Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Oficialiais duomenimis, astma Lietuvoje serga 2 procentai vaikų, tačiau gydytojai šį skaičių padidintų net iki 10 procentų – kai kada tiesiog neskubama kreiptis į gydytojus. Vadinasi, kas dešimtas Lietuvos vaikas ar paauglys turi polinkį sirgti šia liga.
Pastebima tendencija, kad kasmet sergančiųjų bronchine astma vis daugėja. Taigi pakalbėsime plačiau apie ligą, kurią gali lemti ne tik genai, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Pasakoja mamos:
Kristina augina dvynukus, kurių vienas – Edvinas – serga bronchine astma.
„Mūsų dvynukai gimė laiku ir sveiki, Edvinas, kuris dabar serga, gimęs gavo 10 balų pagal Apgar. Visos bėdos prasidėjo nuo 10 mėnesio. Buvo Naujųjų išvakarės, kai Edvinas naktį pradėjo dusti. Jo kvėpavimas pasikeitė, tapo sunkus, gilus ir su garsais, vaikas tiesiog kriokė. Ryte pabudę nusprendėme, kad reikėtų vežti vaiką į ligoninę. Išsikvietėme medikus ir nulėkėm į Santariškių klinikas.
Ten dar valandą laukėme priimamajame, kol mus apžiūrėjo gydytojas. Po apžiūros buvo nuspręsta paguldyti Edviną į reanimaciją. Tai buvo sunkiausia naktis mūsų gyvenime: dukrytė liko kaime pas senelius, nes ji nesirgo, o sūnelis reanimacijoje, į kurią neleido nei manęs, nei vyro. Gydytojai pasakė, kad jei būtume dar laukę, Edvinuko jau galėjo ir nebebūti, nes bronchuose spazmai, vaikui trūksta oro, ir gali ištikti mirtis. Ryte Edvinui jau buvo geriau ir mus perkėlė į palatą, kur savaitę berniukas buvo gydomas antibiotikais. Tačiau aš mačiau, kad sūnelio būklė negerėja.
Po savaitės gydytojas mus išleido namo, neskyręs jokio gydymo. Vaikas kosėjo iki pamėlynavimo, ypač naktį, o gydytojas sakė, kad tai praeis. Po savaitės vėl pasikartojo dusulys, ir mes vėl išsikvietėme medikus. Atvažiavo gydytoja, ir tik išgirdusi vaiko kvėpavimą, iškarto papurškė vaikui „Ventolino“ ir liepė kuo greičiau ruoštis į ligoninę. Tai buvo antras kartas, kai mes lėkėme su „Greitąja“. Šį kartą nuvažiavome į Antakalnio klinikas, kur mus iškart paguldė į reanimaciją, ir ten Edvinas jau pragulėjo tris paras. Ir vėl tik dieną galėjome būti su sūneliu, ir tai tik po paros, nes Edvinui reikėjo gulėti su kauke, o pamatęs mane ar vyrą, vaikas prašėsi ant rankų. Po reanimacijos mus perkėlė į palatą, kur gydėmės savaitę. Astmos jam tą kartą dar nenustatė, tačiau jau įtarinėjo.
Kaip suprantu, tokiam mažam vaikui sunku nustatyti astmą, reikia, kad liga pasikartotų kelis kartus. Vyresniems vaikams daromas testas – matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis. Tačiau mūsų Edvinas tokiam tyrimui dar buvo per mažas. Diagnozę sūneliui nustatė, kai po mėnesio vėl patekome į ligoninę. Edvinas vėl ėmė dusti, vėl „Greitoji“, vėl priimamasis, vėl ligoninė. Šį kartą, ačiū Dievui, reanimacijos neprireikė. Dabar jau gulėjome ligoninėje dvi savaites, sūnui atliko gausybę tyrimų, įtarinėjo net cistinę fibrozę, kuri nepasitvirtino. (Kiek žinau, tai sunkesnė liga negu bronchinė astma). Tada skyriaus vedėja ir mus gydanti pulmonologė nusprendė, kad Edvinas serga bronchine astma. Nuo ko ir kaip ji atsirado, labai sunku nustatyti. Gal dėl to, kad aš vaikystėje iki 13 metų nuolat sirgau astminiu bronchitu, gal dėl to, kad vyras turi alerginę astmą nuo dulkių. Gal paveldėjo iš mūsų, o gal tai tiesiog vaikiška liga.
