Lietuvoje apie 5 procentus žmonių kenčia nuo alerginės slogos – šienligės. Šienligė paprastai skirstoma pagal sezoną: pavasarinė (kai žmogus alergiškas pavasarį žydintiems augalams, ypač medžiams), vasarinė (kai pražysta varpinės kultūros: motiejukai, eraičinai, javai) ir rudens (tuo metu žydi kai kurios piktžolės: balandos, pelynai, taip pat saulėgrąžos).
Šienligę sukelia žydinčių augalų žiedadulkės – vyriškas augalo elementas. Ši alergijos forma gali pasireikšti ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.
Šįkart aptarsime, ką daryti, jei kenčiate nuo pavasarį žydinčių augalų.
Šienligė – ne nuo gimimo
Dažniausiai šienligė pasireiškia ne nuo pirmųjų gyvenimo metų, o atsiranda vėliau. Vaikams paprastai ji išryškėja mokykliniais, 10–12 metais.
Būna atvejų, kad ir suaugęs žmogus staiga pasidaro tikras ligonis: jam peršti ir ašaroja akys, teka iš nosies, atsiranda odos bėrimų, nors iki tol nebuvo jis alergiškas nei maistui, nei augalams. Moterims kartais taip atsitinka po nėštumo ir gimdymo, kai organizmas būna nusilpęs, susilpnėjusi imuninė sistema.
Alergijos banga kyla
Organizmas įsijautrina palaipsniui, per 3-6 žydėjimo sezonus. Žmogus tuo pačiu metų laiku, sužydus tiems patiems augalams, suserga. Kas metai slogos forma sunkėja, ligos laikotarpis ilgėja.
Ligos požymiai primena paprastą slogą, todėl pirmus, antrus metus neatpažinta šienligė dažniausiai gydoma kaip virusinė infekcija. Jei kelerius metus iš eilės liga kartojasi, būtina ištirti, ar organizmas jautrus alergenams.
Kad ir kaip būtų keista, kaime, kur žydinčių žolių ir medžių daugiau, šienligė retesnė. Miesto gyventojai šia liga suserga tris kartus dažniau nei kaimiečiai, nes jie gyvena labiau užterštoje aplinkoje.
Kokios žiedadulkės pavojingos
Nustatyta, kad net 50 rūšių įvairių augalų žiedadulkių turi alergizuojantį poveikį.
Pavasarinės šienligės pradžią žymi pražydę medžiai: lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai, gluosnių kačiukai. Žiedadulkės lakios ir lengvos, todėl žydinčiame alksnyne ar beržyne susitelkia jų gana daug. Medžių žiedadulkės stambesnės negu varpinių augalų, jos ne taip giliai įsiskverbia į kvėpavimo takus, todėl gydytojai pastebi, kad nuo jų ligoniai kenčia kiek mažiau negu nuo vasaros alergijos.
Pasivaikščiojimas giraitėje pavojingas!
Jeigu tyrimai rodo, kad žmogus alergiškas pavasarį žydintiems augalams, reikia atsisakyti pasivaikščiojimo gamtoje, kol medžiai neperžydėjo.
Saulėtu ir vėjuotu pavasario oru žiedadulkės labai pavojingos. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, todėl išvengti jų beveik neįmanoma. Todėl tuo laikotarpiu žmogui apskritai patariama būti kuo mažiau lauke, važiuojant automobiliu užsidaryti visus langus. Jei yra galimybių, net išvažiuoti atostogų į kitą klimato zoną, kur alergizuojančių augalų nėra arba jie tuo metu jau peržydėję.
Lietuvoje medžiai sužydi jau kovo mėnesį, bet daugiausia medžių žiedadulkių susikaupia gegužės mėnesį. Alergizuojančių augalų žydėjimo laikas šiek tiek priklauso nuo orų, bet paprastai kalendoriniai terminai vidutiniškai svyruoja tik savaitę–dvi. Tuo metu šienlige sergantis žmogus turi apsiginkluoti visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis.
Pagalba ūmiuoju pavasarinės šienligės laikotarpiu
Alergenų įjautrintas organizmas reaguoja ne tik į pačias žiedadulkes. Tuo metu reikia vengti bet kokio maisto, bet kokių kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra to augalo dalelių – nesvarbu, ar tai beržo pumpurų arbata, ar vaistažolių ekstraktais praturtintas kremas veidui.
Be abejo, pavasarį norisi į namus įleisi gryno oro, saulės ir šilumos. Tačiau vėdinti kambarius saugu tik anksti ryte ar vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.
Nesvarbu, ar ryte plieskia saulė, ar oras apsiniaukęs, medžių žydėjimo laiku kiekvieną dieną patariama nešioti akinius.
Einant į lauką nosies vidų reikėtų patepti apsauginiu tepalu.
Be abejo, ne kiekvienas turime galimybę tuo metu atsitraukti nuo darbų ir išvažiuoti kur saugiau. Todėl kasdien rankinėje turėtų būti steroidinių lašų į akis, kurie apramina akies gleivinę, lašų į nosį, antihistamininių vaistų (tabletė veikia apie 12 valandų).
Gydomieji alergenai
Labai retai alergija praeina savaime. Ją būtina gydyti, neleisti ligai įsisenėti, pereiti į tokias sunkias formas kaip bronchinė astma, atopinis dermatitas ir t.t.
Efektyviausias (Lietuvoje dar naujas) gydymo būdas – imunoterapija. Veikimo principu imunoterapija panaši į skiepus.
Preparatai su žiedadulkių alergenais leidžiami injekcijomis arba lašinami po liežuviu. Terapija pradedama ramiuoju metų laiku, paprastai rudenį, ir trunka 3-5 mėnesius. Imunoterapijos kursą turi nuolat sekti gydytojas alergologas. Bet kokia saviveikla gali baigtis šoku arba simptomų paūmėjimu.
Kasdien gaudamas mažą alergenų dozę organizmas pamažu kaupia imunitetą. Prasidėjus alergizuojančių augalų žydėjimo sezonui, šienligė būna žymiai lengvesnė, o po kelerių metų – vos pastebima. Apie 60 procentų žmonių beveik visiškai pagyja.
Todėl jei šį pavasarį negalite džiaugtis žiedais, gamta, kitam pavasariui pradėkite ruoštis jau iš anksto – nuo rudens. Gydytojas alergologas patars, kaip. Posakis ,„roges ruošk vasarą“ tinka visiems alergiškiems žmonėms.
„Mamos žurnalas“
