Nieko nenustebinsime pasakę, kad šiuolaikiniai darželinukai juda gerokai mažiau, nei mes vaikystėje, todėl vos ne kas trečias turi kokių nors laikysenos problemų.
Pataria kineziterapeutė, specialioji pedagogė Teresė Kerulienė, Vaikų sporto mankštos būrelis „Mažasis sportininkas“
Juda vis mažiau
XXI amžius – naujų technologijų ir pašėlusio gyvenimo tempo laikai.
Žmonės daug laiko praleidžia vairuodami automobilius, dirba sėdimą darbą, mažai laiko skiria fizinei veiklai. Toks suaugusiųjų gyvenimo būdas atsispindi ir vaikų gyvenime.
Mūsų mažieji mažai juda, todėl turi labai silpnai išsivysčiusį raumenyną. Visa tai ir dar daugybė kitų veiksnių (maistas, užterštumas, stresai) silpnina organizmo kaulų ir raumenų sistemas, o jos turi įtakos laikysenai susiformuoti. Jau darželinukams galima nustatyti tam tikrų laikysenos sutrikimų (skoliozę, krūtinės ląstos deformacijų, plokščiapėdystę, X ar O formos kojų deformacijų ir t.t.). Todėl labai svarbu, kad maži vaikai kiekvieną dieną mankštintųsi, žaistų judriuosius žaidimus, dūktų, laipiotų, bėgiotų ir kitaip lavintų savo raumenukus.
Tėvų darbas – sudaryti palankias sąlygas normaliai vaiko motorinei raidai ir įvairiai skatinti fizinę veiklą. Kuo anksčiau vaikas susipažįsta su koreguojančiais gimnastikos pratimais ir pamažu išmoksta juos atlikti taisyklingai, tuo mažiau tikimybės, kad jis augs „kreivas-šleivas“. Tad tėvams būtina vaikus skatinti judėti: eiti pasivaikščioti, ypač gamtoje, važinėtis dviračiu, kvėpuoti grynu oru, tokiu būdu propaguoti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą.
Kūno laikysena, jos formavimasis
Laikysena – individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Taisyklinga laikysena priklauso nuo raumenų ir raiščių būklės, tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos santykio, dubens padėties, stuburo paslankumo.
Stuburo linkiai formuojasi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, todėl patariama migdyti vaikus ant kietesnio čiužinio ir geriausia be pagalvės. Naujagimio stuburas sudarytas iš kremzlės audinio ir yra beveik tiesus
Vaikui augant susidaro fiziologiniai linkiai:
2-3 mėnesiais formuojasi kaklo lordozė (kai vaikas pradeda laikyti galvą) – tai kaklinės stuburo dalies slankstelių išlinkimas į priekį.
5-7 mėnesiais susiformuoja krūtininės dalies kifozė (kai vaikas pradeda sėdėti) – tai krūtininės stuburo dalies slankstelių išlinkimas į užpakalinę dalį.
11-12 mėnesiais susiformuoja juosmeninė lordozė ir kryžkaulinė kifozė (kai vaikas pradeda vaikščioti). Tai juosmens slankstelių išlinkimas į priekį ir kryžkaulio slankstelių išlinkimas į užpakalinę dalį. Stuburo išlinkimai padidina stuburo stabilumą, lankstumą, amortizaciją, todėl, atliekant įvairius judesius, stuburas spyruokliuoja ir prisitaiko prie kintančios judesių amplitudės.
Sustiprėjus stuburo raiščiams, linkiai vis labiau užsifiksuoja. Jie formuojasi iki 7-12 metų, tačiau jei yra nukrypimų nuo normos, ydingą laikyseną galima pamatyti ir pradėti koreguoti anksčiau. Svarbu, kad apie taisyklingą laikyseną bei pėdų skliauto formavimąsi žinotų vaikų tėvai ir auklėtojai, kurie galėtų anksčiau pastebėti stuburo ir pėdų skliauto deformacijas.
