Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Besilinksmindami su vaikais sodybose ir paplūdimiuose, nepamirškime atsargumo.
Kokie pavojai slypi nenušienautoje „laukinėje“ pievoje?
Nenušienautose laukų, parkų, miškų, pamiškių, paupių, paežerių pievose vaikų, kurie yra labai smalsūs ir dar neturi savisaugos įgūdžių, tyko šie pavojai: erkės (erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjų pernešėjos), bitės, rečiau –kamanės, rytais ir vakarop – uodai, kai kuriose Lietuvos vietose – mašalai, skruzdės, dilginantys augalai, stiklo duženos ir kitos aštrios šiukšlės.
Dažniau nukenčia tie vaikai, kurie mėgsta visa tai, kas juos sužavėjo, ragauti. Į kai kurių augalų žydėjimą vaikas gali sureaguoti alergiškai – rizika padidėja, kai giminėje yra sergančiųjų alergine liga arba pačiam vaikui nustatyta alerginė liga. Atostogaujant kaimuose, kaimo turizmo sodybose, nedera veržtis į „laukines“ pievas, nes jos išbraidytos, išmindžiotos bus sunkiai pjaunamos ir šeimininkui atneš nuotolių. Be to su vaikais, ypač mažais, nedera būti ten, kur pjaunama žolė arba grėbiamas jau išdžiūvęs šienas, nes vaikas gali būti jautrus ne tik žiedadulkėms, bet kvapams, šieno dulkėms.
Ar alergiškas vaikas gali palakstęs pievoje pasijusti blogai?
Taip, jei toje pievoje bus žydinčių augalų, kurių žiedadulkės vaikui yra alerginio akies junginės, alerginės slogos, bronchų astmos paūmėjimo rizikos veiksniai. Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 Lietuvoje augančių augalų rūšių. Jei vaiką paveikė žydinčių augalų žiedadulkės, pasireiškia šie požymiai: staiga atsiranda stipri sloga (išskyros iš nosies gausios, vandeningos), užgula nosį (balsas tampa „nosiniu“), nosį peršti, niežti, o vyresnis vaikas pasakys, kad jam niežti, kutena gerklę. Gali parausti, perštėti, niežėti akys, atsirasti šviesos baimė. Pastebėsite, kad vaikas trina nosį ir akis. Gali kilstelti temperatūra, skaudėti galvą.
Kokiems augalams žydint geriau alergine sloga sergančio vaiko nevesti į laukus?
Vaikas gali būti alergiškas vieno augalo arba kelių augalų žiedadulkėms. Įvairiose Lietuvos vietose tos pačios rūšies augalai žydi ne vienu metu, pvz., anksčiausiai pradeda žydėti augalai pietinėje dalyje, o vėliausiai – šiaurės vakaruose – priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, susidaro 7-10 d. skirtumas. Vienas ir tas pats augalas vienu metu žydi intensyviau, kitu metu –mažiau intensyviai, pvz., kiaulpienė intensyviausiai žydi gegužės mėn., tačiau jos žydėjimas tęsiasi iki rugsėjo pabaigos, o miglė pradeda žydėti net balandžio mėn., o labiausiai žydi gegužės paskutinį dešimtadienį iki pirmojo liepos dešimtadienio pabaigos, o negausiai žydi iki rugsėjo pabaigos.
Žiedadulkes vėjas nuneša labai toli, todėl jų išvengti sunku, vaikas su jomis susiduria nebūtinai palakstęs po pievą ar palaukėje. Tėvai patys gali įtarti žiedadulkių sukeliamą šienligę, kai vienodi požymiai kasmet atsiranda tuo pačiu metu (± 7 d.) ir vaikas geriau jaučiasi, kai sugrįžta į namus ir nevėjuotą, lietingą dieną. Šienligę gali sukelti ir medžių – lazdyno, alksnio, drebulės, klevo, uosio, beržo, topolio, guobos, pušies, ąžuolo, liepos – žiedadulkės.
Gal po pasilakstymo po pievą išplauti nosį? Duoti antialerginių vaistukų?
