Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė
1 mitas. Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“.
Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų – sveiki, o vizitai – profilaktiniai. Kada jau reikia profilaktikos? Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.
2 mitas. Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi.
Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug. Dauguma mūsų pacientų kreipiasi dėl plokščių pėdučių. Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia.
Iki 2–3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų.
Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau.
Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba – 10 metų.
3 mitas. Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas.
Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2–5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai.
Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų? Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą – tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Mūsų tikslas – stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
4 mitas. Plokščia pėda yra tik estetinė problema.
Mažam vaikui, kurio pėda plokščia, nieko neskauda, o vienintelė blogybė, kad nušleivojama avalynė. Tačiau vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių – traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai. Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
5 mitas. Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę.
Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Tėvai sako – kaip keista, vaikas visą dieną avi ortopedinius batukus, tačiau jo pėda vis tiek plokščia. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai.
Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui. O juk pasyvių vaikų dabar labai labai daug. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka.
Beje, viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
6 mitas. Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke – su lauko, kambariuose – su namų.
Pamenu, kadaise net buvo tokia rekomendacija – vos vaikas pradėjo vaikščioti, reikia nupirkti batukus, kietus, aukštais aulais, kad apgaubtų ir įmobilizuotų pėdutę. Vėlesni tyrimai parodė, kad taip galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga.
Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Pagalvokite, ką jaučia vaikas, kuriam ryte uždedami batukai, o vakare nuimami. Ar to patys norėtume? Kai vakare nusiimame visą dieną avėtus batus mes jaučiamės pavargę nuo avalynės.
Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Esminiai dalykai, kurie lemia vaiko pėdutės skliautą:
Fizinis aktyvumas
Vaikščiojimas basomis
Laiku patikrintas raumenys
Dar apie pirmuosius batukus:
Pėdoms reikia erdvės. Ankšti batai priverčia nenatūraliai statyti pirštukus, ypač tai pavojinga didiesiems kojų pirštams. Gali susiformuoti ir netaisyklinga pėdos laikysena, kurios pasekmės vėliau gali būti įvairūs kelių ar klubų sąnarių pažeidimai. Net ir vėlesniame amžiuje atsirandančius stuburo skausmus iš dalies gali lemti vaikystėje suspausta pėda. Dėl to batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas – kuo lankstesnis. Geriau pirkti ne smailianosius, o bukus batus, kur pirštams būtų pakankamai erdvės.
Kiek batų porų reikia mažyliui. Užteks 2 porų gerų kasdienių batų. Jei parduotuvėje radote tinkamus, patogius, patinkančius batus, siūloma nusipirkti 2 poras, kad galėtumėte pakeisti.
Kaip greitai auga pėdutės. Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių amžius 3–6 metai, pėda per metus paauga 2–3 dydžiais (1 dydis – 6,6 mm). Moksleivių pėdos paauga kiek mažiau – 1–2 dydžiais. Galite patys pamatuoti 3–6 metukų vaiko pėdą kas 4–6 savaites, o 1–3 metukų vaikučių – kas 6–8 savaites.
Kaip rasti geriausius batus. Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų.
Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau – su 0,5–2 cm aukščio pakulne. (Suaugusiems žmonėms rekomenduojamas pakulnės aukštis 2–2,5 cm, aukščiausias – iki 4 cm). Geri batai nebūtinai turi būti pagaminti iš natūralios odos. Dabar gaminami sportiniai batukai atitinka kokybės standartus, reikia tik mokėti teisingai pasirinkti.
Vidinė bato pusė turėtų gerai sugerti drėgmę ir „ištransportuoti“ ją lauk. Guminiai ar lakiniai batai skatina kojas pakaituoti, tad juos reikėtų avėti kuo trumpiau.
Matavimosi subtilybės. Batukus matuokite mažyliui stovint, nes tuo metu pėda pailgėja ir paplatėja apie 0,5–1 cm. Klysta mamos, pirkdamos batukus nedalyvaujant vaikui. Jei vis dėlto nėra galimybių vaikučio vestis į parduotuvę, galite basą jo pėdutę apibrėžti ant storesnio kartono ir pridėję 12 mm iškirpti. Jei šis šablonas lengvai tilps į batuką, jų ilgis tinkamas. Įsidėmėkite, kad kairė ir dešinė vaikučio pėdutės gali būti nevienodos, tad pasidarykite abiejų pėdų šablonus.
Pirkite batus popiet, nes po pietų vaikų kojytės, beje, kaip ir suaugusiųjų, pabrinksta ir tampa didesnės.
Įsitikinkite, kad tarp vaiko didžiausio piršto (kai koja bate) ir bato galo telpa jūsų rankos nykščio galiukas. Vaikas tada turėtų stovėti. Šis metodas tinkamas tik ilgiui nustatyti.
Išilginė ir suaugusiųjų, ir vaikų avalynės ašis turi eiti per antrąjį pėdos pirštą.
Avalynė neturi iškreipti natūralios pėdos pirštų padėties. Labai svarbu, kad batelio vidinis kraštas eitų lygia linija, kad batelio kontūras nebūtų inksto formos.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
