Pavasario rykštė – šienligė

Pavasarį taip norisi namo parsinešti išsprogusių kačiukų ar beržų žirginėlių. Bet alergologai siūlo susilaikyti ir netempti į namus šių šienligės sukėlėjų. Įkvėpus gaivaus žydinčių augalų kvapo galima prisišaukti įkyrią slogą. Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.

Ar tiesa, kad šienligės atvejų daugėja, kad tai – civilizacijos liga?

Šienligė yra viena iš alerginės ligos apraiškų. Tai sezoninė sloga, užklumpanti, kai pradeda žydėti augalai, į kurių žiedadulkes žmogus reaguoja alergiškai. Alergija yra nenormali organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius, pavadintus alergenais). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Sergančiųjų alergine liga visame pasaulyje ir Lietuvoje daugėja. Manoma, kad tai susiję su didėjančiu aplinkos užterštumu.

Kas sukelia ligą ir kaip ji pasireiškia?

Skirtingiems vaikamsir suaugusiesiems ligą sukelia skirtingų augalų žiedadulkės. Augalai, į kurių žiedadulkes alergiškai reaguoja vienas ar kitas asmuo, Lietuvoje pražysta ne vienu ir tuo pačiu metu, nes vieni metai būna šiltesni, o kiti – šaltesni. Be to, šilto oro banga ritasi iš pietų į šiaurę ir vakarus, todėl ir augalai pražysta įvairiose Lietuvos vietose ne vienu ir tuo pačiu metu. Šienligės (alerginės sezoninės slogos ir akių gleivinės uždegimo) būdingas požymis yra tai, kad ji prasideda pražydus atitinkamiems augalams ir būklė pagerėja lietingą dieną, nes augalų žiedadulkes lietus nusodina ant žemės, jų mažiau lieka ore. Būdinga tai, kad kenčiančiųjų nuo šienligės būklė pablogėja iš patalpos išėjus į gryną orą, ypač saulėtą dieną. Kartu su sloga dažniausiai būna ir akių junginės uždegimas, nes akių ir nosies gleivinė tiesiogiai kontaktuoja su žiedadulkėmis, esančiomis ore. Šienligės pagrindiniai požymiai:

užgula nosį ir dėl to labai pasunkėja kvėpavimas pro ją,

nosį niežti,

iš nosies teka skaidrios vandeningos išskyros, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir pablogėja savijauta,

sutrinka uoslė, gali skaudėti galvą,

temperatūros paprastai nebūna,

akys parausta ir ašaroja, o tai trukdo bendrauti, mokytis.

Labai dažnai kartu būna ir alerginė astma ar alerginis odos uždegimas. Todėl ligos simptomų gali būti ir daugiau. Žodžiu, šienligė yra rimta liga, kurią būtina tinkamai gydyti – pradėti gydyti prieš išryškėjant ligos požymiams ir baigti tik tuomet, kai nebežydi ją sukeliantys augalai.

Kokios žiedadulkės pavojingiausios?

Kiekvienam vaikui, suaugusiajam pavojingos skirtingos augalų šeimos. Galima kryžminė alergija, kai vaikas ar suaugęs žmogus alergiškai reaguoja į tos pačios šeimos skirtingų augalų žiedadulkes ir panašius (giminingus) augalus. Alergiškai galima reaguoti į pačių įvairiausių augalų žiedadulkes. Net ir dažniausiai alergiją sukeliantys augalai Lietuvoje pražysta ne vienu metu (žr. lentelę).

Lietuvoje augančių augalų žydėjimo laikas, kurių žiedadulkės dažniausiai sukelia alergiją

Kaip atskirti šienligę nuo paprastos virusinės slogos?

Esant virusinei slogai būna viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai: didesnis arba mažesnis temperatūros pakilimas, kosulys, gerklės skausmas, iš nosies išsiskiriančios išskyros iš pradžių skystos, vėliau – tirštos, pūlinės.

Kas vyksta organizme, kai prasideda šienligė? Kodėl sergantys sako, kad jų visi kvėpavimo takai kaip užcementuoti?

Esant alerginei slogai labai patinsta paburksta nosies gleivinė, dėl to pro ją sunku kvėpuoti, susidaro įspūdis, kad „kvėpavimas yra užcementuotas“.

Sakoma, kad organizmas įsijautrina per 3-6 žydėjimo sezonus. Vadinasi, maži vaikai šienlige neserga?

Alerginis nosies gleivinės uždegimas atsiranda dėl padidėjusios, nenormalios organizmo reakcijos į žiedadulkes. Jis atsiranda turintiems polinkį sirgti alergine liga. Šis polinkis dažniausiai yra paveldimas, pvz., kuo daugiau giminėje yra asmenų, sergančių alergine liga, tuo didesnė rizika susirgti yra paveldima. Pirmą kartą į organizmą patekus žiedadulkėms, jame per tam tikrą laiką, paprastai – per kelis sezonus, atsiranda antikūnų (medžiagų nuo alergenų, t.y. žiedadulkes). Alergenui susidūrus su antikūnu vyksta alerginė reakcija. Maži vaikai, pvz., 3-4 metų, retai gali susirgti alergine sloga. Jie dažniau serga kitomis alerginėmis ligos apraiškomis: alerginiu odos uždegimu ir astma. Bet kuriame amžiuje pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams būtina kreiptis į gydytoją alergologą. Šienlige dažniau suserga mokyklinio amžiaus vaikai.

