Apie netaisyklingą laikyseną daugelis tėvelių žino tik tiek, kad dėl to kada nors vaikui gali skaudėti nugarą. Deja, netaisyklinga laikysena sukelia daugiau bėdų. Šįkart pakalbėsime apie tai, ką daryti, kad vaikas augtų tiesus. Konsultuoja kineziterapeutė Asta Railienė
Laikysena – ne tik skaudanti nugara
Žmogui, kurio laikysena netaisyklinga, kur kas blogiau ventiliuojasi plaučiai. Dažniausiai naudojama vos 1/3 plaučių dalies. Kai kūprinamės, dar labiau uždarome prieigą prie plaučių, sumažėja krūtinės ertmė, ir organai gauna mažiau deguonies. Bloga laikysena blokuoja ir kraujotaką. Kraujas yra pagrindinis organizmo šilumos šaltinis. Kai jis suteka į giliau esančius raumenis, žmogus būna išbalęs, jo kūnas vėsta. Sutrikus kraujotakai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis, nebepasišalina apykaitos produktai. Kartais sutrinka ir virškinimo sistema. Raumenų įtampa gali užsilikti ir vėliau gyvenime pereiti į chroniška ligą, sukelti skausmą. Taigi žmogus, kurio bloga laikysena, dažniau būna pavargęs, nepajėgus kokybiškai dirbti ir tinkamai judėti.
Nuo laikysenos priklauso net žandikaulio sąnarių problemos ir dantų sąkandis. Žmogaus kūnas taip surėdytas, kad kiekviena kūno dalis daro įtaką visam organizmui (tai komanda, ir sėdinčiųjų ant atsarginių suolelio nėra).
Gera laikysena yra gera sveikata. Kai laikysena gera, mūsų kaulai būna tinkamai išsidėstę vienas kito atžvilgiu, o raumenys, sąnariai ir raiščiai gali dirbti taip, kaip gamtos jau numatyta. Vadinasi, ir mūsų vidiniai organai yra tinkamoje padėtyje ir gali efektyviai veikti. Gera laikysena padeda normaliai veikti ir nervų sistemai.
Ar tėvai gali suformuoti taisyklingos laikysenos įpročius?
Jei norime, kad vaiko stuburas būtų sveikas, turime tinkamai elgtis su vaiku nuo gimimo. Kaip kūdikis yra laikomas, ar jam duodama tvirta bet švelni atrama jo ankstyvojo vystymosi metu, visa tai turi įtakos laikysenai. Suaugusiojo kūno judesiai daro vaikui įspūdį, ir jis tai atkartoja. Keliant kūdikį būtinai prilaikome galvą, kaklą ir liemenį. Jį pakėlus laikome ant krūtinės pagal visą ašį. Negalima sodinto jo perkreipto ant vieno klubo kaip daugelis tėvų daro. Mažo vaiko pagrindiniai laikysenos refleksai vystosi viso augimo proceso metu, todėl suaugusio žmogaus manieros turi įtakos tam, ko vaikas išmoksta per prisilietimą ir kontaktą. Nereikia sodinti ar statyti vaiko ankščiau, nei jis pats tai daro. Prieš tai jis turi išmokti šliaužioti. Dar blogiau, jei nesėdintį vaiką sodiname į vaikštynes ar šokliukus. Dažnai pastebime, kad vaiko įgūdžių vystymosi natūralų procesą užgožia tėvų lūkesčiai. Tokiu būdu vaikas yra spaudžiamas peržengti savo galimybių ribas. Deja, niekas negali aplenkti biologinio vystymosi ribų ar peršokti visą vystymosi etapą nesulaukęs pasekmių. Augant vyksta tam tikras mokymasis. Juk negalime slidinėti prieš tai neišmokę eiti, kad ir koks protingas esame ar net genijus. Pirmiausia išmokstame eiti. Negalime eiti prieš tai neropinėję. Jei išmoksime pirmiau eiti nei ropoti, būsime luoši. Negalime išmokti kalbėti, kol nesame vertikalioje padėtyje. Žmoguje kiekviena sistema pradeda veikti eilės tvarka viena po kitos. Tokiu būdu kiekvienu etapu įsijungia ir dominuoja atitinkama smegenų dalis. Todėl mokymosi procesas turi būti savo vietoje. Įdomiausia tai, kad priešmokyklinukai lavina savo įgūdžius mėgdžiodami.
