Jei turite kūdikį, jau išgirdote ar tikrai išgirsite terminą „raumenų tonusas“.
Paprastai apie tai kalbiname vaikų neurologus, o šį kartą konsultacijos paprašėme kineziterapeutų. Tuo pačiu pristatysime raumenų tonuso (ir ne tik) gydymo naujovę – klijavimą kineziterapiniais pleistrais. Pataria judesio studijos „Strakaliukas“ kineziterapeutė Roberta Zarembienė
Kaip nustatyti, ar kūdikio, vaiko raumenų tonusas geras?
Raumenų tonusas yra nevalingas raumenų įtempimas. Jis reikalingas tam, kad išlaikytume kūną tam tikroje padėtyje (pavyzdžiui, galėtume tiesiai nulaikyti galvą) ir būtinas atliekant tikslingus judesius (pavyzdžiui, pakeliant rankas). Normaliu raumenų tonusu galime laikyti tokį raumens įtempimą, kuris užtikrina gerą motorinę raidą.
Raumenų tonusą gali nustatyti vaikų neurologai, tikrindami pasyvų ir aktyvų raumenų pasipriešinimą greitam galūnės judesiui. Koks tonusas yra normalus pagal vaiko amžių, gydytojas nusprendžia greitais judesiais lankstydamas kūdikio rankytes ir kojytes. Kūdikio raumenų tonusą galima nustatyti ramioje padėtyje ir judesiuose, kuriuos mažylis atlieka gulėdamas, ropodamas ar sėdėdamas.
Kartais labai sunku nustatyti raumenų tonusą iš pirmo karto. Vaikas gali priešintis, būti įsitempęs, tuomet raumenų tonusas bus padidėjęs. Jei vaikas mieguistas – raumenų tonusas bus sumažėjęs. Dažniausiai raumenų tonusą galime pajusti laikydami kūdikį įvairiose padėtyse: sėdintį ar paėmus už pažastų.
Kodėl ankščiau tonusui buvo skiriama labai daug dėmesio, o dabar šeimos gydytojai, išskyrus akivaizdžios ligos atvejus, tonuso nė netikrina?
Jei tėvai pradeda nerimauti dėl suvaržytų ar suglebusių vaikučio judesių, šeimos gydytojas turėtų siųsti konsultacijai pas vaikų neurologą. Patyręs gydytojas gali rasti nukrypimų nuo normos, o atlikus daugiau tyrimų – tiksliau apibūdinti situaciją. Ne visi nukrypimai nuo normos yra reikšmingi ir turi pasekmių. Jeigu tėvams atrodo, kad reikėtų problemą sušvelninti ir vaikui augant ją ištaisyti, galima pasikonsultuoti ir su kitais specialistais.
Koks skirtumas tarp didelio ir mažo raumenų tonuso? Ar svarbu, kad vaikutis pradėtų sėdėti, ropoti, vaikščioti kuo anksčiau?
Gydytojai mano, kad tonuso sutrikimai nėra svarbi problema, kuri gali turėti įtakos vaiko sveikatai. Tačiau tėveliams užsimena apie mankšteles ar masažus, kurie gali padėti sustiprinti raumenų tonusą. Tėvai turi pasirinkimą, ar savo vaiką sustiprinti ir išmokyti sėdėti, ropoti, vaikščioti, ar leisti jam vystytis nesikišant. Rekomenduočiau kūdikių masažus, kuriuos išmokti ir atlikti gali pati mama, o vėliau – mankšteles. Tuo užsiimti tėvai su mažaisiais gali ir namuose. Skyrus daugiau laiko, įmanoma greičiau pasiekti norimų rezultatų, tačiau, jei įdėję nemažai pastangų nepasiekiame rezultato, laikas susimąstyti, problema gali būti rimtesnė nei tik raumenų tonusas.
Atmintinė mamoms, kada laikas pas gydytoją
Jeigu raumenų tonusas per didelis:
Kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti rankytes ir kojytes.
Kartais trūkčioja vaiko kojytės.
Kūdikis neatsipalaiduoja vonelėje.
Dėl įsitempusių nugaros raumenų, ant šono paguldytas kūdikis užriečia galvą aukštyn. Ši padėtis geriausiai matoma kūdikiui miegant.
Kūdikis kryžiuoja kojas per kelius ir čiurnas.
Jeigu raumenų tonusas per mažas:
Pirmaisiais mėnesiais kūdikis guli išsiskleidęs kaip varlytė.
Kūdikio rankas ir kojas galima lankstyti kaip norime.
Mažylis vangus ir nejudrus.
Mėnesio laiko kūdikis, guldomas ant pilvuko, nekelia galvos.
Ar tonuso pakitimai yra liga? Juk ir suaugę žmonės turi skirtingus tonusus, vieni – tiesūs kaip stygos, kiti – subliuškę, susmukę.
Dažniausiai tonuso pakitimai nėra liga, o tik kūno savitumas, kurį sportuojant galima ištaisyti. Jei vaiko raidai šiek tiek nuo vidutinio besiskiriantis raumenų tonusas netrukdo, problema yra nedidelė.
