Plokščiapėdystė – ar ji išaugama? Pataria „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika.
Visi naujagimiai yra plokščiapėdžiai. Ir tokie būna iki maždaug iki 3 metų, o šis reiškinys vadinamas fiziologine plokščiapėdyste. Mažos pėdutės dar nėra pilnai išsivysčiusios, sąnarių mobilumas būna didesnis, minkštieji audiniai elastingesni, daug riebalinio audinio – dėl šių savybių pėda atrodo plokščia. Tai fiziologiniai dalykai, laikomi norma. Kiekvienas vaikas vystosi ir auga individualiai, todėl skirtingai vystosi ir jų pėdutės.
Vaiko pėdos skliauto formavimuisi turi įtakos paveldimumas, vaikučio svoris, fizinis aktyvumas ir avalynė.
Vaikui augant, tvirtėja pėdų ir kojų raumenys bei raiščiai, mažėja riebalinis sluoksnis, maždaug nuo 3 metukų pradeda formuotis skliautas. Šiuo periodu mažosioms pėdutėms kaip niekad svarbūs natūralūs masažuojantys pėdutes dirgikliai, padedantys joms vystytis. Atėjo šiltasis sezonas, todėl nuoširdžiai rekomenduojama vaikui kuo daugiau vaikščioti ir bėgioti basomis. Kuo paviršius įvairesnis, tuo smagiau ir sveikiau. Bėgiokite su vaiku per smėlį, žolę, akmenukus, miško ir basakojų takeliais. Taip – perskaitėte teisingai, turite basi pabėgioti ir jūs, nes su amžiumi mūsų raumenys silpsta, taigi silpnėja ir raumenys, palaikantys pėdų skliautus, – vėl atsiranda rizika tapti plokščiapėdžiu.
Kodėl toks svarbus pėdos skliautas?
Natūraliai žmogaus pėda yra išgaubtos formos – tai suteikia kūnui amortizaciją, kuri lemia mažesnę apkrovą judėjime dalyvaujantiems raiščiams, raumenims bei sąnariams. Plokščiapėdystės atveju pėdos skliautas būna nusileidęs, pėda visu padu remiasi į pagrindą ir nebeatlieka savo amortizacinės funkcijos. Tuomet kur kas sunkiau judėti, žmogus greičiau pavargsta, eisena tampa nestabili, nesinori sportuoti, nes sunku. Dėl pėdos deformacijos gali atsirasti pėdos skausmų, po didesnio krūvio pradeda skaudėti ir kojas, nugarą, vyresniame amžiuje gali išsivystyti sąnarių artrozė ir kiti sąnarių pažeidimai.
Taigi plokščiapėdystės simptomų ignoruoti nevalia. Jeigu 4–5 metukų vaikučių pėdutės krypsta į vidų, kelia klausimų jo eisena, galbūt gali padėti speciali mankšta, kurios paskirtis – lavinti pėdų pirštukus bei stiprinti raumenų ir raiščių sistemą, atsakingą už taisyklingą pėdos skliauto formavimąsi.
Jeigu 7–10 metų vaikas vis dar plokščiapėdis (turi lanksčią plokščią pėdą), jam rekomenduojama avalynė su ortopediniais (geriausia – individualiais) vidpadžiais, palaikančiais pėdos skliautus, kad vaikui būtų lengviau vaikščioti. Tačiau svarbu pažymėti, jog ortopediniai įdėklai nesuformuos pėdos skliautų, jie tik apsaugos pėdas nuo per didelio nuovargio. O plokščiapėdystę koreguoti gali padėti nebent fizinio krūvio poveikis raumenims ir raiščiams. Taigi – į pagalbą vėl skuba specialūs kineziterapijos užsiėmimai – pėdų mankšta.
Kada reikalingi ortopediniai batukai?