Pasakę, kad sūneliui bronchinė astma, gydytojai mūsų labai negąsdino – atvirkščiai, teikė vilčių, kad sūnus galbūt ligą išaugs. Kiek teko girdėti, yra kelios amžiaus bangos – treji, paskui – septyneri, dar vėliau – 13 metų, kai liga amžiaus slenksčio gali ir nebeperlipti. Viliamės, kad Edvinui taip ir nutiks.
Išleisdami mus iš ligoninės, gydytojai skyrė kiekvieną dieną tris mėnesius gerti vaistų, purkšti preparatų iš specialaus balionėlio. Visi vaistai kompensuojami valstybės. Ir tai labai gerai, nes jie ypač brangūs.
Į forumus internete nelandžioju, nes manau, kad reikia klausyti ne mamų, o gydytojų patarimų. Mūsų kaimynės dukrytei, sergančiai bronchine astma, gydytojai skyrė vaistus vartoti nuolatos, mums – tris mėnesius. Kuri iš mūsų teisi? Galima būtų ginčytis be galo. Mes reguliariai kas 2-3 mėnesius lankomės pas pulmonologą, kuris stebi, ar liga neprogresuoja. Ar ji paūmės, neaišku, nes to prognozuoti neįmanoma.
Gydytojai yra davę daug vertingų patarimų, kurių laikausi. Sergančio astma vaiko aplinkoje negali būti aštrių kvapų. Susiradome bekvapių buitinės chemijos priemonių, o kai prireikia dezinfekuoti tualetą, tada naudojame ir stipresnes priemones, bet keletą valandų stengiamės neiti į tą patalpą, kol ji išsivėdins. Su tokiu vaiku negalima būti patalpose, kur rūkoma, negalima prie vaiko kvėpintis. Aš pati nebenaudoju kvepiančių dezodorantų. O kvepalais kartais pasikvėpinu, kai ruošiuosi išeiti iš namų, ir purškiu juos ne kambaryje, o koridoriuje. Namuose nenaudoju nagų lako – tenka eiti pas manikiūrininkę.
Iš tiesų visi šie nurodymai lengvai įgyvendinami. Stengiamės, kad namuose nebūtų ne tik kvapų, bet ir dulkių. Dažniau, nei įprastai valome, šluostome, skalbiame užuolaidas. Šiaip mūsų gyvenimas nelabai pasikeitė, galime išvažiuoti ir į svečius, ir į gamtą, tiesiog visada su reikia turėti balionėlį ir vaistus. Aš jau matau, kada vaikui pablogėja, nes iškart keičiasi jo kvėpavimas, tada nelaukdami duodame vaistų. Beje, prie balionėlio vaikas sunkiai priprato, jo bijojo.
Edvinas sunkiai ištveria fizinius krūvius. Kiek daugiau pajuda, ir jau matau, kaip pasikeičia jo kvėpavimas. Nežinau, kaip seksis darželyje, kai pradėsime jį lankyti. O mokykloje, kiek žinau, tokiems vaikams būna sumažintas krūvis per fizinio lavinimo pamokas.
Pasakoja mama Erika iš Gargždų, auginanti 7 metų sūnelį Mantą, sergantį bronchine astma:
Mūsų Mantukas pirmaisiais metais augo sveikas, o per pirmąjį gimtadienį sunkiai susirgo laringitu. Nuo tada ir prasidėjo nesibaigiantys maratonai po ligonines.
Dusuliai, kosuliai iki vėmimo – visa tai prisimenu kaip košmarą. Kiek buvo naktų, kai paguldydavome sveiką vaiką, o naktį prasidėdavo lojantis kosulys, ir tekdavo kviesti „Greitąją“. Vienais metais ligoninėje mes gulėjome 12 kartų. Taip dažnai sergantiems vaikams duoda siuntimą į sanatoriją. Joje jau buvome 4 kartus, bet kartais pablogėjimas užklumpa ir sanatorijoje.