Kokios raumenų problemos atsiranda vaikui augant?
Vaikams greitai augant, didėjant jų ūgiui ir svoriui, raumenys ir raiščiai nespėja sutvirtėti, todėl laikui bėgant gali atsirasti laikysenos sutrikimų: kojų X ir O formos deformacijų, pėdučių iškrypimų. Fiziologinis O formos tarpas tarp kojyčių yra tik pirmaisiais gyvenimo metais – atstumas tarp kelių turi būti dukart didesnis nei tarp kulkšnių. Normaliu laikomas iki 2–2,5 cm. Antrais metais blauzdos tiesėja ir pereina į X formą, kuri kartais išlieka iki 6–7 metų. Turėtumėte sunerimti, jeigu 3–6 metų vaiko kojos vis dar yra X formos, kai atstumas tarp kulkšnių suglaudus kelius yra 6 cm.
Ką daryti, jei vaikas šiek tiek kreivas, suglebęs?
Prašyti siuntimo kineziterapeuto konsultacijai. Kineziterapija nestovi vietoje, atsiranda naujovių. Viena iš naujausių metodikų – kinezioteipavimas.
Visi esame matę, kaip sportininkai išeina į aikštelę apsiklijavę kūnus spalvotomis juostomis. Tos juostos yra elastingi kineziterapiniai pleistrai, skirti įvairių raumenų ir sąnarių traumoms gydyti, tinimui mažinti ir skausmui malšinti. Šie pleistrai suaktyvinta raumenis, pagerina limfos tekėjimą ir pagreitina medžiagų apykaitą audiniuose, todėl juos pradėta taikyti ir koreguojant įvairias ortopedines būkles. Šis gydymo būdas rekomenduojamas nuo kūdikystės, kai yra padidėjęs raumenų tonusas, taip pat vaikams, sergantiems plokščiapėdyste ar šleivapėdyste, turintiems X formos kojų deformaciją, laikysenos sutrikimų, iškrypusį stuburą ir begalę kitų sunkesnių ir retesnių problemų. Kineziterapinis pleistras padeda vaikams, kurių sumažėjęs pilvo raumenų tonusu.
Kineziterapinis pleistras – tai elastingas ir plonas pleistras, kurio storumas atitinka žmogaus odos epidermio storį. Jis pagamintas iš 100 proc. aukštos kokybės medvilnės, kuri leidžia kvėpuoti odai. Jo sudėtyje nėra latekso, o vietoj jo naudojamas medvilnės pluoštas su uretanu. Klijai, naudojami, kad šis tvarstis priliptų prie odos, yra netoksiški, augalinės kilmės. Tvarstis atsparus vandeniui, todėl jį galima nešioti nuo 3 iki 9 dienų.
Kineziterapiniai pleistrai yra ne tik įvairių spalvų, bet ir pobūdžių, todėl prieš klijavimą atliekamas jautrumo testas, kad būtų nustatyta odos reakcija į dirginimą. Klijavimas šiais pleistrais yra tikrai neskausmingas, net smagus, nes pleistrai spalvoti, žaismingi, mergaitės prašo rožinių „aksesuarų“, berniukai – „kietų juodų“. Pleistras „nebijo“ maudynių duše ar vonioje, tik sausinant rankšluosčiu reikia ne braukti, o tapšnoti. Norint paprastai nuimti pleistrą, galima jį ištepti kūdikių aliejumi, saulėgrąžų aliejumi ar losjonu ir palaikyti penkiolika minučių, tada nusiprausti duše ar vonioje.
Ar klijavimas kineziterapiniais pleistrais skirtas tik vaikams?
Ši priemonė taikoma ir suaugusiesiems, tačiau vaikams metodas efektingesnis ir stimuliacija daug greitesnė. Suaugusiesiems laikysenos sutrikimų gydymas užtruks daug ilgiau. Be to, pleistrų klijavimą būtina derinti su gydomosiomis mankštomis, jis yra tik pagalbinė priemonė.
Kokie dar būdai padeda esant raumenų tonuso bėdoms?
Vaikučiams, kurie turi problemų dėl raumenų tonuso, padėti gali ir gydomosios mankštos. Esant sumažėjusiam raumenų tonusui, mankšta gali jį suaktyvinti, jei tonusas padidėjęs – atpalaiduoti atliekant tam tikrus pratimus ant čiužinių ar kamuolių. Naudinga derinti abu metodus – klijavimą kineziterapiniais pleistrais ir gydomąją mankštą. Gydomieji masažai irgi naudojami raumenų tonuso sutrikimams gydyti. Jų metu vaikučiui masažuojamos įsitempusios ar atsipalaidavusios galūnės, taip suaktyvinama kraujo cirkuliacija, audiniai geriau aprūpinami maisto medžiagomis, pagerėja jų vystymasis.
„Strakaliuko“ nuotraukose – taip atrodo kineziteipavimas:
„Mamos žurnalas“
