Vasarą tėvai jaučia pareigą atlikti namų darbus dėl savo vaikų sveikatos. Ar yra stebuklingų sveikatos dažų, kurie per vasarą nurausvintų vaikų skruostukus, kad rudenį į darželius ir mokyklas jie sugrįžtų sustiprėję?
Pokalbiui pakvietėme vaikų gydytoją Dr. Indrę Plėštytę-Būtienę. Gydytoja per karantiną išleido knygą tėvams „Kodėl vaikai serga“.
Konsultuoja Dr. Indrė Plėštytė-Būtienė, Vaikų klinika „Mama, aš sergu“
Ką atsakote tėvams, kurie klausia, kaip sustiprinti vaiką per vasarą?
Seniai suformuota nuomonė – vasarą reikia išnaudoti, kad vaikas rudenį nesirgtų. Tačiau galvoti, kad vaikas sustiprės per trumpą laiką, yra tas pat, kas tikėti greitu svorio numetimu „per savaitę“. Tėvų galvose turėtų būti mygtukas, kad vaiko sveikata reikia rūpintis kiekvieną dieną visais metų laikais. Imuniteto stiprinimo, grūdinimo, sveikos mitybos nereikia atidėti vasarai. Tai reikia daryti nuolatos.
Deja, vasarą mes negalime prikaupti į priekį nei vitaminų, nei kitų naudingų medžiagų. Požiūris, kad vaikas gali prisivalgyti uogų „visiems metams“, yra niekuo nepagrįstas. Gali įvykti net atvirkštinė reakcija – nuo per didelių uogų kiekių vaikas gali sunegaluoti.
Kita vertus, šviežias derlius vaikui yra didžiulis pasaulio pažinimas ir visų jo receptorių grūdinimas. Lavėja uoslė, skonio pažinimas, lietimas. Duokite vaikui pačiam nuropoti į lysvę ir pirščiukais paimti braškę, kad nebūtų kaip žiemą, kai sutrintą uogą jis valgydavo pasodintas ant kėdės.
Bus tėvų, kurie sakys – lysvės uoga nešvari, vaikas gali suviduriuoti?
Tai atskira tema – perdėtas sterilumas. Per karantiną mes taip viską išdezinfekavome, kad vaikai daug labiau pradėjo sirgti odos ligomis, padaugėjo įvairių bėrimų, virškinamojo trakto sutrikimų.
Tėvai, kurie dezinfekuoja net močiutės sode nuskintus vaisius ir uogas, atima iš vaiko galimybę gauti gerųjų bakterijų. Parduotuvėse vaisiai, uogos ir daržovės yra apipurkšti ir ant jų jokių, net ir mums naudingų, bakterijų nerastume. Užtat savam sode ar darže užaugusio derliaus nešveiskite kempine – tegul vaikas grūdinasi pažindamas mikrobų pasaulį.
Žinoma, negalima persistengti ir duoti vaikui valgyti žemėtus vaisius ir uogas. Kad nebūtų kaip su pirmuoju sniegu – kai Lietuvoje pagaliau pasnigo ir per pirmą parą visi tiek siautėjo sniege, jog po kelių dienų buvo pagerintas anginų rekordas. Reikia, kad ant uogų, vaisių ir daržovių nebūtų akivaizdaus purvo, tačiau tikrai nereikia mirkyti sodos tirpale, ką mamos dažnai daro.
Grūdinti (nesvarbu, ar raumenis, ar virškinamąjį traktą) reikia atsižvelgiant į vaiko amžių, ir viską daryti po truputėlį. Tarkime, vaikas negali lakstyti basas kelias valandas pirmąją šiltą dieną, nors ir labai šviečia saulė. Įsivaizduokite, prie nupylimų šaltu vandeniu kūdikį rekomenduojama pripratinti per pusę metų. Tas pats ir dėl visų kitų grūdinimų – turi būti saikas, nuovoka, supratimas apie vaiko amžių ir… išjungtas mygtukas, kad „vaikas susirgs“. Tai mano atsakymas dėl nenuplautos uogos – ar ją šveisite, ar nešveisite, vaikas vis tiek kažkada suviduriuos, nes tai yra natūrali vaiko imuninės sistemos vystymosi eiga.
Tėvai pastebi, kad būtent pavasarį vaikus dažniausiai „perpučia“, jie peršąla. Ką darome ne taip?
Visi žinome, kad lauke vaikui būti būtina. Svarbu įsiklausyti į vaiką, pajausti, ar jam šalta, ar karšta. Kartais tėvai suglumina klausimais, pavyzdžiui, ar reikia 5 metų vaikui lauke ausis apsaugančios kepurės. Bet juk tėvai be kepurių. Tikrai nei vaiko ausys, nei smegenys nesušals, kai lauke yra +5°C.
Vaiką vis lengvesniais drabužiais reikia rengti pamažu, bet verčiau mažiau rūbų nei per daug, nes vaikai turi tokią savybę – kai jiems šalta, jie pradeda judėti. Tad jeigu vaikas pajus, kad jam nebėra komforto, jis pabėgios. O prirengtas per daug jis prakaituos ir tada tikrai gali susirgti.
Labai rekomenduoju tėvams vasaros sezoną išnaudoti vaikščiojimui basomis. Kartais gaila vaikų, kurie vasarą nuolatos apauti batukais, nes tėvai nenori, kad susiteptų pėdas. Bijoti, kad įsidurs į akmenuką ar grumstelį, irgi ne pasiteisinimas, nes tai juk vaikystė, kaip gi be nubrozdintų kelių?
