Eidami, sėdėdami, stovėdami mes palaikome tam tikrą kūno padėtį, kuri vadinama laikysena. Vieni mūsų – tiesūs it šauktukai, kitiems, deja, teko klaustukų dalia. „Tikriausiai tėvai vaikystėje pražiūrėjo“, – pasakytų gydytojai.
Apie taisyklingą vaikų laikyseną kalbamės su „Kineziterapijos centro“ specialistais.
Kokie netaisyklingos laikysenos požymiai?
Laikysenos sutrikimų yra įvairių, juos įvertinti turėtų specialistas, tačiau kai kuriuos požymius galite pastebėti ir patys. Dažniausiai tai būna susikūprinimas, ypač matomas sėdint, galvos, pečių palinkimas į priekį, pilvo atsikišimas, dubens išrietimas ar pakrypimas, X ar O formos kelių, čiurnų padėtis, stuburo išlinkimas į šoną, dar vadinamas skolioze. Patartina, kad tėveliai stebėtų vaiko laikyseną ir aptikę kokių nors pokyčių, kreiptųsi į kineziterapeutą, kuris išsamiai ištirtų ir nustatytų ydingos laikysenos priežastis bei skirtų reikiamas koregavimo priemones.
Kaip namie patikrinti, ar vaiko laikysena ydinga?
Norėdami įvertinti vaiko laikyseną, turite jį apžiūrėti iš priekio, šono ir nugaros. Tuo metu vaikas turi stovėti jam įprastoje, patogioje padėtyje, nesistengdamas specialiai išsitiesinti.
Taisyklinga laikysena stebint iš priekio:
Galva yra tiesi, nepalinkusi ir nepasukta į šoną.
Pečių ir raktikaulių aukštis abiejose pusėse vienodas.
Krūtinės ląsta atvira, nepasislėpusi po palinkusiais pečiais.
Talijos trikampiai – tarpai tarp rankų ir šoninio kūno kontūro – abiejose pusėse vienodi.
Dubuo viename aukštyje, vienas dubens kraštas neturėtų būti pakilęs.
Keliai viename aukštyje, galima nedidelė X formos padėtis.
Taisyklinga laikysena stebint iš šono:
Galva neturėtų būti palinkusi į priekį. Prie virvės galite pririšti svarelį, o laisvąjį galą iškelti ties ausies landa. Kai laikysena taisyklinga, vertikali virvelės linija turi eiti per ausies landą, peties sąnario centrą, krūtinės ląstos vidurio liniją, truputį už klubo sąnario, iškart priešais kelio sąnarį ir kulkšnį.
Taisyklinga laikysena stebint iš nugaros:
Tokiu pat būdu, kaip ir iš priekio, galite stebėti galvos, pečių, talijos trikampių, dubens padėtis.
Kryžkaulio duobučių, kurios matomos dubens viršutinėje dalyje, sėdmeninių raukšlių aukštis abiejose pusėse turi būti vienodas.
Čiurnos turėtų būti tiesios ar nedidelės X formos. Stebėkite kaip pasukta priekinė pėdos dalis, t.y. ar pirštai žiūri į išorę, tiesiai, ar į vidų.
Ar laikysena – tik estetikos, grožio dalykas, ar turi sąsajų su vidaus organų darbu, sveikata?
Taisyklinga laikysena – tai kūno padėtis, kuomet sąnariai mažiausiai apkraunami, ir raumenys yra minimaliai aktyvūs, kad išlaikytų šią poziciją. Susiformavus ydingai laikysenai, žalojamas judamasis aparatas, padidėja apkrova sąnariams, raumenys nuvargsta, vieni jų per daug išsitempia, kiti per daug susitraukia, atsiranda nugaros, kaklo, pečių skausmų.
Tai ne vienintelės pasekmės. Netaisyklinga kūno padėtis veikia ir vidaus organus, pakinta jų anatominė padėtis bei funkcija, pavyzdžiui, susiformavus kuprelei, pečiams palinkus į priekį, pasikeičia krūtinės ląstos forma, kuri trukdo kvėpavimo funkcijai. Žmogaus organizme visos vidaus organų sistemos yra susietos, pakitus vieno organo funkcijai, pakinta ir kito. Taigi laikysena yra ne tik grožį, bet ir sveikatą atspindintis požymis.
