9 taisyklės, ko negalima daryti sergant šienlige

 

Vėtrės Antanavičiūtės2 jpg.

Vėtrės-Antanavičiūtės nuotr.

„Per nosį“ kalbantys, ašarojantys ir čiaudintys vaikai vasarą nieko nebestebina. Kadaise tokių buvo vienas kitas, o dabar…

Kaip atskirti, ar tai peršalimo sloga, ar alerginė?

Jei nosis „bėga“ kiekvienais metais beveik tuo pačiu metu pavasarį ir vasarą, o išnyksta vėlyvą rudenį ar žiemą – galima įtarti, kad ta sloga yra alerginė. Alerginė sloga dažniausiai atsiranda staiga, netikėtai – tuo metu, kai alergiškas žmogus įkvepia žiedadulkių, į kurias organizmas reaguoja alergiškai. Esant virusinei slogai būna viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių: didesnis arba mažesnis temperatūros pakilimas, kosulys, gerklės skausmas, iš nosies išsiskiriančios išskyros iš pradžių skystos, vėliau – tirštos, pūlinės.

Alerginės slogos požymiai:

Iš nosies išsiskiria gausios, vandeningos išskyros – „bėga nosis“.

Nosį užgula – jos gleivinės patinsta ir dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti, atrodo, kad į nosį pripilta cemento.

Nosį niežti, todėl norisi ją trinti, liesti, kasyti.

Dažnai norisi čiaudėti.

Tuo pačiu metu gali niežėti vokus, parausta, peršti, ašaroja bei bijo šviesos akys.

Gali, ypač vaikams, pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežėti gerklę, gomurį.

Būdinga tai, kad šių požymių atsiradimas neturi jokio ryšio su peršalimu.

Pablogėja bendra savijauta.

Būklė pagerėja lietingą dieną, nes augalų žiedadulkes lietus nusodina ant žemės, jų mažiau lieka ore.

Būklė pablogėja iš patalpos išėjus į gryną orą, ypač saulėtą dieną.

Kodėl staiga susirgau

Įsivaizduojame, kad jei jau pragyvenome be šienligės daugybę žydėjimo sezonų, šia liga niekada ir nebesusirgsime. Tai netiesa. Organizmas žiedadulkėms įsijautrina po truputį, per 3–6 žydėjimo sezonus. Žmogus tuo pačiu metų laiku, sužydus tiems patiems augalams, suserga. Kas metus slogos forma sunkėja, ligos laikotarpis ilgėja.

Apie 70 proc. žmonių, alergiškų žiedadulkėms, neretai būna alergiški kai kurioms daržovėms, vaisiams, riešutams.

Sergančiųjų alergine liga visame pasaulyje ir Lietuvoje daugėja. Manoma, kad tai susiję su didėjančiu aplinkos užterštumu. Lietuvoje dabar serga daugiau kaip 5 proc. žmonių. Šienligė paprastai skirstoma pagal sezoną: pavasarinė (kai žmogus alergiškas pavasarį žydintiems augalams, ypač medžiams), vasarinė (kai pražysta varpinės kultūros: motiejukai, eraičinai, javai) ir rudens (tuo metu žydi kai kurios piktžolės: balandos, pelynai, saulėgrąžos).

Kad ir kaip būtų keista, kaime, kur žydinčių žolių ir medžių daugiau, šienligė retesnė. Miesto gyventojai šia liga suserga tris kartus dažniau nei kaimiečiai, nes jie gyvena labiau užterštoje aplinkoje.

Kas sukelia sezoninę alerginę slogą

Sukėlėjai yra žolių, gėlių, medžių žiedadulkės, kurių ore būna daug, kai žydi vienos ar kitos rūšies augalas, medis. Vienas žmogus gali alergiškai reaguoti į vienų augalų, medžių žiedadulkes, kvapus, kitas – į kitų.