Kai vaikas pradeda sėdėti, būtina kontroliuoti jo laikyseną. Dažniausiai vaiko laikyseną pradedame kontroliuoti, kai jis atsisėda į mokyklos suolą. Tačiau skoliozės atvejai jau pradedami fiksuoti nuo 4 m. amžiaus. Kadangi augantis stuburas patiria vis didėjančius krūvius, taisyklingos laikysenos lavinimas ir aktyvus gyvenimo būdas stiprins raumenis laikančius stuburą. Stebėti vaiko nugarą svarbu tam, kad nepražiopsotume skoliozės pradžios. Be nuolatinės laikysenos kontrolės, turėtume pasirūpinti, kad vaiko čiužinys miegojimui būtų ne per minkštas ir ne per kietas, kad vaikas turėtų patogią kėdę sėdėti. Kad tėveliams būtų ramiau, jie patys kartkartėmis patikrinti savo vaiko laikyseną. Tam reikia pasižiūrėti į nusirengusio vaiko laikyseną iš visų pusių. Iš nugaros reikia patikrinti, ar pečiai yra viename lygyje, ar galva nėra pasvirusi į kurią nors pusę, ar stuburo slanksteliai yra vienoje linijoje. Ir dar vienas labai svarbus momentas, bet ne visų pastebimas, tai ar užpakalio klostės yra vienoje linijoje. Jei ne, tai gali būti ženklas, kad kojos yra ne vienodo ilgio. Užtenka vos kelių milimetrų, ir jau yra problema. Tuomet dar paprašykime vaiko pasilenkti į priekį ir pažiūrėkime, ar viena mentė nėra labiau atšokusi nei kita, iš šono pasižiūrime, ar vaikas nėra susikūprinęs, ar jo galva nėra pasvirusi į priekį, ar rankos nekabo kūno priekyje.
Kadangi iki 5 metų labiausiai vystosi krūtinės sritis, o iki 7 metų –galūnės, tai šiais etapais svarbu atkreipti dėmesį į laikyseną, ar spartaus augimo metu neatsirado nukrypimų nuo normos ribų. Dar vienas staigaus augimo etapas yra paauglystė, kuomet stuburas sparčiai ūgteli, o raiščiai ir raumenys atsilieka. Vadinasi, raumenys nepajėgia palaikyti stuburo, ir kyla pavojus, kad jis iškryps.
Tėvai turėtų išmokyti vaiką pamėgti fizinį aktyvumą. Tai padės jam gyvenime būti veikliam, veržliam ir ištvermingam. Šiais laikais jau yra nemažai vietų, kur galima praleisti su vaiku, tai laipiojimo parkai, kopinėjimo sienos, karstymosi patalpos mažiesiems… Tik venkite batutų. Jei šokinėja, tegul šokinėja po vieną vaiką. Batutai – vaikų traumatologų siaubas. Vaikai ant batutų susižeidžia daug rimčiau nei šiaip parkrisdami.
Kaip galima išnaudoti vasaros laiką gerinti laikysenai
Vasara – dėkingas metas tuo, kad vaikai gali praleisti ištisą dieną lauke. Dviratis, futbolas, smėlio dėžė, čiuožynės, vandens ir saulės vonios… Kas gali būti smagiau, natūraliau ir sveikiau. Pastatykite kieme palapinę, tegul vaikas pabūna turistu. Nevenkime ir krapnojančio lietučio. Vaikas žaisdamas giliau kvėpuoja, todėl vystosi tarpšonkauliniai raumenys, o tai turi įtakos kvėpavimo funkcijos gerinimui. Mokykime vaikus plaukti. Vanduo labai stiprina raumenis ir gerina laikyseną. Bent jau išmokykite vaiką plūduriuoti ant nugaros.
Darželinukui naudinga ne tik karstytis, bet ir vaikščioti nelygiais paviršiais, šokinėti, nes būtent šiuo etapu sparčiai vystosi ir tvirtėja kojos, vaikas mokosi balansuoti. Ir netgi jeigu vaikas parpuola, leiskime jam atsikelti pačiam. Tai irgi yra jo vystymosi dalis.
