Paauglystėje dažnam mūsų mamos daužė per kuprą ir liepdavo išsitiesti. Tačiau daug maloniau buvo pamokas ruošti parietus po savimi kojas, o atsakinėjant prie lentos svorį kilnoti nuo kojos ant kojos. Dabar, kai vis dažniau suskausta nugarą, gailimės – o gal vis tik reikėjo paklausyti mamos?
Ar mano vaiko laikysena gera?
Gaila, kad žmogus per vėlai supranta: laikysena – tai ne tik grožis, bet ir sveikata.
Netaisyklinga laikysena – pakumpę pečiai, įdubusi krūtinės ląsta, atsikišęs pilvas – kenkia vidaus organų veiklai ir visai vaiko sveikatai.
Netaisyklinga laikysena diagnozuojama net 25-30 procentų paauglių. Metams bėgant, ji sukelia daugybę negalavimų: dėl netaisyklingos kvėpavimo takų padėties pasunkėja kvėpavimas, trūksta deguonies, todėl gali atsirasti net dusulys, sutrikti kraujo apytaka.
Galite patikrinti, ar Jūsų vaiko laikysena taisyklinga. Kai vaikas išsirengs maudytis, paprašykite jo ramiai pastovėti suglaudus kojas. Netaisyklingos laikysenos bruožai yra šie:
* nuo vertikaliosios kūno ašies (žiūrint iš šono) nuleista ar atlošta galva;
* atkišti į priekį, pakelti arba asimetriški pečiai;
* išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlenkimas;
* atsikišęs dubuo;
* palinkusi nugara ir įdubusi krūtinės ląsta.
Taisyklinga laikysena – ne įgimta
Taisyklinga laikysena – tai įprasta kūno padėtis, kai žmogus, ypatingai neįtempdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Norėdami vaikščioti taisyklingai, turime pečius truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvą įtraukti, išsitiesti. Geriausia taisyklingą laikyseną patikrinti atsistojus prie sienos. Reikia liesti sieną pakaušiu, mentėmis, sėdmenimis, blauzdomis ir kulnais.
Tada pasitempti aukštyn taip, kad apatinė smakro riba būtų lygiagreti grindims. Žengus žingsnį pirmyn pasitikrinti, ar laikysena liko ta pati. Tokią laikyseną reikėtų išlaikyti sėdint, stovint, einant.
Taisyklinga laikysena nebūna įgimta. Ji priklauso nuo stuburo ir jo linkių.
Vaikui gimus, linkiai atsiranda ne iš karto. Kai vaikas išmoksta laikyti galvą, pirmasis linkis formuojasi kaklo srityje.
Pradėjus savarankiškai sėdėti susiformuoja krūtinės linkis. Juosmens dalies linkis susiformuoja, kai vaikas išmoksta stovėti ir vaikščioti. Stuburo linkiai iki galo susiformuoja vaikui sulaukus 7-8 metų.
Taisyklinga laikysena priklauso ir nuo raumenų. Jų svoris sudaro apie 24 proc. viso vaiko svorio. Jei raumenys silpni, vaikas greitai pavargsta. Negalėdamas ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastine.
Laikysena ypač pakinta nuo:
netaisyklingo sėdėjimo (susikūprinus, šonu prie aukšto ar žemo stalo, pakišus vieną koją po savimi);
blogo darbo vietos apšvietimo;
netaisyklingo stovėjimo (ant vienos kojos bei perkreipus dubenį);
sunkių daiktų (krepšių, rankinių) nešiojimo ant vieno peties ar viena ranka;
netaisyklingo gulėjimo (ant šono, susirietus, ankštoje lovoje, ant didelės pagalvės).
Nekreipiant į tai dėmesio, krūtinės ląsta susiaurėja, suplokštėja, net įdumba. Menčių kampai atsikiša ir atitolsta nuo stuburo, jų aukštis tampa nevienodas. Nugara palinksta, pilvas išsipučia, vidaus organai suspaudžiami, dėl to skundžiamasi įvairiais negalavimais.
Kad vaikas augtų tiesus
- Taisyklingai sėdėti mokyklos suole yra labai nelengva. Tai pavyks tik po ilgų repeticijų namie.
- Mokiniams, kurių laikysena sutrikusi, geriausia klasėje sėdėti vidurinėse eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje.
- Ypač laikyseną gadina netaisyklingas sėdėjimas prie stalo rašant ar skaitant. Sėdėti reikia tiesiai, kūno svorį vienodai paskirsčius ant abiejų sėdmenų, nugarą atremti į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkti pirmyn.
- Stalo aukštis turi būti 2-3 cm aukštesnis už sėdint nuleistos rankos aukštį. Jeigu kojos nesiekia grindų, galima padėti suoliuką. Sėdint kojas per dubens ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Tarp liemens ir stalo turi būti 2-3 cm tarpas (maždaug tiek, kad tilptų rankos plaštaka). Knygos ir sąsiuviniai turi būti padėti ant stalo 30-35 cm atstumu nuo akių. Atstumą galima pasitikrinti, padėjus sulenktą per alkūnę ranką ant stalo taip, kad didysis pirštas būtų akių lygyje.
- Rašant sąsiuvinį reikia pasukti į dešinę pusę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės. Apatinis sąsiuvinio kraštas turi būti ties krūtinės viduriu. * Prirašius pusę puslapio, reikia kaire ranka prilaikyti ir pastumti sąsiuvinį iš apačios į viršų. Jokiu būdu negalima keisti dešinės rankos padėties. Skaitomą knygą galima laikyti pakeltą 45 laipsnių kampu.
- Sėdint reikia kvėpuoti normaliai, lygiai.
Pavargus galima atlikti 2-3 kvėpavimo pratimus.
1 pratimas. Rankos ant kelių arba nuleistos žemyn, galva tiesi: įkvėpti diafragma (atkišant pilvą), iškvėpti atpalaiduojant pilvo raumenis.
2 pratimas. Daryti tą patį, tik įkvėpus kelias sekundes sulaikyti kvėpavimą.
3 pratimas. Įkvėpti pilvu ir krūtine, o iškvėpti nuleidžiant krūtinę, vėliau įtraukiant pilvą.
Pratimus atlikti po 3-4 kartus.
- Klausantis mokytojo aiškinimo, reikia atsisėsti laisvai, rankas pasidėti ant kelių. Ilgai rašius reikėtų pamankštinti nuvargusius pirštus, plaštakos raumenis: sugniaužti kumščius ir ištiesti pirštus, pasukti plaštakas į vieną ir į kitą pusę, sunėrus pirštus patampyti rankas pirmyn – atgal. Pamankštinti reikėtų ir kojų raumenis: sulenkti ir ištiesti pėdas, jas pasukinėti į šalis, pasukti ratukus į vieną ir į kitą pusę, kojas per kelius sulenkti ir ištiesti, jomis daryti „žirkles“ ar pakaitomis sulenkti ir ištiesti.
- Taisyklingą laikyseną ugdo vaikščiojimas ant galvos užsidėjus kokį nors daiktą – sąsiuvinį, knygą.
- Negydoma ydinga laikysena dažniausiai išsivysto į rimtus stuburo iškrypimus. Tėvai tikisi, kad vaikas išaugs ir sutvirtės savaime, todėl delsia kreiptis į gydytojus ortopedus.
- Netaisyklingą laikyseną galima koreguoti ortopediniais gaminiais – laikysenos korektoriais, įtvarais– kartu taikant mankštą ir fizioterapijos priemones.
Paruošta pagal AB „Ortopedijos technika“ pateiktą medžiagą.
„Mamos žurnalas“