Vieną kartą nuvykome pavasarį, Mantas ėmė kosėti, gydytojai net išbarė, kad važiuojame į sanatoriją pavasarį, o ne rudenį, kai jūra šilta. Kai pasakėme, kad mes klaipėdiečiai ir labai dažnai važiuojame prie jūros, tada gydytojai nurimo. Nuvažiavę į sanatoriją pabendraujame su kitais ligoniukais, mūsų ligos nublanksta prieš kitų vaikų ligas.
Sanatorijoje Mantas gauna masažų, lanko druskos kambarius, mokosi taisyklingai kvėpuoti. Paprastai bronchine astma sergančių vaikų bėda ir yra neteisingas kvėpavimas – vaikams patogiau kvėpuoti išsižiojus, pro burną.
Kasmet Mantui atlieka alergologinius tyrimus, kurie tik po kelerių metų parodė, kad vaikas šiek tiek alergiškas namų dulkėms. Mūsų sūneliui nustatyta lengva astmos forma. Jis gyvena kaip ir visi vaikai, net lankė futbolo būrelį. Gydytojai to nedraudė, tačiau būdavo, kad per treniruotę Mantas laksto ir kosėja, laksto ir kosėja. Šiemet firtbolo jau nebelanko, tačiau, kaip ir visi judrūs vaikai, berniukas mėgsta bėgioti, važinėti dviračiu.
Pastebėjome, kad Mantui labai pablogėja kaime, kai nuvažiuojame aplankyti giminaičių. Tabletes pradedame gerti dar prieš kelionę į kaimą.
Šiemet sūnelis jau pradėjo lankyti mokyklą. O kol lankė darželį, tekdavo nuolat aiškinti, kad jo kosulys neužkrečiamas. Kitų vaikų tėveliai iš pradžių žiūrėdavo priekaištingai, kad vedame sergantį vaiką, tačiau jo kosėjimas aplinkiniams nepavojingas.
Bijome žiemos… Šaltuoju metų laiku Mantukui visada pablogėja, stengiamės nevaikščioti po prekybos centrus, kur daug žmonių ir virusų. Deja, Mantas vis tiek „pasigauna“ slogą, kuri paskui perauga į kosulį. Dar mums tikras baubas – radiatoriai. Šildymo sezono metu drėkinu patalpas kaip įmanydama, kad tik būtų svceikesnis oras, kuriuo kvėpuoja vaikas.
Konsultuoja LSMU Vaikų ligų klinikos gydytoja pulmonologė-alergologė docentė Jolanta Kudzytė
Kartais išgirdę diagnozę „bronchinė astma“ tėvai labai išsigąsta. Diagnozės nereikia bijoti, nes bronchinė astma gali būti įvairių formų: lengva, vidutinė ir sunki. Sunkios astmos atvejų pasitaiko labai nedaug.
„Netikroji astma“ dažnai išaugama
Maži vaikai dažnai serga „netikrąja astma“ – tokia astmos forma, kurią išprovokuoja virusai. Dažniausiai liga pasireiškia rudenį, žiemą ir pavasarį, kai daug kas serga sloga ar gripu. „Netikrąja astma“ sergantys vaikai gali šią ligą išaugti, mat astma atsiranda ne dėl alergijos, o dėl kvėpavimo takų specifikos. Vaikų kvėpavimo takai siauresni, ir kuo vaikas mažesnis, tuo kvėpavimo takų vamzdelis siauresnis, gaminasi daugiau sekreto. Pasigavus virusą, tas vamzdelis užsikemša, todėl vaikui sunku kvėpuoti. O kai paauga, vamzdelis praplatėja, ir vaikas jau taip nebeserga. Kai vaikas serga netikrąja, arba nealergine astma, dažniausiai ir jo šeimoje nėra alergiškų žmonių – vaikas nėra alergijos paveldėjęs. Jis vasarą jaučiasi puikiai, o bėdos prasideda tada, kai suaktyvėja virusinės ligos.
Visame pasaulyje buvo diskutuojama, kaip tiksliau pavadinti „netikrąją astmą“. Šios ligos požymiai kaip astmos, tačiau apie 7-10 metus vaikai ligą dažniausiai išauga.