Ar šienlige suserga tik alergiški vaikai?

Taip. Sveiki, neturintys polinkio sirgti alergine liga, šienlige nesuserga.

Ką bendro šienligė turi su astma?

Šienligė, kaip ir astma, yra kvėpavimo organų ligos. Apie 50 proc. sergančių astma serga ir šienlige. Todėl sergantys vienu ir tuo pačiu metu turi gydytis nuo abiejų ligų. Kai astma nekontroliuojama, būna ir dusulio priepuolių: dėl bronchų susitraukimo sunku kvėpuoti, trūksta oro.

Kodėl sakoma, kad miestiečiai šienlige serga dažniau, nei kaimiečiai? Juk kaimuose daugiau žydinčių augalų…

Miestiečiai gyvena daugiau užterštoje aplinkoje.

Kaip elgtis užpuolus šienligei?

Sezoninės alerginės slogos požymių atsiranda, kai į organizmą patenka net ir nedaug alerginančių žiedadulkių. Pradėti rūpintis būtina ne tuomet, kai atsiranda ligos požymių, o prieš jiems atsirandant. Žiemą, kai augalai nežydi, turi būti atliekami alerginiai tyrimai, į kokias žiedadulkes vaikas alergiškai reaguoja. Tai padarius sužinomas alergenas (žiedadulkė ir jų rūšys – pvz., alergiškai reaguojantis į motiejuko žiedadulkes dažniausiai alergiškas yra ir smilgos žiedadulkėms). Tuomet bent savaitę prieš galimą atitinkamo augalo žydėjimą turi būti pradedami vartoti antialerginiai vaistai ir nustojami vartoti bent savaitę po to, kai tikimasi, kad šienligės sukėlėjas nustojo žydėti. Dera suprasti, kad kiekvienais metais toje pat gyvenamoje vietoje visi tos pačios rūšies augalai nepražysta ir nenustoja žydėti vieną ir tą pačią dieną, kad vėjas gali atnešti žiedadulkių ir iš tolimesnių vietų ir pan.)

Sergantiems šienlige sezono metu nedera:

keliauti iš vieno rajono į kitą, nes pavažiavus kad ir 50-70 km gali skirtis augalo žydėjimo laikas;

būti gamtoje tuomet, kai žydi alergiją sukeliantis augalas/augalai;

važiuojant automobiliu atidaryti langą arba įsijungti vėdinimą;

būti gryname ore, kai yra saulėta arba vėjuota;

būti ten, kur šienaujama ir juolab gulėti ant šieno;

naudoti kremus su žiedadulkėmis

valgyti medaus, nes jame yra iki 10 proc. įvairių žiedadulkių;

dėl to, kad galima kryžminė alerginė reakcija, beržo, lazdyno, alksnio, obels žiedadulkėms alergiškiems šių medžių žydėjimo metu valgyti lazdyno riešutų, bulvių, morkų, salierų;

alergiškiems varpinių augalų žiedadulkėms jų žydėjimo metų valgyti įvairių rūšių kruopų ar iš javų pagamintų miltų;

alergiškiems balandų žiedadulkėms valgyti burokėlių ir špinatų;

alergiškiems pelyno, ramunės, kiaulpienės, jurgino, saulėgrąžos, ambrozijos žiedadulkėms jų žydėjimo metu valgyti gaminių su saulėgrąžų sėklomis, jų aliejaus, citrusinių vaisių, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos

Sergantiems šienlige sezono metu dera:

daugiau būti kambaryje, laikyti uždarus langus ir duris, o kambarį vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare ir tik tuomet, kai nėra vėjo;

prieš atidarant langą ant jų pakabinti drėgnas užuolaidas arba tiesiog marlę. Ją pakabinti, nuimti, išskalbti turi nealergiškas žmogus;

namuose dulkes valyti drėgnu būdu;

saugotis vabzdžių įgėlimų;

kai tenka būti lauke, nešioti akinius ir lauke būti kuo trumpiau;

gamtoje būti vėsiomis lietingomis dienomis;

atostogauti ten, kur mažiau žiedadulkių – prie jūros ir (jei nėra alergijos pušims) spygliuočių miškuose;

žolę prie namų nupjauti tol, kol ji nepradėjo žydėti;

Kiek truks ši nemaloni būsena?

Nemaloni būsena užtrunka tol, kol žydi ją sukėlęs augalas (augalai).

Jei vieną pavasarį buvo šienligė, bus ir kitą?

Taip, jeigu laiku nebus pradėtas gydymas ir žiemą išsiaiškinta, kokios žiedadulkės sukelia šienligę.

„Mamos žurnalas“