Dažniausia ydingos laikysenos priežastis – silpni raumenys bei per mažai judėjimo, nuovargis, sėdėjimas persikreipus ir pan. Ydinga laikysena – ne tik iš išorės pastebima, bet ir neigiamai veikia vidaus organus: jie spaudžiami, sutrinka jų funkcija, gali atsirasti skausmų, spazmų, vidaus organų disfunkcija, o tai lemia ir emocinės būsenos pakitimus: prastėja nuotaika, gali atsirasti apatija, nesinori aktyviai judėti.
Netaisyklingos laikysenos formos
Netaisyklinga laikysena – tai nuo vertikalios kūno ašies nuleista ar atlošta galva, atkišti ar asimetriški pečiai, išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlenkimas, atsikišęs dubuo, palinkusi nugara ar įdubusi krūtinės ląsta. Atskirai prie netaisyklingos laikysenos galima priskirti ir pėdos skliauto nusileidimą, kurį lemia plokščiapėdystė bei nusilpę kojų raumenys.
Skiriamos trys ydingos stuburo laikysenos formos:
Apvali nugara. Jai būdingas padidėjęs stuburo krūtininės dalies fiziologinis išlinkimas (kifozė). Esant šiai ydingai laikysenai, galva palinkusi į priekį, pečiai, krūtinės ląsta nuleisti, pilvo raumenys sutrumpėję, o nugaros – persitempę, mentės atsikišusios, ryški kifozė.
Apvaliai įgaubta nugara. Ji susiformuoja padidėjus fiziologinei stuburo krūtinės dalies kifozei, kartu ir juosmens bei kaklo lordozėms. Būdingas pečių palinkimas į priekį, persitempę pilvo raumenys, dubuo pasviręs į priekį.
Plokščia nugara. Ji susiformuoja sumažėjus fiziologiniams stuburo išlinkimams. Sumažėja stuburo elastingumas, jo stangrumas bei lankstumas. Nusilpsta nugaros raumenys, mentės atsikišusios, suplokštėja krūtinės ląsta.
Kiti laikysenos sutrikimai:
Kojų deformacijos – „X“ ir „O“ formos.
Pėdų skliauto deformacijos: plokščiapėdystė ir šleivapėdystė.
KĄ GALI TĖVAI
Tėvai būtinai turi stebėti savo vaiko laikyseną, kadangi net 25-30 proc. vaikų laikysena yra netaisyklinga. Norime pamokyti, kaip paprastai namų sąlygomis apžiūrėti vaiką, bei pateikti keletą nesudėtingų korekcinių pratimų, kuriuos vaikams galima atlikti namuose kartu su tėveliais.
Kaip reikia apžiūrėti vaiko laikyseną:
Apžiūrėkite iš šono. Netaisyklingai laikysenai būdinga palinkusi į priekį galva, išgaubti pečiai ir nugara, vaikas atrodo lyg būtų pasviręs į priekį. Problema – sutrumpėję pilvo raumenys, o nugaros raumenys persitempę, suspausta tarpslankstelinių diskų priekinė dalis.
Apžiūrėkite iš nugaros. Netaisyklingai laikysenai būdinga nuleisti, nevienodame lygyje pečiai, padidėjęs dubens pasvirimo kampas, atsikišusios mentės, viena ranka atrodo ilgesnė nei kita, asimetriškos sėdmens raukšlės, simetriški klubai, šoninis stuburo iškrypimas.
Apžiūrėkite iš priekio. Netaisyklingai laikysenai būdinga netaisyklinga galvos padėtis (nuleista, pakrypusi, per daug atsilošusi), asimetriški pečiai, speneliai, deformuota krūtinės ląsta, „X“ ir „O“ formos kojos, asimetriški klubų sparnai, talijos trikampiai.