Vaikščiojimas ant žolės, akmenukų, smėlio yra nuostabus pėdų masažas ir raumenų treniruotė. Pastebime, kad kuo labiau gerėja batukų kokybė, tuo daugiau plokščiapadžių vaikų. Mat tėvai galvoja, kad apavę vaikutį labai kokybiškais ortopediniais batukais, išvengs plokščiapadystės. Tai tas pats, kas galvoti: „Nupirksiu vaikui labai prabangų pagalį, pririšiu prie nugaros, ir vaikas užaugs tiesus“. Bet, deja, kai nuimsime pagalį, vaikas vėl susikūprins.
Ką galvojate apie tarybiniais metais populiarų standartą – vaikas privalo bent savaitę pabūti prie jūros?
Šis patarimas likęs nuo tų laikų, kai Lietuvos gyventojams trūko jodo. Dabar tos bėdos nebeliko, tačiau, be jokios abejonės, prie jūros pabūti sveika. Didelė šių laikų problema yra oro tarša. Vaikų, kurie gyvena didmiesčiuose, kvėpavimo takų gleivinė labiau pažeista dėl oro taršos, jie be priežasties kosčioja. Todėl buvimas gryname ore – nesvarbu, ar prie jūros, ar miške, ar sodyboje, ar Turkijoje, ar Lietuvoje, – yra kvėpavimo takų valymas. Mūsų vaikai (ir mes patys) taip atpratome būti gryname ore, kad daugumai pabuvus, tarkime, miške, pradeda skaudėti galvą. Dėl didesnio nei įprasta deguonies kiekio spazmuoja smegenų kraujagyslės. Net esu girdėjusi, kad nuo deguonies skaudant galvai žmonės užveda automobilį ir pastovi šalia. Paaugliai, kurie atpratę būti gryname ore, sako, kad jiems lauke svaigta galva, gali net nualpti. Tad mano patarimas – būti lauke kuo daugiau, tik ieškoti vietų, kur mažesnė oro tarša.
Gyvenu Klaipėdoje, anksčiau tekdavo konsultuoti iš Rusijos didmiesčių atvykusias šeimas, kurios praleisdavo pas mus prie jūros su vaikais visą vasarą. Matydavau, kokie papilkėję būdavo vaikučių veidai birželio pradžioje, ir kokie raudonskruosčiai jie išvažiuodavo rugpjūčio pabaigoje. Tad švaraus oro įtaka vaikų sveikatai yra akivaizdi.
Kaip dėl vitamino D – jo vasarą duoti nereikia?
Kad ir kaip būtų keista, kai vasaros pabaigoje vaikus tiriame prieš mokyklą, vis tiek nustatome vitamino D trūkumą. Vadinasi, per vasarą vaikai nesuspėja „susirinkti“ vitamino D. Arba per mažai būna saulėje, arba per aktyviai tepami saulės kremais. Vasarą rekomenduoju toliau duoti šio vitamino, tik dozę kiek pamažinti.
Beje, kūdikėliams vitamino D pakanka, nes jie jo gauna su mamos pienu, lašiukų profilaktiškai, be to, daug kūdikių maisto praturtinta vitaminu D. Kuo vaikai vyresni, tuo jiems labiau trūksta vitamino D. Tai išduoda vaiko nuovargis, mažesnis judrumas. Jei vaikas ryte sunkiai keliasi, yra irzlus, ilgai sveiksta po paprastos slogos, gal jam trūksta vitamino D.
Infekcinių ligų gydytojai sako, kad per karantiną sumažėjo rotaviruso sukeltų ir kitų užkrečiamų vaikų ligų, nes šie nelankė kolektyvų. Ar per karantiną vaikų imunitetas sustiprėjo?
Per karantiną ir išlošėme, ir pralošėme.
Geroji pusė – tėvai suprato, ką reiškia auginti vaikus. Karantino pradžioje buvo matyti tėvų sutrikimas, kaip jiems sunku būti su savo vaikais, kai šie visą dieną šalia. O dabar, po metų, matyti, kaip tėvai toli pažengė, kaip puikiai susitvarko net su pametinukais, pagaliau gali atsakyti į klausimus „ką vaikas valgo?“, „kaip tuštinasi ir šlapinasi?“. Anksčiau dažnas atsakymas būdavo „nežinau“, nes vaikas visą dieną praleisdavo darželyje. Be to, tėvų ir vaikų buvimas kartu, abipusė meilė tiesiogiai veikia imunitetą, nes išsiskiria laimės hormonai.
Ne tokia gera pusė – vaikai nesirgo. Atrodytų, kaip tik labai gerai, kad jie buvo sveiki. Tačiau…
Imuninė sistema mokosi praktikuodamasi. Imunitetą mes įgyjame besimokydami, o liga yra imuniteto kontrolinis darbas. Tai ligos „išmokimas“, tai žinių, kaip mes mokame nugalėti ligą, patikrinimas. Mums, suaugusiesiems, kuriems mikrobų pasaulis daugmaž pažįstamas, metai be ligų buvo visai gerai. O vaikams tai buvo imuniteto atostogos, tarsi nesimokyti trečioje klasėje ir iškart ateiti į ketvirtą. Bet juk tos praleistos klasės žinias jie turės kažkaip gauti. Štai dėl ko vaikų gydytojai su baime laukia rudens. Juk virusai nedingo, jie laukia mūsų vaikų, kurie neišmoko vienerių metų imuniteto kurso. Išlošė nebent dvimečiai–trimečiai, kurių tėvai taip ir neišleido į darželį, nors buvo suplanavę. Šie vaikučiai laimėjo metus, kurie labai svarbūs imuniteto formavimuisi, ir jie galimai lengviau prasirgs adaptacinėmis ligomis.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
