Vasarą mažosios pėdutės išsilukštena, kaip tie žirniukai iš ankščių. Ir kyla klausimų: ar ne per šleivos, ar ne per kreivos, ar ne per plokščios. Ką apie mažų vaikų pėdutes sako specialistai?
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ gydytojas, vaikų ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika.
Vasarą grūdinkite pėdutes
Gydytojai ortopedai, jei galėtų, vasarą visus vaikus kasdien išvytų pabėgioti basus ant žolės. Jeigu neįmanoma, tiek to, tegul bėgioja su batukais, tačiau būtent – bėga, lipa, stiebiasi, karstosi, tūpčioja ir visaip kitaip mankština pėdas. Be kitų priežasčių, kodėl tėvai turėtų skatinti savo vaikus kuo daugiau judėti gryname ore, yra ir plokščiapėdystės prevencija. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 7 žmones iš 10 kamuoja įvairaus laipsnio plokščiapėdystė. Neretai plokščiapėdystė nustatoma dar vaikystėje, o vėliau arba koreguojasi, arba ne. Vienas iš svarbių veiksnių, prisidedantis prie plokščiapėdystės išsivystymo priežasčių, – vaikai juda per mažai.
„Natūraliai žmogaus pėda yra išgaubtos formos – tai suteikia kūnui papildomos amortizacijos, kuri lemia mažesnę apkrovą judėjime dalyvaujantiems raiščiams, raumenims bei sąnariams. Kai yra plokščiapėdystė, pėdos skliautas būna nusileidęs, o pėda visu padu remiasi į pagrindą. Išsivysčius plokščiapėdystei, judėjimas tampa varginantis, dėl pėdos deformacijos gali atsirasti pėdų skausmų, po didesnio fizinio krūvio pradeda skaudėti kojas, nugarą, vėliau – vyresniame amžiuje – gali išsivystyti sąnarių artrozė“, – sako gydytojas Gintaras Kušleika.
Kada tėvai „pramiega“
Neretas atvejis, kai plokščiapėdystė įgyjama. Kaip tai atsitinka? Kuriuo metu tėvai pražiūri lemiamą momentą, ir vaikučio pėdos skliautas nustoja gaubtis? Pasak gydytojo, maždaug iki antrųjų metų vaikų pėda būna visiškai plokščia, o pėdos skliautas galutinai susiformuoja iki 6–7 metų. Vaikui pradėjus vaikščioti, pirmiausia būtina pasirūpinti tinkama avalyne, kuri tolygiai paskirsto krūvį bei padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. Reikėtų stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis, skatinant vaikus įvairiapusiškai judėti bei kuo dažniau po nelygų paviršių vaikščioti basomis.
Jeigu pėdutės ilgokai atrodo plokščios, nereikia iškart pradėti nerimauti – kiekvienas vaikas vystosi ir auga individualiai, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, todėl skirtingu tempu vystosi ir jų pėdutės. Kadangi pėda formuojasi tikrai ilgai – net iki pirmos klasės, gydytojai ortopedai prašo tėvelių – būtina periodiškai tikrinti, ar vaikams nesivysto plokščiapėdystė. Gydytojas, matydamas vaikutį kasmet, matys, kaip vystosi pėda, duos tėvams konkrečių patarimų, pamokys pratimų pėdoms.
Pėdų priešai – netinkami batai
Vaiko batai gali būti pigūs, brangūs, madingi, spalvoti, kvėpuojantys, sintetiniai, odiniai, gražūs – kriterijų, pagal kuriuos renkamės, yra dešimtys. Užtat ortopedai jums patartų tik vieną – pirkite vaikui tinkamus batus, ir visai nesvarbu kaina, grožis ar medžiagos, iš kurių batas pagamintas. O kas tie tinkami batukai, paklausite jūs?
„Pėdų deformacijos atsiranda dėl paveldimumo, bendro griaučių raiščių laisvumo, antsvorio, judėjimo stokos ir – netinkamos avalynės. Daugelis tėvelių, pamatę putlias savo mažųjų pėdutes, baiminasi plokščiapėdystės ir skuba ieškoti ortopedinių batų su išformuotu išilginiu skliautu. Tai klaida. Mažos pėdutės dar nėra iki galo išsivysčiusios, nes ne iki galo susiformavę kaulai ir pėdos skliautas, daug riebalinių audinių, dėl kurių pėda atrodo plokščia. O kieti batų įdėklai, paremiantys vidinį skliautą, padaro „meškos paslaugą“. Mūsų mažylių pėdos – delikatus mechanizmas: vaikų kaulai gana lankstūs, plastiški ir gali lengvai deformuotis, todėl avalynė turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad nesugadintų besivystančios pėdos formos.