Kai astma – alergijos pasekmė
Tikroji astma gali prasidėti nuo pirmųjų metų ir gali tęstis visą likusį gyvenimą. Būna tarpų, kai liga nurimsta, parsideda vadinamoji remisija, ir vaikas jokių simptomų nejaučia. Kartais liga išlenda tik tam tikrais atvejais – nuvažiavus į kaimą ar peršalus. Remisija gali būti ilga – trunkanti keletą mėnesių, metus ar net kelerius metus. Ligoniukai geriausiai jaučiasi vasarą, nes tikrąją astmą irgi provokuoja virusai. Vasarą, kai mažiau virusų ir bakterijų, astmininkai sveikesni. Žinoma, tie žmonės, kurie jautrūs žiedadulkėms, blogai jaučiasi ir vasarą, kai žydi augalai. Jie gali dusti, čiaudėti, ašaroti, bet tokių vaikų nėra daug.
Tikroji astma yra tokia, kurią provokuoja ne tik virusai – vaikas pradeda dusti ne dėl to, kad peršalo, tiesiog daugiau pabėgiojęs, sušilęs ar pabudęs vidury nakties. Būna, kad dusulys užklumpa nuvažiavus į kaimą pas močiutę ar nuėjus į svečius, kur šeimininkai turi augintinį, ypač katiną.
Kodėl atsiranda astma
Astma dažnai būna paveldėta iš tėvų, jei jie serga alerginėmis ligomis. Jei vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė, kad vaikas irgi turės polinkį sirgti alergija, yra 20-30 proc., jeigu abu tėvai – 40-60 proc.
Kita astmos atsiradimo priežastis – kenksmingos sąlygos, kuriose mama gyveno ar dirbo nėštumo metu. Astma gali susirgti vaikelis, kurio mama visą nėštumą dirbo kirpykloje, cheminėje laboratorijoje ar su lakiomis medžiagomis. Pastebima tendencija, kad astmą tenka diagnozuoti vis daugiau išeivių šeimų vaikų. Anglijoje, Airijoje ar Ispanijoje jaunos šeimos dažnai dirba daržovių sandėliuose, kur produktai apdorojami cheminiais preparatais. Užsienyje dirbančios šeimos dažnai įstengia išsinuomoti tik pigiausią būstą, kuriame veisiasi pelėsiai – tai irgi gali būti vaiko astmos susirgimo priežastis.
Vaiko polinkį sirgti alergija gali lemti netinkama mamos mityba nėštumo metu. Jei būsimoji mama kilogramais valgo šokolado, apelsinų, braškių ar išgeria po kelis litrus pieno per dieną, tai gali tapti vaiko alergijos priežastimi.
Kiekviena nėščioji turėtų labai atsargiai ir atsakingai vartoti vaistus – tik tuos, kuriuos skyrė gydytojas, kurie būtini ir saugūs. Nė vienas suvartotas vaistas organizme nedingsta be pėdsako.
Taip pat atsakingai reikėtų skirti vaistus jau gimusiam kūdikiui. Tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais net„nekaltas“ paracetamolis gali būti alergijos priežastis. Ką kalbėti apie antibiotikus, ypač, jei jie skiriami neatlikus tyrimų, ar tikrai vaikas serga bakterine liga.
Kartais liga gali atsirasti dėl nepalankių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, kai naujagimis grįžta į namus, kuriuose veisiasi pelėsis. Didelė klaida prieš pat vaikelio gimimą daryti buto remontą – juk tada lakiomis medžiagomis priversta kvėpuoti ne tik nėščia moteris, bet ir naujagimis, kuris grįžta į dažais kvepiančius namus.
Ligos sunkumo laipsnis
Bronchinė astma – viena tų ligų, kurios laipsniškai kinta. Ji gali pasireikšti lengva forma, vėliau pereiti į sunkesnę, o kartais tas procesas vyksta atvirkščiai. Kartais astma paūmėja, kai tėvai savavališkai nustoja vartoti vaistus. Astma gydoma pakopomis, gydymas skiriamas pagal ligos formos sunkumą.
Kartais tėvai nuogąstauja, kad susirgęs bronchine astma vaikas visą gyvenimą turės vartoti vaistus. Nebūtinai, nes niekada nežinai, kaip liga kis. Jeigu vaikas susirgo priešmokykliniame amžiuje, yra tikimybė, kad vaikas galbūt ligą išaugs, kad tai „netikroji“, o virusų provokuojama astma.
