Kaip elgtis, kai mažylis kosėja ir kosėja? Medikai sako, kad kosulys – tai ne liga, o ligos simptomas, ir jo priežastys gali būti labai įvairios, todėl prieš pradedant gydyti svarbu išsiaiškinti kosulio priežastį. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Kosuliai – kokie tik nori
Kosulys skirstomas į ūminį, trunkantį iki 8 savaičių, bei lėtinį, trunkantį 8 savaites ir ilgiau. Ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys visada reiškia rimtą sveikatos sutrikimą.
Ūminio kosulio priežastys dažniausiai būna infekcinės kilmės (virusinės ar bakterinės), astmos paūmėjimas ir pan., tačiau gali būti ir svetimkūnio plaučiuose simptomas. Gana dažnai užsitęsusio nekomplikuoto kosulio priežastis yra lėtinis rinosinusitas, kuomet kosima dėl iš sinusų ir nosies į plaučius patenkančio sekreto.
Lėtinis kosulys gali pasireikšti dėl lėtinio bronchito, atipinių sukėlėjų (chlamidijų, mikoplazmų), svetimkūnio plaučiuose, alerginės ligos, skrandžio turinio refliukso į plaučius, nervinio tiko, rijimą kontroliuojančių nervų paralyžiaus. Lėtinis neaiškios kilmės kosulys, ypač blogėjant būklei (silpnumas, intoksikacija, svorio kritimas, kraujo atkosėjimas), gali būti plaučių vėžio arba kitos lokalizacijos vėžio metastazių, tuberkuliozės ir kitų sunkių ligų simptomas.
Epizodinis pakosčiojimas yra normalus reiškinys. Kosulys – tai vienas iš plaučių natūralių apsivalymo būdų, kurio metu pašalinamos į plaučius patekusios dulkės, cheminiai teršalai, mikrobai, gleivės, smulkūs svetimkūniai. Todėl nederėtų kiekvieno vaiko kostelėjimo sieti su infekcija ar peršalimu.
Kaip išsiaiškinti kosulio priežastį
Kai gydytojas aiškinasi kosulio priežastį, jis gali klausinėti įvairiausių dalykų, pavyzdžiui:
Išklausinėti apie kontaktus su sergančiais infekcinėmis ligomis – ar daug vaikų serga vaiko lankomame lopšelyje-darželyje?
Ar lankėsi svečiuose, kur kas nors sirgo? Ar buvo sergančių giminaičių vizitų? Ar vaikas lankėsi gausesnėse žmonių susibūrimo vietose?
Paklausti apie dirginančių plaučius cheminių medžiagų aplinkoje galimybę – acetoną, buitinę chemiją, rūkančius asmenis šeimoje.
Paklausti, ar vaikas nebuvo paspringęs valgydamas, ar negalėjo paspringti kišdamas į burnytę smulkias žaislų detales, lėtai tirpstančias vaistų, vitaminų tabletes. Kartais tokius svetimkūnio patekimo į plaučius atvejus pavyksta išsiaiškinti tik po kelių mėnesių atkaklaus kosulio, nepasiduodančio gydymui antibiotikais. Ne visi svetimkūniai matomi rentgenu, todėl plaučių nuotraukoje jų gali ir nesimatyti. Toks svetimkūnis aptinkamas ir pašalinamas bronchoskopijos metu.
Nepašalinus svetimkūnio, liga gali komplikuotis plaučių uždegimu.
Išsiaiškinęs ligonio skundus ir kosulio pobūdį bei įvertinęs ligos eigą (gerėjanti, blogėjanti, stabili), gydytojas skiria tyrimus. Tai gali būti;
Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimą, CRB, skreplių pasėlis, tyrimas dėl specifinių antikūnų sukėlėjams, tuberkulino mėginiai.
Instrumentiniai tyrimai – plaučių rentgenograma, kompiuterinė tomografija, bronchoskopija, spirometrija.
Vien iš kosulio pobūdžio negalima spręsti apie jo priežastį, todėl kartais kosulio identifikavimas užtrunka ilgiau ir prireikia įvairių specialistų pagalbos. Pulmonologas padės išsiaiškinti galimą infekcinės kilmės sukėlėją, alergologas padės atskirti alerginio pobūdžio kosulį, gastroenterologas – kosulį dėl gastroezofaginio refliukso, neurologas – nervinio pobūdžio kosulį.
Kosulio „evoliucija“
Virusinės ligos pradžioje dėl kvėpavimo takų uždegimo gleivinė kvėpavimo takuose paburksta, išsausėja, pasireiškia sausas varginantis kosulys, nes plaučiuose sutrinka natūrali gleivių gamyba.