Kada laikysena vaikams pradeda prastėti? Kokie rizikingiausi etapai?
Paprastai pirmieji laikysenos pokyčiai vystosi tada, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, jo gyvenimo būdas pasikeičia, tampa pasyvesnis. Kitas svarbus etapas – paauglystė, kai būna staigesnis augimo šuolis.
Nuo ko pakinta vaiko laikysena? Kas ją gadina?
Didžiausios blogybės, kurios gadina laikyseną:
Sėslus gyvenimo būdas.
Nuolatinės statinės padėtys, tokios kaip sėdėjimas suole, prie kompiuterio.
Vaiko ūgiui nepritaikyta aplinka – suolas, kėdės.
Miegojimas ant minkšto čiužinio ar aukštos pagalvės. Miego poza laikysenai įtakos neturi.
Rankinių ar kuprinių nešiojimas ant vieno peties, per didelis kuprinės svoris.
Ankstyvas ir nuolatinis aukštakulnių avėjimas.
Tie sporto būreliai, kurių metu nepakankamai dėmesio skiriama taisyklingai judesių biomechanikai ir abipusiam kūno treniravimui.
Kaip taisyklingai sėdėti prie rašomojo stalo ar mokyklos suole?
Iš pradžių, siekdami taisyklingos vaiko laikysenos, įpratinkite jį tiesiai sėdėti tiek mokykloje, tiek namuose. Baldai, prie kurių sėdi vaikas turi atitikti jo ūgį. Sėdint, dubuo ir mentės turi liestis prie kėdės atkaltės, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu, pėdomis visiškai remiamasi į grindis. Suolo ar rašomojo stalo aukštis turi būti toks, kad sėdint ir padėjus rankas ant stalviršio alkūnės būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, o pečiai atpalaiduoti. Vaikas neturėtų palinkti prie suolo ar stalo.
Kaip netaisyklinga laikysena koreguojama?
Vaiko organizmas dar tik auga, tad jo laikyseną įmanoma ir būtina koreguoti. Laikysena gali būti koreguojama konservatyviu ar chirurginiu būdu. Pirmiausia imamasi konservatyviojo būdo. Specialistas, įvertinęs vaiko laikyseną, nustato jos pakitimų priežastis ir parenka reikiamo poveikio fizinius pratimus. Gydomoji mankšta skiriama tam, kad vaikas sustiprintų nusilpusius raumenis ir ištemptų sutrumpėjusius. Pasiekę darnią raumenų veiklą, sugrąžinsime judamojo aparato struktūras į reikiamą padėtį bei sustiprinsime raumenis ir raiščius, kurie padės tą padėtį išlaikyti.
Šiuo metu rinkoje yra paplitę reklinatoriai ir voriukai, deja, jų nauda – ginčytina. Reklinatorių funkcija – atlošti pečius ir palaikyti krūtinės ląstą tiesią. Taigi reklinatorius fiksuoja tik kaulines struktūras, o raumenys, kurie turėtų palaikyti šią kūno padėtį, nėra aktyvuojami ir dar labiau silpsta. Nusiėmus reklinatorių, kūnas grįžta į buvusią padėtį.
Voriukai, skleidžiantys garsinį signalą ar vibraciją, iš dalies galėtų būti naudojami kaip profilaktinė priemonė taisyklingai laikysenai, kadangi jie tik primena, kad reikia sėdėti tiesiai, o vaikas tą padėtį turi išlaikyti valingai, savo raumenimis. Tačiau voriukų nešiojimo principas panašus į reklinatoriaus – užmaunami per pečius juos atlošiant, jie neleidžia aktyvuotis patiems raumenims.
Kitas laikysenos korekcijos būdas yra chirurginis. Jis taikomas tik labai sunkiais atvejais, kai vien fiziniai pratimai negali padėti.
Ar laikysena – paveldimas dalykas?
Ydinga laikysena (jei nėra ligų, kurios sukeltų struktūrinius judamojo aparato pakitimus) nėra paveldimas ar įgimtas dalykas.