Jei astma atsirado dėl polinkio sirgti alergija, vaikas paprastai pirmiausia suserga atopiniu dermatitu, vėliau – astma, po to – šienlige. Guodžia tai, kad dabar astmos gydymas labai efektyvus. Kai tik pradėjau dirbti, buvo įprasta astma sergantį ligoniuką guldyti į ligoninę, leisti prednizoloną. Dabar vaikai neguli ligoninėse, juos galima gydyti ir namuose.
Jei tėveliai įsivaizduoja, kad kažkur užsienyje astmą gali gydyti geriau ar visiški išgydyti, sugriausiu šį mitą. Lietuvoje yra visų vaistų, kurie naudojami pasaulyje. Džiugu ir tai, kad mūsų šalyje vaikų vaistai kompensuojami, išskyrus vieną retai skiriamą preparatą. Kai kuriose šalyse tokios privilegijos sergantys astma žmonės neturi. Yra tendencija, kad Europos šalyse ligoniams skiriami europietiški vaistai, Amerikoje – amerikietiški. O mes Lietuvoje turime visų. Vaistų yra be galo įvairių, efektyvių, tik juos reikia vartoti taip, kaip skiria gydytojas, neužsiimant saviveikla. Homeopatinis gydymas astmai netinka. Gydymas žolelėmis irgi neduoda jokio poveikio. Tai liga, kurią reikia gydyti tikrai vaistais. Burtai ar mistika čia nepadės.
Kaip prisitaikyti prie ligos
Jei vaikelis suserga bronchine astma, turi keistis visos šeimos gyvenimo būdas. Labai svarbu gyventi švarioje aplinkoje. Kovoti su dulkių erkutėmis kartais atrodo donkichotiška, nes jos nematomos ir nėra jokių šimtaprocentinių priemonių joms išnaikinti. Įvairios firmos reklamuoja savo gaminius – sveiką patalynę ar galingus dulkių siurblius, kurie kainuoja tiek, kiek dėvėtas automobilis. Nereikėtų aklai tikėti reklama.
Brangi vilnonė patalynė, kuri pristatoma kaip itin sveika, alergiškam vaikui netinka. Namų dulkių erkutės žūsta 60 laipsnių temperatūroje. Kad patalynė būtų saugi, ją reikėtų kartą per mėnesį skalbti tokioje temperatūroje. Tačiau vilna taip skalbiama susiveltų. Žiemą erkutės žūsta –30 laipsnių temperatūroje. Kiek dienų per metus Lietuvoje būna tokia žema temperatūra? Todėl sveikiausia sintetinė ar medvilninė patalynė, kurią galima skalbti. Be to, vaiko patalėlius dažniau reikėtų išnešti į lauką pravėdinti, kas rytą nekloti lovos, o palikti ją atvirą, kad vėdintųsi.
Tame kambaryje, kur vaikas miega, neturėtų būti užuolaidų, kilimų, minkštų baldų, išskyrus tai, ant ko jis miega. Ir, žinoma, pliušinių žaislų. Kambarius kasdien reikėtų valyti drėgna šluoste. Jei namai valomi dulkių siurbliu, siurblys turėtų būti toks, kur dulkės surenkamos į vandenį. Kartais šiek tiek padeda oro valytuvai. Buvo atliekamas tyrimas, ar veiksmingi čiužinių užvalkalai. Atlikome tyrimą tarptautiniu mastu, bet nebuvo įrodyta, ar jie tikrai veiksmingi.
Vis dėlto svarbiausia kas mėnesį pagalves ir antklodes išskalbti. Kai vaikai miega ne namuose, reikėtų neštis savo saugią patalynę ir į darželį, ir į svečius.
Namai, kuriuose auga astma sergantis vaikas, turėtų būti dažnai vėdinami, nes nevėdinamoje patalpoje greičiau veisiasi pelėsiai, o net mažiausias pelėsių kampelis gali sukelti dusulio priepuolį.
