Kai mažylis stojasi ant kojyčių ir nori žengti pirmuosius žingsnius, kyla galybė klausim. Kaip teisingai jį laikyti? Kokią avalynę rinktis? Kada ją įsigyti? Kodėl mano vaikas jau seniai stovi, bet savarankiškai neina? Pataria kineziterapeutė Indrė Pateckienė.
Jau metų, o vis dar nevaikšto
Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir skirtingu metu pradeda žingsniuoti.
Kai kurie mažyliai, jau būdami 10 mėnesių, savarankiškai eina, o kiti tai daro tik sulaukę 15 mėnesių. Tai normalu. Daugiausia lemia genetika, tad pravartu pasiklausinėti savo tėvų, kada patys pradėjote vaikščioti. Sunerimti reikėtų, jei atžala nevaikšto sulaukęs 15–18 mėnesių.
Priežasčių yra įvairių, tad reikėtų atsižvelgti, kaip vaikas stojasi, prisilaiko, galbūt mažylis yra nedrąsus ar buvo patyręs traumą.
Tėveliai turėtų sudaryti patogią aplinką, kad vaikas pats galėtų prisilaikydamas atsistoti, – jis turi pasiekti baldus ar kitus daiktus, už kurių galėtų prisilaikyti. Išradingumui nėra ribų. Motyvacijai skatinti naudokite žaislus, dar nematytus ar mažai tyrinėtus daiktus.
Mankštinkite, masažuokite kojytes, nugarą, kad stiprėtų raumenys. Jei nerimaujate, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju ar kineziterapeutu.
Mano vaikas vaikšto pasistiebęs
Dažnai dėl to kalti būna patys tėvai. Pradėjusį žingsniuoti vaiką reikėtų vesti už pečių, o stiprėjant vaiko pusiausvyrai, fiksuoti tolimesnius sąnarius – alkūnes, riešus. Svarbiausia nekelti mažylio rankyčių aukščiau jo pečių juostos. Dėl to tėveliams reikia nemažai pasilenkti, ir tai būna nepatogu.
Vyrauja nuomonė, jog priežastis, dėl ko vaikas vaikšto pasistiebęs, gali būti ir vaikštynė. Džiaugiuosi, jog tėveliai vis atsakingiau ir rečiau jas renkasi. Tačiau vaikštynė nėra uždrausta! Jei ši priemonė yra jūsų namuose, naudokitės, tik atkreipkite dėmesį į vaiko kojyčių padėtį. Jos turėtų remtis visa pėda. Vaikštynės veiklos staliukas neturėtų būti ties pažastimis ar dar aukščiau. Svarbu, kad vaikštyne vaikas nepiktnaudžiautų, joje praleistų ne daugiau nei 2 val. per parą ir su pertraukomis.
Kartais vaikas vaikšto pasistiebęs tiesiog dėl juosmens, kojų raumenų silpnumo – norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, įtempia galūnių raumenis. Dažniausiai pakanka kelių kineziterapijos užsiėmimų, ir jau matyti rezultatas, be abejo, svarbus tėvelių darbas namie vykdant specialisto rekomendacijas.
Kada apauti batukus
Batukus rekomenduojama pradėti avėti, kai vaikas jau žingsniuoja pats prisilaikydamas ar prilaikomas. Išskirčiau du etapus – lauke ir namie. Lauke, savaime suprantama, reikės batukų, o namuose nevertėtų jų avėti nuolatos, nebent gydytojas nurodė dėl kokių nors sutrikimų. Jei vaikas jokių problemų neturi, naudinga, kad jo kojytė būtų basa, nes taip ji daugiau „dirba“.
Judant vaikui, daugiau susitraukinėja pėdos ir blauzdos raumenys. Tėveliai gali mankštinti ir pamasažuoti pėdutes namuose.
Naudingi pratimai lankstant pėdą per čiurnos sąnarį pirmyn, atgal, į šonus ar ratu. Svarbu masažuoti pėdutės skliautus, pirštų pagalvėles, blauzdos nugarinę dalį ties achilo sausgysle. Tai ne tik atpalaiduoja kojytę, bet ir naudinga plokščiapėdystės profilaktikai.
Padėkite žingsniuoti
Pasirūpinkite, kad mažyliui vaikščioti būtų visapusiškai patogu: ne tik batukai būtų patogūs, bet nebūtų labai pilnos, sunkios sauskelnės, galinčios trukdyti žengti ir taip neužtikrintus žingsnelius, nedirgintų, netrintų užpakaliuko ar kirkšnių odelės. Stenkitės, kad odelė nebūtų sudirgusi, iššutusi.
Pirmųjų batukų ABC
Kiekvienas pirmas kartas mažyliui yra svarbus, tad ir pirmoji avalynė – ne išimtis.
Yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, ją renkantis.
Pirma, ji turi būti lengva! Tik su patogiais ir lengvais batukais vaikas noriai ir lengvai judės.
Batų užkulnis. Jis turi būti aukštesnis ir tvirtas.
Labai svarbu, kad batukų padas būtų lankstus, ypač pirmasis trečdalis ties pirštais.
Žingsniuojant pėda turi lengvai lankstytis, kad vaikas galėtų pasistiebti, atsispirti, taip stiprės raumenys. Priešingu atveju, vaikas eis netaisyklingai, dėl to gali atsirasti raumenų disbalansas, laikysenos sutrikimų ir pan.
„Mamos žurnalas“
