Apie šienligę rašome bene kiekvieną pavasarį. Ar įmanoma apie tai papasakoti kažką naujo? Tikrai taip, jeigu pokalbiui laiko randa garsiausia Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų alergologė prof. Rūta Dubakienė, akademikė, kuri jau 40 metų dirba alergologijos srityje.
Alerginės slogos simptomai lyg ir aiškūs: vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežulys, užburkimas. Vadinasi, tėveliai patys gali suprasti, kad jų vaikui yra alerginė sloga?
Jeigu yra tik vienas šių simptomų, nebūtinai sloga bus alerginė, reikėtų ieškoti ir kitų, pvz., infekcinio sukėlėjo. Svarbiausia ne improvizuoti, o išsiaiškinti slogos priežastį. Ne visada tai yra paprasta, bet tikrai įmanoma. Mano praktikoje nėra buvę atvejo, kad nenustatyčiau slogos priežasties. Ir įdomiausia, kad dažnai paaiškėja, jog alergijos nebūna nė iš tolo. Pavyzdžiui, sloga gali būti dėl temperatūros pasikeitimo, kai vaikas iš šiltos aplinkos išeina į šaltą, dėl reakcijos į tabako dūmus ar aštrius kvapus. Tai nėra alergija.
Ar gali alergine sloga susirgti vaikas, kuris niekada nebuvo alergiškas?
Niekas be priežasties neatsiranda. Alergija yra paveldima liga. Klasikinis alergijos kelias tėvams žinomas – pirmiausia alergija maistui, paskui – buitiniams alergenams, o vėliausiai – žiedadulkėms (paprastai jau pradiniame mokykliniame amžiuje).
Anksčiausiai šienligė gali pasireikšti apie 4–5 metus.
Tačiau būna ir netipinių atvejų, kai alergijos genas gali „išlįsti“ bet kada. Štai pavyzdys – sveika, niekada nesirgusi mergina išteka, pagimdo vaikutį ir staiga jai prasideda didžiausia šienligė. Iš kur, kodėl? Pasirodo, alerginėmis ligomis yra sirgę seneliai.
Šiaip alergija yra jauno amžiaus liga, bet gali pasitaikyti, kad ji prasideda netikėtai ir visai ne vaikystėje. Yra ir vadinamoji latentinė alergija – paslėpta, nepastebima, kai organizmas įsijautrina nematomai.
Būna, darželinio amžiaus vaikas serga ir serga, nustatomi infekciniai sukėlėjai. Pamažu imuninė sistema išsitreniruoja, infekcinės ligos traukiasi, bet pradeda lįsti alerginiai simptomai. Vadinasi, polinkis į alergiją buvo pasislėpęs po infekcijomis, o kai šios pasibaigė, – išlindo. Tarsi infekcija buvo „užklojusi“ alergiją.
Nustatant ir gydant alergiją, kiekvienu konkrečiu atveju yra vis kitaip, bet pirmiausia, kaip minėjau, reikia įsitikinti, ar tai tikrai alergija. Dabar skubama bet kokį negalavimą nurašyti alergijai. Net adenoidus. Jokie adenoidai neišvešės dėl alergijos, taip bus tik dėl infekcijos.
Deja, Lietuvoje kol kas neišspręsta problema – vaikų alerginių ir infekcinių būklių vertinimas ir atskyrimas. Dažnai jos painiojamos, lengva ranka viskas „kraunama“ alergijai, o tada sunkėja gydymas.
Sakoma, kad alergija – užteršto pasaulio liga, o mes, lietuviai, juk didžiuojamės švariu oru, vandeniu, maistu.
2006 metais pradėjome didelį su alergija susijusį ES projektą. Po 10 metų buvo labai įdomu palyginti, kaip sparčiai mes vijomės kitas ES šalis. Buvo stebimi 12 šalių vaikai nuo gimimo. Lietuvoje ištyrėme 1558 naujagimius ir juos stebėjome. Iš pradžių rezultatai buvo neblogi, iš visų tirtų mažylių po metų vos 94 turėjo maisto alergiją. Tačiau po 10 metų rezultatai nebėra tokie džiuginantys – išlindo alerginės slogos, astmos. Jau esame lygūs su kitomis ES šalimis pagal vaikų alergijas.
