirurgu.
Tik gimęs vaikelis atrodo panašus į varliuką – jo kojytės pritrauktos, sulenktos. Ar stengtis jas laikyti išskėstas?
Vaikelis įsčiose auga susirietęs į kamuoliuką. Jo kojos sulenktos ir per kelių, ir per klubų sąnarius. Todėl tik gimęs kūdikis panašus į varliuką. Jei pasikliausite močiučių medicina ir naujagimį vystysite į kietą „kočėlą“, galite pridaryti bėdos – išnarinti klubo sąnarius, kuriuos teks ilgai gydyti. Dabar naujagimiai nebevystomi, jau gimdymo namuose jiems segamos sauskelnes ir maunamos kelnytės. Šią tendenciją ortopedai sveikina – vaikelis nuo pirmųjų dienų būna pakankamai išsiskėtęs, jo klubų sąnariai laisvai juda, o kojos – patogiai sulenktos.
Mamos sutrinka, kai gydytojas pasako – vaikeliui neišsivystęs klubo sąnarys. Ką tai reiškia?
Yra dvi viena su kita susijusios patologijos – neišsivystęs klubo sąnarys (kitaip – displazija) ir įgimtas klubo sąnario išnirimas. Klubo sąnario displazija dažniausiai yra įgimta problema. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių procesų kai kuriems vaikučiams iki galo neišsivysto klubo sąnariai. O įgimtas klubo sąnario išnirimo priežastys dažniausiai mechaninės: siauras mamos dubuo, nepatogi vaisiaus padėtis gimdoje, sėdyninė pirmeiga gimdymo metu, mažai vaisiaus vandenų, didelis vaisiaus svoris.
Kai klubo sąnarys išsivystęs, jo gūžduobė yra gili, joje gerai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta iš gūžduobės. O kai sąnarys nepakankamai išsivystęs, gūžduobė yra plokščia, ir kojai judant šlaunikaulio galvutė „iššoka“ iš gūžduobės.
Beje, klubo sąnario displazija gali atsirasti ir vaikučiui jau gimus, jei jis, kaip prieš tai kalbėjome, bus tampriai vystomas suglaudus kojas, ypač jei jo klubų sąnarių raiščiai yra laisvi.
Ar mama pati gali šią patologiją pastebėti?
Keisdama vaikučiui sauskelnes ar maudydama mama turi atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
ar kūdikis gulėdamas vienodai judina abi kojytes;
ar šlaunų ir sėdmenų raukšlės yra simetriškos;
ar kūdikiui gulint ant pilvuko nėra įdubimo sėdmenų srity, ar neįdubęs klubo sąnarys.
Jei pastebėjote bent vieną šių simptomų, apie tai pasakykite pediatrui. Šie požymiai būna, kai išniręs ar neišsivystęs klubo sąnarys. Norint įsitikinti, ar nėra patologijos, reikia atlikti specialius tyrimus: klubo sąnario tyrimą ultragarsu arba rentgenologinį tyrimą. Gydytojams daug pasako ir paprastas klubų „atvedimas“ (iki 2 mėn. kūdikio klubai turėtų „atsivesti“ iki 90 laipsnių kampo, vėliau – iki 65 laipsnių).
Mergaitėms klubo sąnario displazija nustatoma 4-8 kartus dažniau, nei berniukams.
Kaip gydomas neišsivystęs klubo sąnarys?
Klubo sąnario neišsivystymui gydyti naudojamos ortopedinės Freiko pagalvėlės, dirželiai ar kitokie ortopediniai įtvarai, kurie palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir teisingai pakreiptą koją, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Gali būti taikomas sėdmenų ir šlaunų masažas, skiriami kalcio ir fosforo preparatai. Išnirusį klubo sąnarį svarbu laiku pradėti gydyti. Tyrimų duomenimis, jei displazija pradedama gydyti iš karto, tai operuoti vėliau prireikia tik 1 proc. ligonių, jei iki 3 mėn. – 4 proc., 10 mėn. – 10 proc., o virš 11 metų – net 30 proc. Jei neišsivystęs klubo sąnarys nebus pradėtas gydyti laiku, vėliau gali sutrumpėti koja, iškrypti stuburas, atsirasti klubo sąnario pakitimų. Suaugus gali išsivystyti klubo sąnario artrozė.