Vienas labiausiai alergizuojančių veiksnių yra naminiai gyvūnai. Ypač katės, nes alergizuoja ne tik jų plaukai, bet ir seilių baltymas, o juk katės laižo save nuolat. Tyrimai rodo, kad namuose net 5 metus išlieka katės paliktų alergenų, net jei katė jau ten nebegyvena. Alergija namų dulkių erkutėms, katėms ir kiaušinio baltymui yra rimtos alergijos pranašai.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko neerzintų namų kvapai. Aitrūs kvapai provokuoja kosulį – nesvarbu, ar tai tabako dūmai, laužo dūmai ar net namuose degančio židinio kvapas. Vaikui susirgus, tenka atsisakyti kvapių buitinės chemijos priemonių, aerozolių. Mes apskritai naudojame per daug buitinės chemijos. Vietoj agresyvių priemonių geriau naudoti paprastą muilą, sodą ar druską. Jei drabužiai skalbiami skalbimo milteliais, nebūtina papildomai naudoti minkštiklių.
Nebūtina patiems purkštis kvepalais, dezodorantais, jei galima nusiprausti po dušu su kvepiančia dušo žele. Vaikui irgi reikia pirkti neagresyvią, bekvapę kosmetiką. Kuo mažiau kvapų, kuo mažiau spalvų, tuo geriau.
Dusulio priepuoliai
Maistas astmos paūmėjimo paprastai nesukelia. Tiesa, kartais lupant citrusinius vaisius gali ištikti dusulio priepuolis, nes eteriniai aliejai pasklinda ore. Pastebėta, kad dusulio priepuolius gali sukelti termiškai apdorojamos žuvies ar jūros gėrybių kvapas, kuris yra gana specifinis.
Dusulio priepuoliai yra labiausiai gąsdinanti ligos dalis. Todėl tėveliams labai svarbu išmokti atpažinti dusulio priepuolio ženklus ir laiku suteikti vaikui pagalbą. Pirma pagalba pradėjus vaikui dusti – purškalai, kuriuos astma sergantis vaikas turi nešiotis kišenėlėje kaip širdininkas nitrogliceriną. Kai balionėlis yra šalia vaiko, vaistų įpurkšti gali ir darželio auklėtoja, ir seneliai, jei vaikas atostogauja pas juos. Kai dusulio priepuolis sunkus, būtina vykti į ligoninę.
Ar ligoniukai gali sportuoti
Gydytojų tikslas – taip suvaldyti ligos eigą, kad vaikai galėtų kuo daugiau būti fiziškai aktyvūs, kad sportas, šokiai ar judrieji žaidimai neprovokuotų dusulio. Kuo daugiau fizinio krūvio vaikas toleruoja, tuo stipresnis jo kūnas, imunitetas. Yra kitas kraštutinumas – kai tėvai sužino, kad vaikas serga astma, prašo vaiką atleisti nuo fizinio krūvio. Bet juk nejudančiam vaikui gresia nusilpimas, nutukimas, besaikis sėdėjimas prie kompiuterio. Sergantys astma vaikai sėkmingai lanko krepšinio būrelius, baseiną, šokių studijas. Baseinas – viena iš tinkamiausių sporto rūšių, jei baseino vanduo nėra stipriai chloruotas. Reikėtų rinktis tokį baseiną, kuriame vanduo valomas be chloro ir kurio patalpose nėra pelėsių. Astmos klube organizavome plaukimo savaitę, ir visi ligoniukai išmoko plaukti. Plaukdami vaikai mokosi taisyklingai kvėpuoti.
Imunitetui stiprinti
Vaiko imuninė sistema bręsta nuo gimimo iki 18 metų. Jei vaikas per metus 6-8 kartus serga peršalimo ligomis, tai normalu: 3-4 kartai pavasarį, 3-4 kartai rudenį. Jeigu vaikutis serga dažniau, galima šiek tiek bandyti stiprinti organizmą. Vienas iš veiksmingiausių dalykų yra miegas. Vaikas turi pakankamai išsimiegoti, daugiau būti lauke, valgyti vaisių, daržovių, iš kurių gautų natūralių vitaminų. Imuninei sistemai vienas svarbiausių C vitaminas.
Imuninę sistemą švelniai stimuliuoja ežiuolė, bet imunostimuliatoriai nėra pagrindinis dalykas. Svarbu nepervargti, nepatirti streso, būti fiziški aktyviam.
Nuo mažens reikėtų vaiką mokyti pačiam saugoti save – kad neapsirengęs neitų į lauką, kad sušilęs negertų gėrimų iš šaldytuvo. Svarbiausia nepersistengti ir neauginti vaiko tarsi šiltnamio augalo.
„Mamos žurnalas“
