Rugsėjį darbo padaugėja gydytojams traumatologams. Ir tam yra priežasčių.
Kodėl vaikų traumų padaugėja
Rugsėjis dar palankus metas paspirtukams, dviratukams, riedlentėms, ratukinėms pačiūžoms, batutams ir šiaip – dūkti kieme.
Po vasaros atostogų vaikai grįžta namo, vėl pilni daugiabučių kiemai ir žaidimų aikštelės. Susidaro ne tik vaikų spūstys, bet ir daug šurmulio bei bendravimo, o tai trukdo vaikams susikaupus laikytis saugumo taisyklių.
Atostogų metu vaikai atsipalaiduoja, todėl rudens pradžioje būna išsiblaškę ir mažiau atidūs. Nenuostabu, kad kiemo džiaugsmus aptemdo traumos – sumušimai, sutrenkimai ar mėlynės.
Atsargumas – pirmoji profilaktikos priemonė
Geriausia apsaugos priemonė – atsargumas ir apdairumas. Važiuojant dviračiu, paspirtuku (ar kita priemone, kurių dabar visa įvairovė), reikia dėvėti šalmą, apsaugosiantį nuo galvos traumų, kurios pavojingiausios, rankų, kojų apsaugas, taip pat įvertinti tinkamą važiavimo greitį ir manevravimo saugumą. Kartkartėmis patikrinkite vaiko priemonę, kad gerai veiktų stabdžiai, būtų pripūsti ratai ir t.t.
Žinoma, yra ir tokių situacijų, kai sužeidimų išvengti sudėtinga. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, kaip tinkamai žaizdas dezinfekuoti ir gydyti.
Vandenilio peroksidas tinka ne visada
Pirmosios pagalbos rinkinyje, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose ir kartu keliauti į išvykas, vaistininkai rekomenduoja turėti tvarsčių, pleistrų, dezinfekcijai skirto purškalo ar skysčio, tepalo ar gelio žaizdoms (pvz., hidrokoloidinio gelio su sidabru), medikamentų nuo skausmo ir uždegimo.
Nuo seno pamėgtą vandenilio peroksidą patariama naudoti tik paviršinėms žaizdoms, nes ši putojanti priemonė kartu su į žaizdą patekusiais nešvarumais išplauna ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to žaizda kraujuos ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.
Net smulkiais nubrozdinimais reikia pasirūpinti
Kartais tėvai linkę nekreipti dėmesio į nedidelius nubrozdinimus ar įdrėskimus, tačiau taip elgtis nederėtų. Griuvus ir nusibrozdinus odą, įsibrėžus ranką medžio ar krūmo šaka, įsipjovus ar stipriau įsidūrus per pažeistą vietą į organizmą gali patekti infekcija ir kilti uždegimas.
Be to, į sužeistą vietą pakliuvus juodžemiui, kyla grėsmė susirgti reta, bet pavojinga stablige.
Pirmiausia pažeistą vietą patariama nuplauti su muilu po tekančiu vandeniu. Jei neturite muilo, o ir tekančio vandens greta nėra, žaizdos plovimui tinka ir geriamasis vanduo. Jei kraujavimas negausus, jo stabdyti neskubėkite, nes su krauju iš žaizdos išsiplaus ir ten likusios bakterijos. Žaizdą nusausinkite ir dezinfekuokite antiseptiniu purškalu ar skysčiu, patepkite geliu žaizdoms ir užklijuokite pleistru ar sutvarstykite tvarsčiu.
Tvarsčiai ir pleistrai reikalingi ne vien kraujavimo stabdymui, bet ir apsaugoti žaizdą nuo infekcijos patekimo, tad nuomonė, kad žaizda turi kvėpuoti ir jos dengti niekuo nereikia, tinka nekraujuojančioms žaizdoms (pvz., nubrozdinimams).
Ar kuo nors tepti?
Medikai rekomenduoja vaikams žaizdas tepti gijimą skatinančiais preparatais. Namų vaistinėlėje pravartu turėti tokio gelio, kuris dezinfekuoja, stimuliuoja gijimą, skatina odos audinių regeneraciją, tai labai svarbu, jei žaizda buvo gili ir jai užgijus gali likti randas.
Kada važiuoti pas gydytoją
Į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis, jei kraujavimo, nors ir neintensyvaus, nepavyksta sustabdyti ilgiau nei 15 min., žaizda iš pažiūros atrodo labai gili, žaizdoje matyti likusi metalo, medžio, stiklo ar kitos sužeidusios medžiagos dalis. Jei žaizda gili ir žiojėja (žaizdos kraštai prasiskyrę), susiūti reikia per pirmas 6 valandas nuo traumos. Tokiais atvejais, reikia atlikti ir revakcinaciją nuo stabligės (jei ji nebuvo atliekama kas 10 metų).
Gydant mėlynes, gali padėti „šalta-šilta“ taisyklė
Mėlynės, atsirandančios nuo smūgio sutrūkinėjus smulkioms poodinėms kraujagyslėms ir kraujui išsiliejus į aplinkinius audinius, pažįstamos kiekvienam. Įdomu tai, kad mėlynės ant veido paprastai dingsta per savaitę, o kitose kūno vietose – per dvi.
Mėlynės atsiradimo tikimybę sumažinti ir jos nykimą pagreitinti gali sumuštos vietos šaldymas ir šildymas. Vos užsigavus, reikia kuo skubiau šaldyti sumuštą vietą, dėl to mėlynė susidarys mažesnė ir nelabai ryški. Po sumušimo praėjus ne mažiau kaip 48 val., šią vietą pašildykite – taip paskatinsite mėlynę išnykti greičiau.
Pagreitinti mėlynės išnykimą padeda tam skirti tepalai ar geliai. Jei mėlynė skausminga, galima naudoti skausmą malšinančius tepalus.
Sveikatai pavojaus mėlynės paprastai nekelia, o yra labiau estetinė problema, tačiau kartais ir jos tampa priežastimi sunerimti. Kai sumušimas būna stipresnis, pažeidžiama daugiau poodinių kraujagyslių, audiniuose susikaupia daugiau kraujo ir toje vietoje susidaro hematoma. Organizmas su hematoma taip paprastai, kaip su paprasta mėlyne, susidoroti negali, todėl siunčia ženklus, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį. Ilgai nenykstanti, spalvos nekeičianti ir itin skausminga mėlynė reiškia, kad savigyda nepadės ir gali prireikti medikų pagalbos.
Konsultavo vaistininkė Inga Pociulienė