Sportavimo aplinka namuose
Aktyvia fizine veikla galima užsiimti ir namuose. Namuose galbūt daugiau tiktų daryti mankšteles, ridinėtis ant kamuolio, ropinėti padarytais „tuneliais“, mėgautis kūlversčiais. Tėvų fantazija neribota. Namų aplinka nėra pati saugiausia, nes baldai turi kampus, grindys kietos. Vaikai namuose labai susižeidžia. Kartais šeimos įsirengia skersinį. Skersinis, manau, nėra naudingas, nes ir suaugusieji dažniausiai neteisingai juo naudojasi. Geriau pakabinčiau virvę ant lubų ir tegul vaikas laipioja ta virve. Tik nepamirškime po apačia padėti storą čiužinį (kad ir iš lovos išimtą miegamą čiužinį).
Darželiuose juda per mažai
Darželiuose aktyviam vaiko gyvenimui nėra tinkamų sąlygų. Dažniausiai grupėse pagrindinę vietą užima stalai ir mažas kampelis su ugdymo priemonėmis. Per daug susitelkiame į ugdymą ir pamirštame vaiko prigimtį. Norėtųsi, kad darželis turėtų patalpą su minkšta danga ir visokiomis minkštomis priemonėmis, kamuoliukų baseinėliu. Ir lauke vaikai būna per mažai. Tėvai, aišku, pasakys, kad vaikas sušils, perkais, susirgs. Manau, kad mes per daug vaikus laikome „šiltnamio“ sąlygomis, todėl jie ir serga. Kiek mačiau darželyje, tai vaikai būna aprengti kaip „kopūstai“. O jie sušyla kur kas greičiau nei suaugusieji. Tuomet stabdome sakydami „nelakstyk, sušilsi, pasėdėk“. Tad gal geriau mes juos išrenkime pusnuogius ir tegul juda.
Nedrauskime karstytis po medžius
Kas gali būti natūraliau ir nuostabiau už buvimą natūralioje gamtoje! Kiek visko galima nuveikti. Vaiko buvimą natūralioje gamtoje nepalyginsi su plastmasiniu žaislu ar gumine danga. Įlipti į medį visai kas kita. Prisiliesti prie seno grublėto kamieno, surasti šakeles, į kurias bus galima įsikibti, o kur koją padėti? Kiek kūrybiškumo! Ne taip, kaip suplanuotose aikštelėse, kur visi atstumai apskaičiuoti ir nusileidimo kampas tam tikras. O įlipus tai dar ir nulipti nuo jo reikia. Visas procesas. Kodėl vaikystėje daugelis svajojome turėti namelį medyje?
Ar skoliozę galima nustatyti ankstyvame amžiuje?
Sunku būtų tiesiai pasakyti „taip“, nes laikysenai įtakos turi daugelis veiksnių. Vienas iš veiksnių – netaisyklinga laikysena, tai, kaip vaikas sėdi ar stovi. Jei to nekontroliuojame, tai ir matome, kokios laikysenos jis bus užaugęs. Kitas veiksnys galėtų būti jausmai ir emocijos (žema savivertė, nepasitikėjimas savimi, pašliję santykiai, susvetimėjimas ir pan.), patiriamas stresas ir ligos. Jei vaikas savo aplinkoje patiria įtampą, jo išvaizda apie tai bylos. Savo laikysena ir apranga mes nešame žinią kitiems, kas mes esame. Tam tikru atžvilgiu kūnas yra laikytinas skelbimų lenta, kurioje iškabiname visa tai, kas vyksta mūsų viduje. Dažniausiai blogai laikysenai įtakos turi kelių veiksnių kombinacija. Čia jau kita tema – apie emocinį intelektą ir apie tai kaip laikysena lemia mūsų mintis ir kaip mintys lemia laikyseną. Įtakos turi ir patirtos traumos, kritimai (nenumokite į tai ranka, nes tie dalykai vėliau gyvenime atsiliepia); blogas čiužinys ir miegojimo įpročiai; antsvoris; regėjimo sutrikimai; pėdų problemos ir netinkami batai; silpni raumenys.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