Po 3–4 dienų sekreto gamyba plaučiuose vėl suaktyvėja ir kosulys palengvėja, tampa minkštesnis, produktyvesnis. Tuomet vaikas atkosti pilkšvų, gelsvų ar žalsvų skreplių. Mamytėms nereikėtų jaudintis, jei vaiko kosulys iš sauso tapo drėgnu, tai nereiškia būklės pablogėjimo, o yra natūrali ligos eiga.
Kaip drėkinti kosulį
Kad kosulys taptų drėgnesnis, o sekretas – lengviau atkosimas, rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, daryti vandens garų inhaliacijas, drėkinti kambario orą, būti druskų kambariuose. Vibracinis masažas – tai fizinis būdas, kuris efektyviai padeda pašalinti sunkiai atkosėjamą sekretą iš plaučių.
Dėl krūtinės tepimo šildančiais tepalais ar šiltų kompresų suaktyvėja kraujotaka plaučiuose, padidėja imuninių ląstelių priplūdimas, pagreitėja gijimas. Visos šios priemonės gali būti taikomos tik tuomet, jei vaikas nekarščiuoja.
Vaikams siekiama skirti kuo saugesnį gydymą. Prasidedantis vaikų kosulys dažnai gydomas homeopatiniais vaistais, nes jie „įjungia“ organizmo gynybą, aktyvuoja pasipriešinimo ligai sistemas, skatina pasveikti, bet veikia švelniai ir nesukelia šalutinių reakcijų.
Kosėja kūdikis
Kūdikiai kosėja retai, nes iki 6 mėnesių jų imunitetas yra stipresnis dėl iš motinos organizmo per placentą gautų antikūnų. Vėliau, kai antikūnai „pasibaigia“, kūdikiai vis tiek lieka labiau apsaugoti, nes rečiau kontaktuoja su sergančiaisiais ar infekcijų nešiotojais nei darželinukai, todėl rečiau ir serga.
Kai vaikas pradeda lankyti vaikų kolektyvą, sergamumas gerokai padidėja.
Kūdikių kosulys visada yra rimtas ženklas sunerimti ir kreiptis į gydytoją, net jei mažylis ir nekarščiuoja, nes kūdikių imuninė sistema dar nebrandi, netobula, nepasiruošusi kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Dėl kvėpavimo takų savitumų kūdikystėje peršalimo ligos kur kas dažniau komplikuojasi ausų uždegimu, plaučių uždegimu ir kitomis rimtesnėmis situacijomis nei vyresniems vaikams. Todėl reikia žinoti, kad kūdikiui ir paprasta sloga yra sunki liga, nes dėl to jis negali kvėpuoti, užsikimšusi nosis neleidžia ramiai žysti krūtį ar valgyti iš buteliuko, nes vaikas dūsta negalėdamas tuo pačiu metu ir valgyti, ir kvėpuoti.
Kiek ilgai kosės
Kosulio trukmė gali skirtis. Kai kurie vaikai kosėja neilgai, greitai pasveiksta. Kiti susirgę kosėjai net keletą mėnesių iš eilės. Tai priklauso ir nuo individualaus imuniteto stiprumo, ir nuo polinkio sirgti kvėpavimo takų alerginėmis ligomis, ir nuo sergančiojo priežiūros.
Sausas kosulys, kuris, be kitų ligos simptomų, išlieka po peršalimo ligos, laikomas liekamuoju reiškiniu, jo gydyti nereikia. Tačiau jį palengvinti ir jo trukmę šiek tiek sumažinti gali fizioterapinės procedūros, kokybiškas maitinimas ir poilsio režimas, tinkama kambario temperatūra ir oro drėgmės lygis, žuvų taukai, vitaminai A, E – jie padeda greičiau atsistatyti pažeistai kvėpavimo takų gleivinei. Šaltas oras, fizinis krūvis, aerozoliai, temperatūrų kaita, tabako dūmai provokuoja kosulio priepuolius.
Dieninis ir naktinis
Kai kurie vaikai kosėja tik naktį, o dieną – ne. Ar kreiptis į gydytoją?
Dieninis kosulys būdingas peršalimo ligoms, virusų ir bakterijų sukeltoms infekcijoms. Jam būdinga kintantis pobūdis – nuo sauso iki drėgno.