Ortopedinę avalynę, individualiai gaminamą pagal vaiko pėdas, skiria tik gydytojai ir tik tada, kada reikia. Todėl, jeigu nerimaujate, neužsiimkite savigyda, bet parodykite vaiko pėdutes specialistui, pasitarkite su juo, kas geriausiai tinka būtent jūsų vaikui.
Sudėtingais įgimtos pėdų patologijos, ilgainiui sąlygojančios plokščiapėdystę, atvejais dažniausiai prireikia chirurginio gydymo. Tačiau daugumoje atvejų plokščiapėdystės gali padėti išvengti paprasčiausios profilaktinės priemonės.
Kada kreiptis į ortopedą?
Profilaktiškai:
2–3 mėn. kūdikiui
Vaikščiojimo pradžioje, kai vaikutis jau savarankiškai pavaikščiojęs 2–3 mėnesius
3–4 metų vaikui
6–7 metų vaikui
10–14 metų vaikui
Būtinai pasitarkite su gydytoju, jeigu neramu:
Pastebėjote pakitimus pėdose
Vaikas netaisyklingai numina (nesimetriškai nunešioja) batukus
Pakito vaiko eisena, pėdos krypsta į vidų
Vaikas pradėjo vengti judrių žaidimų, kuriuos mėgo anksčiau
Dažnai neįprastai užkliūva ir krenta
Skundžiasi skausmais ar nemaloniais pojūčiais pėdose ir kojose
Kada pirkti pirmuosius batukus?
Anksčiau buvo siūloma vos pradėjusiam vaikščioti mažyliui auti batukus tvirtu aulu, kad pėdutė būtų stabili. Pagal dabartines rekomendacijas, kai kūdikis mokosi vaikščioti, nereikia jokios avalynės. Geriausia, kai mokymosi vaikščioti procesas vyksta natūraliai be pagalbos (taip pat ir be vaikštynės), tuomet visi raumenukai bus įdarbinti laiku. Kambaryje besimokančiam vaikščioti vaikučiui praverstų neslidžios kojinaitės gumuotu padu. Žinoma, avalynė reikalinga lauke, einant į darželį ar mokyklą.
Į ką atkreipti dėmesį, renkantis avalynę mažiesiems?
Mūsų mažylių pėdos – delikatus mechanizmas: vaikų kaulai gana lankstūs, plastiški ir gali lengvai deformuotis, todėl avalynė turi atitikti kelis paprastus reikalavimus, kad nesugadintų besivystančios pėdos formos.
Idealūs batukai vaikams iki 3–4 metukų:
Iš orui laidžių medžiagų.
Padas lengvas, minkštas ir lankstus.
Batuko vidus maždaug 1–1,5 cm ilgesnis už pėdutę.
Noselė kiek aukštesnė ir platesnė, kad nespaustų pirštukų ir nevaržytų judesių.
Gerai, tvirtai prigludę ties keltimi ir laisvi priekyje. Kulnas gerai fiksuotas, bet priekinė bato dalis platesnė ir nevaržo pirštukų judesių. Venkite avalynės siauru priekiu.
Patikimai užfiksuoja, kad nesmukčiotų ir neslydinėtų.
Ne per ankšti, kad nesuspaustų pirštų ir nesuformuotų netaisyklingos pėdos padėties, netrukdytų pėdai augti ir vystytis.
Ne per dideli, nes su tokiais batais vaikui sunkiau vaikščioti, didesnė tikimybė paslysti, užkliūti ir pargriūti. Per dideli batai gali nutrinti kulniukus.
Patogūs. Neturėkite tuščių iliuzijų, kad nepatogus batas „prasinešios“. Batai turi būti patogūs iš karto.
Gražūs, nes vaikai renkasi akimis.
Guminiai botai, guminės šlepetės, lakiniai batai nėra geriausi pėdučių draugai, nes skatina kojas prakaituoti, todėl juos avėti reikėtų kuo trumpiau.
Susiję straipsniai