Daugumos kūdikių kojos atrodo kreivos. Mamos nerimauja – kada jos išsities?
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių blauzdos yra O formos. Ši būklė vadinama „fiziologiniu O“, kuris būtinas skeletui normaliai bręsti. Esant fiziologiniam O, atstumas tarp kelių turi būti du kartus didesnis, nei atstumas tarp kulkšnelių. Tad jei tik ką išmokęs vaikščioti vaikas eina išsikėtęs, o tarp jo blauzdų galima prakišti kumštį – visai normalu. Normalu, jei kurį laiką vaikas eidamas suka blauzdas į vidų. Tuomet jo pėdos žiūri viena į kitą, o eisena panaši į meškiuko. Deformacija O laikoma normalia iki 2-2,5 metų.
Antraisiais gyvenimo metais blauzdų ašis tiesėja ir pereina į formą X, kuri kartais išlieka net iki 6-7 metų. X formos kojytės normalios, jei vaikui tvirtai suglaudus jas per kelius atstumas tarp kulkšnelių būna 6-7 cm. Tas atstumas priklauso ir nuo vaiko ūgio, kūno sudėjimo. X dažniau pastebimas liesiems vaikams, nes jų raiščių ir raumenų sistema silpnesnė. Ar tai norma, ar jau ne – gali spręsti tik gydytojas.
Kad kojytės vystytųsi normaliai, reikia leisti kūdikiui pačiam pradėti sėdėti, stovėti ir vaikščioti. Jei tėvai skubina ir anksčiau pradeda statyti mažylį ant kojų, gali iškrypti dar nesutvirtėję kojų kauliukai.
Kartais tarpas tarp blauzdų tiesiog paveldimas, kaip paveldima akių ar plaukų spalva. Jei kojų ašys kiek kreivokos, bet simetriškos (abi kreivos vienodai), tai laikoma kosmetiniu defektu. Jei kreivumas ryškus, reikia gydyti. Negydant vystosi artrozė: susidėvi sąnarių kremzlės, sąnariai sustingsta, skauda judant. Vyresniame amžiuje tenka sąnarius protezuoti.
Kaip gydomos O ir X deformacijos?
Ortopedai sako: „Jei kaulų neištaisei iki 7 metų, tai ir neištaisysi“. Nerimą turėtų kelti, jei nuo 3 iki 6 metų vaiko kojos vis dar yra X formos (atstumas tarp kulkšnelių suglaudus kelius – 6 cm). Reikalavimai pradinuko kojoms dar didesni: atstumas tarp kulkšnelių suglaudus kelius turėtų būti mažesnis nei 3 cm.
Gydoma mankšta, masažais. Sudėtingesniais atvejais skiriama ortopedinė avalynė su metaliniais strypeliais iš šonų (O formos atveju – strypelis iš vidaus, X formos atveju – iš išorės). Prie mažylio kojytės strypeliai tvirtinami guminiais ar odiniais dirželiais. Jei nukrypimas nėra gana didelis, galima skirti avalynę su vadinamosiomis Tomaso pakulnėmis, koreguojančiomis kojos ašį (avalynės pakulnės pakeliamos iki 0,5 cm iš vienos ar kitos pusės). Tokiems vaikams patariama važinėti dviračiu, plaukioti. Visai mažiems vaikams reikia leisti šliaužioti, nes tai puikiai stiprina kojų ir sėdmenų raumenis.
Konsultavo chirurgas Vytautas Bilius
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