Ne kiekviena žiedadulkė sukelia alerginę slogą. Kai kurių medžių, pvz., pušų, žiedadulkės yra stambios, akimi matomos ir dėl to dažniausiai nepavojingos. Mikroskopinio dydžio akimi nematomos žiedadulkės kur kas pavojingesnės už stambiąsias.

Žiedadulkes nuo vieno augalo ant kito, taip pat ir gėlių, perneša ne tik vėjas, bet ir įvairūs vabalai, vabzdžiai, bitės. Todėl tuomet, kai žydi tie augalai, kurių žiedadulkėms Jūsų organizmas yra alergiškas, nereikėtų į namus nešti gėlių puokščių, jei jos užaugo lauke (o ne uždaruose šiltnamiuose).

Pavasarinio vėjelio dvelksmas, ypač jei jis yra stipresnis, medžių, žolių žiedadulkes nuneša toli. Todėl važiuojant iš vienos vietos į kitą nuo žiedadulkių pabėgti neįmanoma.

Žiedadulkių koncentracija užmiestyje yra didesnė nei mieste, o pati mažiausia – jūros pakrantėse. Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore kur kas daugiau nei tuomet, kai nepučia joks vėjas, kai lyja, nes lietus jas suriša, „nusodina“. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore yra nuo 10–11 val. ryto iki 20 val. vakaro, o mažesnė – vėlų vakarą ir ankstų rytą.

Yra suaugusiųjų ir vaikų, kurie alergiški ne tik žiedadulkėms, bet ir medžių (ievų, alyvų, jazminų) ir įvairių stipriai kvepiančių gėlių žiedų kvapams.

Kodėl parausta ir niežti akys

Tai alerginis akių junginės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kartu su šienlige. Uždegimui prasidėti užtenka labai nedidelio kiekio tos rūšies iš žiedadulkių, kurioms žmogus yra jautrus. „Susidūrus“ su žiedadulkėmis pradeda akis niežėti, perštėti, jos ašaroja, parausta, paburksta vokai. Šie simptomai tęsiasi tol, kol augalas žydi. Dažniausiai alergiją sukelia beržo, alksnio, lazdyno, motiejukų, smilgų, miglės, šunažolių, avižuolių, pelyno žiedadulkės.

Jei vaikas serga alerginiu akių junginės uždegimu, dera kreiptis į gydytoją alergologą ir nelaukti, kol vaikas pradės kasyti akis. Gydytojas skirs vaistų, pvz., antros kartos antihistamininių preparatų, lašų akims. Jei uždegimas nesunkus, galima 4-8 kartus per dieną lašinti į akis dirbtinių ašarų ir dėti šaltus virinto vandens kompresus. Lauke reikia nešioti akinius nuo saulės.