Po pasilakstymo po pievą nosies išplovimas mažai efektyvus, nes alergijos reakciją sukeliantis mechanizmas pradeda veikti, kai tik žmogus susiduria su žiedadulkėmis. Gydytojo skirti antialerginiai vaistai po pasilakstymo po pievą palengvina alergijos simptomus, tačiau dažniausiai jų visiškai nepanaikina. Parėję iš lauko vaiko drabužius pakeiskite, tačiau svarbiausia pašalinti šienligės priežastį, o jei vaikas serga šienlige, ją tinkamai gydyti:
išmokti atpažinti augalą (augalus), kurių žiedadulkės sukelia šienligę, ir vengti tiesioginio kontakto su jais;
nebūti lauke vėjuotą saulėtą dieną, ypač po vidurdienio, nes vėjas žiedadulkes nuneša labai toli;
važiuojant automobiliu neatidarinėti langų;
kai intensyviai žydi konkrečiam vaikui alergiją sukeliantis augalas, geriau su vaiku būti kambaryje, laikyti uždarus langus, o kambarius vėdinti ankstų rytą ir vėlyvą vakarą;
kasdien valyti dulkes drėgnu būdu;
intensyvaus augalo žydėjimo metu atostogoms pasirinkti vietą, kur tuo metu augalas skriaudikas nežydi arba ten, kur yra tikimybė, kad jo žiedadulkių ore bus mažiau, pvz., prie jūros, spygliuočių miškuose;
gamtoje būti po lietaus;
vengti vabzdžių įgėlimų;
nevartoti medaus, nes jame yra įvairių žiedadulkių (iki 10 proc.);
vaikui įtarus šienligę į alergologą kreiptis ankstyvą pavasarį, kol nežydi galintys ligą sukelti augalai. Alergologo skirtus vaistus reikia pradėti vartoti 1-2 savaites iki žydėjimo ir vartoti visą žydėjimo laiką. Toks gydymas iki 100 kartų sumažina jautrumą žiedadulkėms.
Kokie augalai pavojingiausi dėl kontaktinio dermatito (kurie nudegina, skaudžiai nudilgina)?
Kontaktinis dermatitas yra išorės veiksnių sukeltas odos uždegimas, kuris atsiranda dėl tiesioginio dirginančios medžiagos poveikio. Kontakto su augalu vietoje oda parausta ir patinsta, dažniausiai aiškiomis ribomis; odą niežti, degina; gali atsirasti bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, retai – pūslėmis; oda pleiskanoja.
Dažniausi kontaktinio dermatito sukėlėjai: dilgėlės, ugniažolės, šilagėlės, vėdrynai, pastarnokai, raudonėliai, raktažolės, chrizantemos, pelargonijos, narcizai, tulpės, jazminai, ramunėlės, saulutės, nuodingosios gebenės.
Pastebėję augalo sudirgintą odelę, ją nuplaukite šaltu vandeniu, sugirdykite vienkartinę dozę antihistamininio vaisto ir (jei tinimas didėja, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys) kreipkitės į gydytoją.
Ką daryti, jei kojos po pasilakstymo subraižytos, paraudusios, skaudžios?
Svarbiausia vaiką tinkamai aprengti ir apauti. Vaikas pievose turi mūvėti ilgas kelnes ir būti apautas lengvučiais, minkštu paduku batukais. Jokia pieva nebūna lygi kaip stalas, todėl vaikutis gali griūti ir truputį nusibrozdinti, susitrenkti, susimušti koją, patempti čiurnos raiščius. Lengva apranga sušvelnina šių traumų pasekmes.
Kai kurių žolių vaikas gali ir paragauti – ar įmanoma pievoje apsinuodyti?
Maži vaikai gali paragauti ir apsinuodyti ne vien pievose, bet ir prie namų, darželyje. Todėl kai vaikai būna gamtoje, jų nedera išleisti iš akių. Jeigu vaikas prarijo nuodingo augalo, būtina nedelsiant sukelti vėmimą ir vykti į ligoninę pasiėmus galimą apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.
Sakoma, kad prisičiupinėjus pienių ir kitų augalų, o po to gavus dozę saulės, gali odą išmėtyti pigmentinėmis dėmėmis. Papasakokite plačiau apie duetą: augalai+saulė.
Prisičiupinėjus kiaulpienių ant odos lieka juodų dėmelių, kurios vandeniu lengvai nuplaunamos. Kai kurie augalai, nebūtinai augantys pievose, prie jų prisilietus įjautrina odą. Tuomet, kai įjautrintą odą apšviečia saulė, gali prasidėti jos uždegimas: raudonas, niežtintis, panašus į dilgėlinę bėrimas ir tinimas. Dažniau odą įjautrina šie augalai: rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos, pupelės, juodieji serbentai. Rasos, lietaus drėgmė šį poveikį gali dar sustiprinti.
