Dar negimė vaikas, kuris niekada nekosėjo. Kosulys vaikystėje yra beveik visų peršalimo ligų palydovas. Koks vaiko kosulys geresnis – sausas ar drėgnas?
Sausas, drėgnas ir drėgnesnis
Gydytojai prašo tėvų įsidėmėti, koks vaiko kosulys, – sausas, lojantis, drėgnas, priepuolinis, paviršutiniškas ar gilus.
Sausas kosulys yra dirginantis, kosintis vaikas neatkosėja skreplių. Toks kosulys yra vienas pirmųjų požymių susirgus virusine kvėpavimo takų infekcija. Jei kosulys sausas, neintensyvus, bendra vaiko būklė gera, kūno temperatūra normali ar tik šiek tiek pakilusi, tereikia stebėti vaiko būklę.
Drėgnas kosulys yra rimtesnis ligos signalas. Jis gali būti paviršutinis ir gilus. Tai priklauso nuo atkosėjamo sekreto kiekio. Jei sekretas skystas ir jo daug, vaikas atsikosėja lengvai. Jei sekretas klampus ir jo nedaug, kosulys gilus, tarsi iš krūtinės gilumos. Tokiu kosuliu vaikas kosėja sirgdamas bronchų ir plaučių ligomis, sinusitu. Išgirdus gilų, šlapią kosulį reikėtų nesitenkinti konsultacija telefonu, o kreiptis į gydytoją. Yra vaistų, kurie vartojami būtent sergant plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampių gleivių. Jie suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti.
Taigi sausas kosulys rodo viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, o drėgnas kosulys liudija apie tai, kad liga „nusileido žemiau“, pažeisti apatiniai kvėpavimo takai – bronchai ir plaučiai.
Svarbu ir tai, kada vaikas kosėja, – dieną ar naktį, vaikui pabėgiojus, juokiantis, žaidžiant judrius žaidimus ar būnant dulkėtoje patalpoje. Šie pastebėjimai padės gydytojui nustatyti kosulio priežastį ir skirti gydymą.
Kaip drėkinti kosulį
Kosulys, kaip ir temperatūra, yra natūrali organizmo apsigynimo reakcija.
Kosint iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos ir nereikalingos medžiagos, kartu su sekretu pašalinami ir jame besidauginantys mikroorganizmai.
Tad dažniausiai kosinčiam vaikui skiriami ne kosulį slopinantys, o sekretą skystinantys ir išsikosėjimą gerinantys bei kvėpavimą lengvinantys preparatai. Jie mažina skreplių klampumą, todėl lengvėja atsikosėjimas, geriau išsivalo bronchai, trachėja, o plaučiai saugomi nuo uždegimo.
Kad kosulys taptų drėgnesnis, o sekretas – lengviau atkosimas, rekomenduojama gerti daugiau šiltų skysčių, daryti vandens garų inhaliacijas, drėkinti kambario orą, būti druskų kambariuose. Veiksminga atsikosėjimo gerinimo priemonė yra vibracinis masažas. Visos šios priemonės gali būti taikomos tik tuomet, jei vaikas nekarščiuoja.
Labiausiai kosėja darželinukai
Kūdikiai kosėja retai, nes iki 6 mėnesių jų imunitetas yra stipresnis dėl iš motinos organizmo per placentą gautų antikūnų. Vėliau, kai antikūnai „pasibaigia“, kūdikiai vis tiek lieka labiau apsaugoti, nes rečiau kontaktuoja su sergančiaisiais nei darželinukai, todėl rečiau ir serga.
Kai vaikas pradeda lankyti vaikų kolektyvą, sergamumas gerokai padidėja. Kartais atrodo, kad darželinukas kosėja keletą mėnesių iš eilės. Kadangi laikoma, kad darželinukui peršalimo ligomis per metus normalu sirgti net iki 12 kartų, o beveik visas peršalimo ligas lydi kosulys, todėl taip ir atrodo. Tėvams sunku ištverti tą kosėjimo maratoną, tačiau atsiminkite, kad kosėjimas vaikui didelio diskomforto nesukelia, jam neskauda, o jeigu pavyksta atsikosėti, tai vaikas kartais net nejaučia, kad kosėjo. Todėl tiesiog stenkitės drėkinti kosulį, gerai išslaugyti vaiką, kad iki galo pasveiktų, ir gyventi viltimi, kad augant vaiko imuninė sistema stiprėja ir kosulys aplankys vis rečiau.
Kiek ilgai kosės
Kosulio trukmė gali skirtis. Kai kurie vaikai kosėja neilgai, greitai pasveiksta. Kiti susirgę kosėja net keletą savaičių. Tai priklauso ir nuo individualaus imuniteto stiprumo, ir nuo polinkio sirgti kvėpavimo takų alerginėmis ligomis, ir nuo sergančiojo priežiūros.
Kosulio priepuolius provokuoja šaltas oras, fizinis krūvis, aerozoliai, temperatūrų kaita.
Sausas kosulys, kuris, be kitų ligos simptomų, išlieka po peršalimo ligos, laikomas liekamuoju reiškiniu, jo gydyti nereikia.
Kaip dėl liaudiškų priemonių
Dabar manoma, kad kompresai ant krūtinės neturi didelio ryšio su kvėpavimo takų ligomis, kadangi tiek šildomieji, tiek vėsinamieji (pvz., kopūstų) kompresai suaktyvina ar slopina tik paviršinę odos, poodžio kraujotaką ir neveikia plaučių.
Spiritiniai kompresai ir įtrynimai dabar vaikams visai nenaudojami. Spiritas yra labai laki medžiaga, kurios vaikas įkvepia gana didelę koncentraciją, be to, vaikų oda yra labai plona, tad daug spirito susigeria per odą ir patenka į kraują.
Medus per odą plaučių irgi neveiks, tuo tarpu šiltas pienas su medumi, kad ir kaip tai būtu banalu, – puiki atsikosėjimą skatinanti priemonė.
Gal nuskambės nerimtai, bet atsikosėjimą gerina muilo burbuliukių ar balionėlių pūtimas.
Kartais kosintiems vaikams gydytojai pasako – galima valgyti ledus, eiti į lauką, bet negalima eiti į darželį, reikia vengti žmonių susibūrimo vietų – parduotuvių, viešojo transporto. Normalus įprastas režimas, sportiniai žaidimai teigiamai veikia kosulį – jį silpnina ir retina (žinoma, jeigu nėra rimtos ligos). O vaikų susibūrimo vietose yra pavojus apsikrėsti naujais virusų štamais, o dėl to kosėjimo laikas užsitęstų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