Patarimai, kaip gyventi su šienlige

  1. Išsiaiškinkite, kokie augalai vaikui skelia alergiją. Tai padės padaryti alergologiniai tyrimai, todėl vizitas pas gydytoją-alergologą – neišvengiamas. Kokios žiedadulkės sukelia alergiją, geriausia nustatyti jau pasibaigus ligos pikui arba dar neprasidėjus kitam žydėjimo sezonui – rudenį, žiemą. Kai bus nustatyti alergizuojantys augalai, reikia išmokti juos atskirti.
  2. Kai jau būsite „susipažinę su priešu“, bandykite jo vengti. Venkite kontakto ne tik su žiedadulkėmis tų augalų, kuriems esate alergiškas, bet ir tų, kurie yra panašūs. Pavyzdžiui, jei yra alergija alksnių žiedadulkėms, reikia vengti kontakto su lazdynais, beržais jų žydėjimo metu, arba, kai netoleruojamos smilgų žiedadulkės, nereikia būti ten, kur auga motiejukai. Jei pasidaro blogiau, kai sužydi viena iš grūdinių kultūrų, pvz., rugiai, reikia vengti visų žydinčių javų. Kai žydi gluosniai, atsiranda karklų „kačiukai“, reikia vengti kontakto ir su žydinčiais topoliais, vinkšnomis.
  3. Būdami namuose užsidarykite langus.
  4. Kambarius vėdinkite anksti ryte arba vėlai vakare ir tik tuomet, kai nėra vėjo. Prieš atidarydami langą ant jų pakabinkite drėgnas užuolaidas arba tiesiog marlę. Ją pakabinti, nuimti, išskalbti turi nealergiškas žmogus.
  5. Žolę prie namų nupjaukite, kol ji nepradėjo žydėti.
  6. Atostogaukite vietovėse, kur yra mažiau žiedadulkių – prie jūros, spygliuočių miškuose.
  7. Parėję iš lauko pasikeiskite viršutinius drabužius, nusiaukite, išplaukite akis, nosį, plaukus vandeniu – taip pašalinsite prilipusias žiedadulkes.
  8. Venkite uodų, bičių, širšių, vapsvų įkandimų.
  9. Namuose dulkes valykite kasdien drėgna šluoste.
  10. Veskite dienyną, kuriame įrašykite, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokie ligos simptomai atsirado ir kaip jie pasikeitė vartojant vieną ar kitą vaistą. 2-3 savaites prieš simptomų atsiradimą pradėtas gydymas iki 100 kartų sumažina nosies ir akių gleivinės jautrumą žiedadulkėms.
  11. Kasdien išplaukite vaikučio nosį jūros vandeniu. Rūpinkitės nosies higiena. Nosies plovimui reikėtų rinktis specialius purškalus, skitus esant alerginei slogai.
  12. Kai tenka būti lauke, nešiokite akinius nuo saulės.
  13. Vaistinėlėje turėkite lašų į akis, kurie apramina akies gleivinę, lašų į nosį, antihistamininių vaistų (tabletė veikia apie 12 valandų), jūros vandens nosiai plauti.

Ko negalima daryti susirgus šienlige

1. Nevartokite medaus, nes jame iki 10 proc. yra įvairių žiedadulkių. Kai kuriems alergiškiems žiedadulkėms žmonėms vien nuo medaus kvapo gali prasidėti sloga ar akių perštėjimas, ašarojimas.

2. Nekeliaukite iš vieno rajono į kitą, nes pavažiavus kad ir 50-70 km gali skirtis augalo žydėjimo laikas.

3. Nebūkite gamtoje tuomet, kai žydi alergiją sukeliantis augalas.

4. Neatidarinėkite langų važiuodami automobiliu, nesinaudokite ventiliatoriumi.

5. Neįleiskite į namus naminių gyvūnų (kačių, šunų), kurie visuomet su kailiu atneša daug žiedadulkių.

6. Nepjaukite žolės, nevartykite šieno, ant jo nemiegokite.

7. Nebūkite gryname ore, kai saulėta arba vėjuota.

8. Nenaudokite kremų su žiedadulkėmis.

9. Dėl kryžminės reakcijos nevalgykite:

lazdyno riešutų, bulvių, morkų, salierų, jei yra alergija beržo, lazdyno, alksnio, obels žiedadulkėms.

įvairių rūšių kruopų ar iš javų pagamintų miltų, jei yra alergija varpinių augalų žiedadulkėms.

burokėlių ir špinatų, jei yra alergija balandų žiedadulkėms.

gaminių su saulėgrąžų sėklomis, jų aliejaus, citrusinių vaisių, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos, jei yra alergija pelyno, ramunės, kiaulpienės, jurgino, saulėgrąžos, ambrozijos žiedadulkėms.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

Citata

Žiedadulkių koncentracija užmiestyje yra didesnė nei mieste, o pati mažiausia – jūros pakrantėse. Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore kur kas daugiau nei tuomet, kai nepučia joks vėjas, kai lyja, nes lietus jas suriša, „nusodina“.

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − du =