Naktinis ir rytinis kosulys dažniausiai pasireiškia sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcija (sloga, sinusitu) bei esant gastroezofaginiam refliuksui (GERL). Gulint iš nosies ir sinusų tekantis sekretas kaupiasi nosiaryklėje, dirgina gleivinėje esančius receptorius bei sukelia kosulį, krenkštimą, čiaudulį – tai vadinamasis „užnosinio lašo sindromas“. Ryte vaikas išsikosėja, išsikrenkščia ir kosulys dienos metu būna retas ir neįkyrus arba jo išvis nebūna iki kitos nakties. Dienos metu sekretas nuteka užpakaline ryklės sienele, ir vaikas jį praryja arba atkrenkščia. Sergant bronchų astma, kosulys irgi gali būti intensyvesnis naktį (dėl naktį suaktyvėjančios vegetacinės nervų sistemos padidėja ir kvėpavimo takų jautrumas).
Kaip atpažinti laringitą ir kokliušą
Lojantis kosulys būdingas laringitui (gerklų uždegimui) – dažniausiai ši liga prasideda staiga, naktį, be itin aukšto karščiavimo. Vaikas prabunda dėl lojančio kosulio, dusulio, švokštimo, stridoro, nes susiaurėjus gerkloms pasidaro sunku kvėpuoti, balsas būna prikimęs. Gali pasireikšti kaklo skausmas, skausmas ryjant, svetimkūnio jausmas gerklėje. Laringitą dažniausiai sukelia virusai. Tokį vaiką būtina skubiai vežti į gydymo įstaigą, nes, nesuteikus pagalbos laiku, jis gali uždusti ir numirti. Lojantis kosulys gali pasireikšti ir sergant epiglotitu, tracheitu.
Kokliušui būdingi nenutrūkstantys itin intensyvaus kosulio priepuoliai, lydimi garsaus triukšmingo įkvėpimo, vadinamo reprizu. Po reprizo vėl iškart būna kosulio priepuolis. Dėl tokių kosulio priepuolių vaikas negali įkvėpti, parausta, pamėlsta, jam trūksta oro, pasireiškia ašarojimas, akių paraudimas, seilėtekis, vėmimas. Tokie kosulio priepuoliai daugiau vargina naktį, vieno priepuolio metu būna 2–3 reprizai. Per parą tokie epizodai kartojasi iki 25–30 kartų. Spastinis kosulys trunka 4–6 savaites, dėl to sutrinka miegas ir mityba, krenta kūno svoris, kūdikiams ir mažiems vaikams gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu dažniausiai serga neskiepyti vaikai, tačiau kartais serga ir skiepyti vaikai, paaugliai bei suaugusieji.
Kosėja ir vemia
Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3 metų neretai pasireiškia kosulys, lydimas vėmimo. Taip būna, kai infekcijos metu gaminasi itin daug sekreto, kuris, nuolat atkosimas, dirgina liežuvio šaknį bei sukelia vėmimą. Kai kūdikio skrandyje susikaupia daug skreplių, jis gali juos išvemti. Vaikai gali vemti ir tuomet, kai kosulys itin intensyvus, kai kosulio reflekse aktyviai „dalyvauja“ krūtinės ląstos bei pilvo raumenys. Vemti kosėdamas vaikas gali ir dėl gastroezofaginio refliukso.
Kosėja dėl nervų
Kosulio tikas (psichogeninis kosulys) – tai sausas, gerklinis, garsus kosulys. Psichogeninis kosulys niekuomet nebūna produktyvus, jį gydant neefektingi jokie kvėpavimo takus veikiantys vaistai. Toks kosulys paprastai praeina naktį, vaikui miegant, ar kai vaikas sukaupia dėmesį į tam tikrą veiklą – valgymą, žaidimą, filmuko žiūrėjimą. Toks kosulys paryškėja suaugusiųjų bei tėvų akivaizdoje, gydytojo kabinete, vaikui jaudinantis, nervinantis. Atsiranda be paaiškinamos priežasties arba po stipraus išgyvenimo – persikėlimo gyventi į naują vietą, vaikų kolektyvo lankymo pradžios ar grupės pakeitimo, tėvų skyrybų, konflikto, smurto šeimoje, artimojo mirties. Šiuo atveju reikalinga vaikų psichiatro konsultacija ir gydymas.
Nesmagūs dalykai apie kosulį
Vaikams, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga, atsigulus dėl horizontalios kūno padėties skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę, ryklę, kvėpavimo takus, sukelia dirginimą, kosulį, balso prikimimą.
Atkaklus kosulys gali sukelti vėmimą, galvos, krūtinės ląstos ar pilvo raumenų skausmą, kartais net šonkaulių lūžimą.
Kraujo priemaišų skrepliuose gali būti sergant tuberkulioze ar vėžiu, tačiau tarp vaikų tai pasitaiko ypač retai. Dažniausiai kraujo priemaišų atsiranda esant opelių ar gleivinės pažeidimų burnos ertmėje ar iš pažeistos nosies gleivinės.
„Mamos žurnalas“
Ka daryti jai vaikas kosija 3 savaites