Pievose slepiasi daugybė vabaliukų.Ne tik uodai ir bitės, bet ir skruzdėlės skaudžiai kanda. Kaip suteikti pirmą pagalbą po skruzdžių atakos?
Lietuvos pievose nėra vabalų, kurie būtų agresyvūs ir nuolat pasiryžę įgelti. Skruzdėlės ir saulėtose pievose gyvenantys vorai bando įgelti tuomet, kai jie suerzinami. Todėl mokykite vaiką atsargumo – lakstant pievoje neužminti ant bičių, neliesti gėlytės, iš kurios bitės renka medų, neliesti ropojančių vabzdžių, nebūti prie skruzdėlyno, nekaišioti pagaliukų į skruzdėlyną, nemėtyti į jį jokių daiktų, negaudyti ir nečiupinėti vorų. Skruzdėlių įkandimo žymės gali būti nematomos. Tačiau tokios vietos parausta, patinsta, niežti. Niežėjimui sumažinti liaudies medicina pataria naudoti alijošiaus sultis, sutrintų petražolių ar mėtų, pelynų, gysločių, svogūnų košeles ar suvilgyti stalo actu. Tinka ir vaistinėse parduodami preparatai, mažinantys niežėjimą. Skruzdžių grupinio įkandimo vietas reikėtų šaldyti po 10 min. kelis kartus.
Ant augalų atvirose saulei pievose gyvena kelios vorų rūšys, kurios suerzintos skaudžiai kanda. Voro įkandimo požymiai: patinimas ir šviesiai rausva žymė, kurią skauda, arba gali būti paraudimas ir skysčiu užpildyta pūslelė. Kur kas dažniau nei vorai arba skruzdėlės vaikus nuskriaudžia erkės, kurių gausu pamiškių, paupių, paežerių pievose, jų aptinkama net gausiai žmonių lankomuose parkuose. Geriau ir pigiau yra apsisaugoti nuo įkandimo, negu po to bėgti pasitikrinti, ar erkė užsikrėtusi ligų sukėlėjais.
Štai keletas patarimų, kurie padės, įgėlus vabzdžiams:
Sukandžiotas vietas nuplaukite vėsiu švariu vandeniu ir muilu.
Ant sukandžiotų vietų, jei jos tinsta ir niežti, dėkite šaltus kompresus iš ramunėlių ar medetkų nuoviro. Šių vaistažolių nuovire suvilgykite servetėlę ir 10-15 minučių palaikykite ant sugeltos vietos. Tinimą sumažina ledukai.
Jei įkandimai sukelia stiprų niežulį, galite duoti išgerti antialerginių vaistų.
Įgeltas vietas tepkite specialiais tepalais nuo vabzdžių įgėlimų, kurie veikia antialergiškai ir slopina uždegimą.
Kaip apsisaugoti, kad vabalai nesugeltų
Prieš iškylaudami gamtoje pasipurkškite nepridengtas kūno vietas specialiais vabzdžius atbaidančiais dezodorantais.
Stenkitės mažiau būti lauke, kai vabzdžiai aktyviausi. Venkite vabzdingų vietų – drėgnų pievų, upių, ežerų, lapuočių miško.
Nevaikščiokite bičių takais (tose vietose, kurios artėja avilių link).
Vasarą stenkitės rengtis ir vaikus rengti šviesiais vienspalviais drabužiais. Bites ir širšes masina gėlėti apdarai, primenantys pievą.
Didesnis pavojus būti sugeltiems, jei vaikštinėdami lauke valgote ledus ar saldumynus – vabzdžius vilioja skanūs kvapai.
Tad kokia gi turi būti saugi pievelė, kuriose galėtume vaikus paleisti pasilakstyti kaip ožiukus?
Tai nušienauti ir prižiūrėti žolynai, esantys prie kaimo turizmo sodybos ar nuosavo namo kieme. Miestuose prie daugiabučių namų esantys maži ir skurdūs žolynai yra nesaugūs, nes juose būna primėtyta visokių šiukšlių, gyvūnų išmatų.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