Maisto alergenus galime kontroliuoti, šuniuką, kuriam vaikas alergiškas, galime išvežti į kaimą, bet kaip apsisaugoti nuo žiedadulkių, kurių net pagauti neįmanoma?
Kodėl neįmanoma? Žiedadulkes galima pagauti, yra net žiedadulkių gaudyklių. Lietuvoje turime 3 žiedadulkių gaudykles (Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose), jose žiedadulkės pagaunamos, skaičiuojamos, identifikuojamos, o ta informacija yra siunčiame į Vienoje esantį centrą, kur vykdomas Europos žiedadulkių monitoringas. Sergantys šia liga gali sužinoti, kokie augalai kokioje šalyje tuo metu žydi, pagal tai planuoti keliones, atostogas. Apie tai sukurtas specialus tinklalapis www.polleninfo.org. Nemažai tikslios informacijos yra pateikiama ir profesionaliame tinklaraštyje „Alergijos ekspertas“ (www.rutadubakiene.com)
Ką galime padaryti, kad vaikai nesirgtų šienlige, o jeigu serga, – kad liga būtų suvaldyta, nekeltų diskomforto?
Tyrimai parodė, kad šienligei atsirasti turi įtakos net kūdikio gimimo laikas.
Jeigu kūdikis gimė žiedadulkių piko metu, didesnė tikimybė, kad jis ateityje sirgs šienlige, nes gimė alergenų kaupimosi metu. Tad pirmas patarimas – gimdyti rudeniop ar žiemą.
Gydant alergines ligas, pagrindinis dalykas yra alergenų šalinimas. Nėra alergeno – nėra alergijos. Jei sergantis šienlige išplaukia į jūrą ar pakyla į didesnį aukštį, – simptomų nelieka. Turėjau pacientę, kuri dėl šienligės pirko būtą 16 aukšte. Amerikiečiai net turi skafandrus, skirtus sergantiesiems šienlige.
Žinoma, visiškai pasislėpti nuo žiedadulkių sunku, nes jos gali pakilti labai aukštai ir nukeliauti labai toli. Lietuviškų žiedadulkių galima pagauti net Viduržemio jūroje, o šienligės simptomams prasidėti pakanka vos 1–2 žiedadulkių. Jos tarsi įžiebia laužą, kuris įsidega.
Laimei, yra įvairių priemonių, kurios palengvina šienligę turinčių žmonių savijautą. Pavyzdžiui, dažnas nosies plovimas ar nosies purškalai, kurie padengia gleivinę apsauginiu sluoksniu ir apsaugo nuo žiedadulkių kaip barjeras. Šienligės simptomus mažina fototerapija (gydymas šviesos energija) – tam sukurtas specialus prietaisas, kurį tikrai verta įsigyti, jei šeimoje yra sergančiųjų šienlige. Šviesa veikia ląsteles, sustipina jų membranas, neatsipalaiduoja histaminas ir nepasireiškia simptomai.
Ar tiesa, kad kasmet šienligė bus vis stipresnė, organizmas reaguos vis audringiau?
Tikrai ne. Štai, praėjusieji pavasaris ir vasara buvo lietingi, ir turintys šienligę žmonės jautė silpnus simptomus. Kartais net siūlome to augalo, kuriam žmogus alergiškas, žydėjimo sezonu išvykti – atostogų į kitą šalį. Alergijoms būdingas bangavimas – paūmėjimai, palengvėjimai. Kelis sezonus praleidus toli nuo alergenų žindinio, šienligės simptomai gali labai susilpnėti ar net išnykti.
Kur dažniausiai rekomenduojate išvykti?
Priklauso nuo to, kokių augalų žiedadulkėms žmogus alergiškas. Nereikia važiuoti „į Šiaurę“ – tinka net Ispanija ir Portugalija. Nors ten irgi viskas žydi, bet mes nesame įsijautrinę tų kraštų augalų žiedadulkėms. Žinoma, ne visi gali sau leisti tokias išvykas (tuo tarpu turtingesnėse šalyse žmonės, alergiški buitiniams alergenams, – pelėsiui, dulkių erkėms, – kaip profilaktinę priemonę kartkartėmis pakeičia butus).
Ką darote, kai jokios priemonės nepadeda?
Kai vaikas turi kraštutinį jautrumą, kai nepadeda antialerginiai vaistai ir visos lengvinančiosios priemonės, net išvykimas sezono metu į kitą šalį, tuomet skiriama specifinė imunoterapija.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
