Gintarinės vaistinės vaistininkė Giedrė Tautkevičienė
Varvančios nosys, ašarojančios akys, niežulys, kosulys – tai tik keletas reakcijų, kurias alergiškiems žmonėms sukelia pavasarį ore pasklidusios žiedadulkės. Patikimiausia „slėptuve“ nuo žiedadulkių laikomos uždaros patalpos, tačiau sveikatos specialistai sako, kad ir namuose gali būti alergenų, bei pataria, kaip kuo labiau sumažinti jų kiekį.
„Daugelis žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų, tuo metu stengiasi daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau pacientai dažnai skundžiasi, kad net ir buvimas patalpose ne visada suteikia atokvėpio. Taip yra todėl, kad viduje gali būti ne tik iš lauko patekusių alergenų – žiedadulkių, bet ir nuolat esančių namuose: naminių gyvūnų, pelėsio, dulkių erkučių. Todėl būtina juos identifikuoti ir imtis priemonių pašalinti arba bent maksimaliai suvaldyti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Sezoninė alergija žmonėms sukelia daugybę savijautą bloginančių negalavimų, tokių kaip varvanti ar užsikimšusi nosis, apsunkintas kvėpavimas, dusulys, dažnas čiaudėjimas, gausus ašarojimas, akių niežėjimas, įvairūs odos bėrimai. Taip pat gali suprastėti miego kokybė, kristi darbingumas, suprastėti apetitas, psichologinė savijauta, trūkti energijos. Sezoninė alergija gali prasidėti bet kokio amžiaus žmonėms, atsirasti ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė.
Namuose irgi yra alergenų
Vaistininkė pasakoja, kad pavasarinės alergijos dažniausiai kyla dėl augalų žiedadulkių. Alergija medžių žiedadulkėms dažniausiai pasireiškia sezono pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nuo gegužės iki vasaros pabaigos labiau pasireiškia alergija įvairių žolių žiedadulkėms.
„Iš Lietuvoje augančių medžių dažniausiai alergizuoja beržai, ievos, alksniai, klevai, alyvos, kai kurie žmonės alergiški spygliuočiams. Reikėtų vengti eiti į lauką tuo metu, kai ore daug šių medžių žiedadulkių. Kad žiedadulkių koncentracija didelė, galima pamatyti ir plika akimi – tuo metu visi paviršiai būna nukloti gelsvomis dulkėmis“, – komentuoja G. Tautkevičienė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad patalpų oro kokybė gali būti blogesnė nei lauko. Į vidų per plaukus, drabužius, batus, naminius gyvūnus patenka žiedadulkės ir pasklinda uždaroje erdvėje, neturėdamos kur dingti. O jei namuose yra papildomų alergijos sukėlėjų, tokių kaip pelėsis, dulkės, dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, tuomet problema gali tik padidėti. Todėl alergiškiems žmonėms labai svarbu kuo labiau sumažinti tokių alergenų kiekį namuose ir palaikyti juose švarą.
Ką daryti, kad alergija nepaūmėtų?
Nuotrauka Saulės Pieva
Jei alergiški žmonės privalo eiti į lauką, kai žiedadulkių daug, vaistininkė pataria pagal galimybes tai daryti vėlesniu dienos metu, nes tuomet žiedadulkių koncentracija paprastai būna mažesnė. Medicininių vienkartinių kaukių ar respiratorių dėvėjimas taip pat sumažina žiedadulkių patekimą į organizmą. Važiuojant automobiliu būtina uždaryti langus, ventiliacijos angas nustatyti taip, kad automobilyje cirkuliuotų vidaus oras, taip pat galima naudoti oro kondicionierių. Norint tiksliau įsivertinti, ar tą dieną didelė žiedadulkių koncentracija, į telefoną galima atsisiųsti mobiliąją programėlę, nurodančią jų koncentraciją ore.
„Grįžę namo išplaukite nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu, jį alergijos paūmėjimo metu galima naudoti kelis kartus per dieną net ir būnant namuose. Nevaikščiokite po namus lauko batais, be to, nusivilkite ir išskalbkite drabužius, kuriuos dėvėjote – ant jų taip pat bus likusių žiedadulkių. Išskalbtus drabužius venkite džiovinti lauke – žiedadulkės gali ant jų nusėsti ir sukelti simptomus, kai drabužius vilkėsite“, – vardija G. Tautkevičienė.
Alergiją gali sukelti ir baltymai, esantys šunų bei kačių seilėse, šlapime, negyvose odos ląstelėse, tad patariama reguliariai maudyti turimus naminius gyvūnus.
Svarbi ir patalpų švara. Vaistininkė rekomenduoja 1-2 kartus per savaitę išsiurbti grindis dulkių siurbliu, visus paviršius nuvalyti drėgna šluoste. Jei namuose oras labai drėgnas ir yra pelėsio atsiradimo požymių, būtina naudoti oro sausintuvą, kitomis priemonėmis naikinti pelėsį.
Savo ruožtu I. Stanevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad ir oro kondicionierius gali pridaryti žalos, jei nebus tinkamai prižiūrimas. Nevalant kondicionieriaus vidinio bloko ir filtrų, drėgmė kondensuojasi kartu su bakterijomis ir dulkėmis, gali atsirasti pelėsis, blogas kvapas, kauptis mikroorganizmai.
„Jei oro kondicionierius naudojamas visus metus, reikėtų jį išsivalyti bent 2 kartus, jei tik vasarą, tuomet pakanka valymo prieš sezoną. Jeigu žmogus alergiškas, filtrus valyti galima ir dažniau, kas 2-3 mėnesius, atsižvelgiant į gyvenamą vietą. Filtrus reikia išimti, juos ir vidinį kondicionieriaus bloką išplauti vandeniu. Galima naudoti specialias priemones, kurios papildomai dezinfekuoja, šalina nešvarumus, naikina įvairius kvapus, o naudotojui nėra pavojingos. Aišku, valant vis tiek reikėtų mūvėti pirštines, dėvėti veido kaukę ar skydelį“, – teigia ji.
Naudojamus papildomus filtrus išplauti sudėtingiau, tad juos pašnekovė pataria keisti 1-4 kartus per metus, atsižvelgiant į naudojimo dažnumą ir gyvenamą vietą, nes nuo to priklauso, kaip greitai filtrai užsiteršia.
Susiję straipsniai