Apžiūrėkite kojas. Pėdų skliautas formuojasi iki 3 metų, tačiau nusilpus pėdos raumenims, plokščiapėdystę galima pastebėti jau ir anksčiau. Plokščiapėdystei būdinga: nusileidęs vidinis pėdos skliautas, pėdų šleivumas, vaikas gali skųstis kojų skausmu ar nuovargiu. Įtarus plokščiapėdystę, turi būti atlikta plantograma (tai specialus tyrimas, kurio metu gaunamas ir tiriamas pėdų antspaudas)bei kiti tyrimai. Iki 3 metų formuojasi pėdos raumenys, todėl vidinis pėdos skliautas dar yra nusileidęs.
Blogas įprotis, nuo kurio vaiką galima atpratinti
Labai svarbu, kad tėvai, pastebėję ydingos vaiko laikysenos požymius, ragintų pataisyti netaisyklingą kūno padėtį, o žaidimo metu skatintų dažnai keisti padėtį. Reikia stebėti vaikų laikyseną ėjimo, sėdėjimo ir net miego metu. Dažnai būna, kad netaisyklinga vaiko laikysena yra tiesiog įprotis, nuo kurio galima atpratinti nuolat taisant ir primenant vaikui apie kūno padėtį. Toks tėvų darbas reikalauja daug pastabumo ir kantrybės.
Taisyklingai laikysenai formuotis labai svarbus avalynės pasirinkimas. Būtina atkreipti dėmesį į vidpadžius. Jei vaikui, vyresniam nei 3 metų, nusileidęs vidinis pėdos skliautas, rekomenduojama avalynė su supinatoriumi (tai apvalus bato vidaus pado išgaubimas vidinėje pėdos pusėje).
Svarbiausią vietą formuojant taisyklingą vaiko laikyseną užima korekcinė mankšta. Atliekant fizinius pratimus stiprinami raumenys, svarbūs laikysenai.
Žaismingi pratimai, koreguojantys laikyseną
Kiek ilgai ir nuo kada mankštintis
Gimus kūdikiui, jo sveikatą prižiūri specialistai, todėl, esant tam tikroms raumenų tonuso problemoms, gydytojai pediatrai skiria kineziterapijos ir masažo procedūras. Taigi mankštą galima pradėti nuo naujagimystės, tačiau tikslingus pratimus galima atlikti jau nuo 3-4 mėn., taip nuo pat mažens vaiką pratinti prie fizinio krūvio. Fiziniai pratimai padeda harmoningai formuotis raumenų sistemai. Augant raumenims ir kintant nervų sistemai, tobulėja judesių koordinacija.
Darželinukų korekcinė mankšta turėtų trukti ne mažiau kaip 30 min. Geriausia mankštą atlikti 3 kartus per savaitę.
Reguliariai atliekant mankštą, stiprėja kūno raumenys, gerėja jų aprūpinimas būtinosiomis medžiagomis, greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, gerėja kaulų mineralizacija.
Nors vaikų raumenys greičiau pavargsta dėl dar ne iki galo susiformavusios centrinės nervų sistemos, tačiau vaikų raumenys greičiau atsistato po fizinio krūvio. Taip nutinka dėl to, jog vaikams raumenų medžiagų apykaita intensyvesnė, raumenys geriau aprūpinami įvairiomis medžiagomis bei deguonimi.
Korekcinė mankšta – viena iš efektyviausių priemonių ydingai laikysenai gydyti. Netaisyklingai laikysenai gydyti svarbią vietą užima ir masažas bei mankšta vandenyje, plaukimas. Pasitaiko, kai nei mankšta, nei masažas nepadeda ištaisyti netaisyklingos laikysenos, tačiau mankšta apsaugo nuo neigiamų pasekmių: nugaros ir kojų skausmų, nuovargio ir t.t.
Todėl darželinukų mankšta turėtų užimti vieną iš svarbiausių vietų vaikų ugdymo procese, kasdienėje veikloje bei gyvenime.
„Mamos žurnalas“