Mažiesiems patartina rinktis batukus su šiek tiek tvirtesniu užkulniu, kad stabilizuotų čiurną ir neleistų jai krypti, plačia nosele, kad nevaržytų pirštukų judesių. Batukų padas turėtų būti lengvas, minkštas ir lankstus, pasižymintis amortizuojančiomis ypatybėmis ir neribojantis judesių. Vidinis įdėklas gali būti šiek tiek minkštesnis ir iškilęs vos kelis mm ties išilginiu pėdos skliautu, tačiau jokiu būdu šioje vietoje negali būti kietas kauburėlis. Skliauto „parėmimas“ dar negarantuoja gero pėdos išsivystymo“, – vardina gydytojas vaikų ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika.
Pirmųjų batukų atmintinė
Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir tvirtesnį užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų.
Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau – su 0,5–2 cm aukščio pakulne. Suaugusiems žmonėms rekomenduojamas pakulnės aukštis 2–2,5 cm, aukščiausias – iki 4 cm.
Supinatoriai visiems vaikučiams nebūtini, bet labai svarbu, kad pirmųjų batukų kulną laikytų tvirta bato dalis ir neleistų pėdai vartytis į visas puses.
Geri batai nebūtinai yra pagaminti iš natūralios odos. Dabar gaminami sportiniai batukai atitinka kokybės standartus, reikia tik mokėti tinkamai pasirinkti.
Vidinė bato pusė turėtų gerai sugerti drėgmę ir „išgarinti“ ją lauk. Guminiai botai ar lakiniai batai skatina kojas prakaituoti, tad juos reikėtų avėti kuo trumpiau.
Nepersistenkite ieškodami ilgaamžių batų – vaikas tikrai spės juos išaugti greičiau nei spės sunešioti.
Pas gydytoją siunčia batukas
Vaiko batai gali daug pasakyti apie jo pėdų būklę. Labiausiai reikėtų apžiūrinėti priešmokyklinukų batus. Tokio amžiaus vaikų pėdos skliautas jau turėtų iki galo susiformuoti, raiščiai sutvirtėti ir suformuoti išilginį bei skersinį pėdos skliautą. Jeigu matote, kad batukai nunešiojami nesimetriškai, nukleišti (netaisyklingai numinti), patartina pasirodyti ortopedui traumatologui. Signalas eiti pasikonsultuoti su gydytojais – netaisyklinga, („nenormali“) vaiko eisena, tarkime, priešmokyklinuko pėdos einant krypsta į vidų.
Pasikonsultavę su gydytoju ortopedu, gausite konkrečių patarimų, kaip mankštinti pėdas, tačiau yra ir universalių, kurie tiks visiems. Tai nesunkūs, linksmi pratimai, kuriuos galite atlikti su vaikais kiekvieną dieną.
PRATIMAI STOVINT
- Eiti ant pirštų galų.
- Padais ridenti kamuoliuką arba eiti „meškute“ (pavertus pėdas ant išorinių pėdos kraštų ir surietus pirštus).
- Daryti pritūpimus ant pirštų.
- Eiti lazdele ir ją ridenti pėda.
PRATIMAI SĖDINT
- Pėda atlikti „kirmino“ judesį.
- Padais kelti kamuolį.
- Kojų pirštais suglamžyti rankšluostuką.
- Kojų pirštais traukti rankšluostį su knygomis.
- Pakaitomis atlikti judesį „nuo kulno ant pirštų“.
- Kojų pirštais kelti įvairius daiktus: a) virvutę, b) akmenukus, c) skepetaitę, d) pieštuką.
- Pakartoti pratimą, spaudžiant kelius rankomis.
Pas ortopedą profilaktiškai reikėtų apsilankyti:
kai kūdikiui 2–3mėnesiai,
kūdikiui pradėjus vaikščioti,
3–4 metų,
6–7 metų,
tada, kai neramu.