Netaisyklinga laikysena įgyjama ir priklauso nuo raumenų, raiščių ir kaulų būklės bei veiklos. Netaisyklinga laikysena gali susiformuoti bet kokiame amžiuje. Siekiant to išvengti, būtina palaikyti raumenų ištvermę, jėgą ir darnią veiklą.
Klaidinga manyti, kad jeigu tėvai yra susikūprinę, tai ir vaikai tokie bus. Vaikas bus tiesus tik tada, kai tėvai suformuos jam tinkamus įpročius, taisyklingą laikyseną kasdienėje veikloje. Nuolat palaikydamas tinkamą laikyseną, vaikas turės ištvermingus raumenis ir nejaus nuovargio, kuris verčia mus sukumpti.
Ką turėtų padaryti tėvai, kad vaikai augtų tiesūs?
Rūpinkitės taisyklingu vaiko judėjimu jau nuo gimimo. Svarbu, kad kūdikis turėtų laisvės judėti įvairiose padėtyse (ant pilvo, nugaros), tačiau jo fizinės raidos negalima skubinti. Kūdikis vystosi pagal konkrečią seką, kuri neturi būti sutrikdyta.
Skatinkite vaikus žaisti ir sportuoti, mažiau sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, rekomenduotina jam skirti papildomos fizinės veiklos, skatinkite lankyti sporto būrelius. Stebėkite, kaip vaikas nešioja kuprinę, ar ji nėra per sunki. Pagal higienos normas, kuprinė su visais nešamais daiktais turi sverti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno svorio. Nuolatos priminkite, kad vaikas sėdėtų bei stovėtų tiesiai.
Kokios sporto šakos ar šokiai tinkami gerinti laikysenai, o kurie kenkia?
Negalima teigti, kad vienos sporto šakos ar šokiai gerina laikyseną, o kiti ne.
Kiekvieno žmogaus kūnas yra individualus, ir tai, kas vienam pagerintų laikyseną, kitam gali pakenkti. Renkantis sporto šaką reikia atsižvelgti į tame sporte vyraujančią judesių biomechaniką ir treniruočių organizavimą, pavyzdžiui, lauko tenisas, kuomet žaidžiama tik su viena ranka, kenktų laikysenai, bet jeigu treneris į treniruotes įtraukia ir pratimus kitai rankai stiprinti, tuomet tokios treniruotės žalos neturi.
Lygiai taip pat yra ir su šokiais, pavyzdžiui, pramoginiai šokiai skatina per didelį juosmeninės stuburo dalies išlinkimą. Jeigu stuburo linkiai sumažėję (stuburas suplokštėjęs), tokie šokiai būtų naudingi, jeigu stuburas šioje srityje yra nestabilus, tai gali pakenkti vaiko sveikatai.
Mažiausiai laikysenai galėtų pakenkti klasikiniai, linijiniai, liaudies šokiai. Tinkamą sporto šaką ar šokių pobūdį gali parinkti kineziterapeutas, įvertinęs fizinę vaiko būklę bei stipriąsias ir silpnąsias sritis.
Ar galima laikyseną koreguoti brandžiame amžiuje, pavyzdžiui, virš 40?
Suaugus laikysenos sutrikimų visiškai ištaisyti nebeįmanoma, kadangi kaulinės struktūros jau susiformavusios. Tačiau galima siekti šių sutrikimų kompensavimo stiprinant ir ištempiant atitinkamas raumenų grupes.
Kineziterapeutė Rasa Vegytė
Kineziterapeutas Linas Valentukevičius
Kineziterapeutas Mindaugas Šetkus
„Mamos žurnalas“
Tautiniai šokiai, ypatingai mažiukams, man labai gražiai atrodo. Vaikučiai, aprengti tautiniais drabužiais, atrodo neapsakomai mieli. Na ir žinoma, tai puoselėja ne tik taisyklingą laikyseną, koordinaciją, bet ir etnokultūrą. Jokių bereikalingų blizgučių, makiažų kaip sportiniuose šokiuose. Be to, tai vaikams yra tikrai linksma šokti įvairius ratelius su žaidimais. Na ir žinoma remiami lietuviški prekių ženklai, nebijantys užsiimti ne itin populiariu verslu – tautinių kostiumų siuvimu, audinių audiniu.