Diskusija, kada geriausia praleisti antrąją nėštumo pusę – žiemą ar vasarą – beprasmė. Vienos sakys, kad per karščius su pilvuku, žinoma, sunkiau, bet vasarą laikas be galo greitai bėga, nereikia daug drabužių, gerokai daugiau pramogų. Kitos, kurios palaiko „žieminį nėštumą“, sakys, kad vasarą nėštukei – tikras pragaras, nes tinsta kojos, pila prakaitas. Gydytojai vis dėlto palaiko „vėsaus“ periodo nėštumą, nes vasarą nėščios moters savijautą apsunkina tvankus oras, saulė ir kiti nepatogumai. Pastebėta, kad daugiau nėštumo komplikacijų kyla per karščius. Šioje atmintinėje perskaitysite keletą vasarinių problemų ir rasite naudingų patarimų.
Problema. NUGAROS IR STRĖNŲ SKAUSMAI
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą. Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius – lipant laiptais, keliantis iš lovos, lipant į automobilį. Vasarą moteris daugiau juda, keliauja, natūralu, kad ir nugarą skauda labiau. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo. Jei nugaros skausmai ypač aštrūs, būtinai pasakykite gydytojui – skaudėti gali ir dėl inkstų.
Gydytojo patarimas. Avėkite tik žemakulnę avalynę, stenkitės nekilnoti sunkių daiktų, stovėkite tiesiai, sėdėdamos paremkite nugarą pagalvėle (pagalvėlę pasiimkite ir į keliones), skaudamą vietą šildykite, masažuokite. Deja, negalima naudoti tablečių nuo skausmo, nes jos gali pakenkti vaikeliui. Saugi alternatyva – greitai veikiantys tepalai, bet ir dėl jų vartojimo pasitarkite su gydytoju.
Problema. KOJŲ SUNKUMAS IR TINIMAS
Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus ir nesigydant gresia venų išsiplėtimas (venų varikozė).
Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia moteris. Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog neištveria spaudimo, ima plėstis. Paviršines kojų venas su giliosiomis jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš paviršiaus gilyn. Pagaliau padidėjusio spaudimo neištveria ir jungiamosios venos. Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Naktį moteris jaučia, lyg kojomis bėgiotų skruzdės, kojas traukia mėšlungis.
Gydytojo patarimas. Venkite ilgo stovėjimo, dažniau prigulkite, pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles, rinkitės patogią avalynę, nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines, nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos.
Problema. HEMOROJUS
Hemorojus – tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis. Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja. Praėjus ūmiam hemorojaus periodui, išorėje gali likti didesnių ar mažesnių hemorojaus mazgų.
Gydytojo patarimas. Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių – medetkų, ramunėlių – vonelės (jose geriausia 10-15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda). Svarbu – dieta. Reikia maitintis taip, kad viduriai neužkietėtų ir tuštinantis hemorojaus mazgai nepradėtų kraujuoti.
Problema. DALINIS ŠLAPIMO NELAIKYMAS
Ši bėda kai kurioms prasideda jau nėštumo metu, bet dažniau užklumpa po gimdymo (ypač, jei plyšimai pažeidė tarpvietės centrą). Šlapimo nelaikymas gali būti dėl šlapimo pūslės superaktyvumo, vadinamosios dirglios pūslės. Kai taip yra, šlapimo spaudimas pūslėje viršija spaudimą šlaplėje. Šlapimas išteka padidėjus pilvo spaudimui, o nėštumo metu didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Dalinis šlapimo nelaikymas – varginanti problema: šlapimo išteka kosint, juokiantis, pasilenkus, greičiau paėjus ar net be jokios priežasties.
Gydytojo patarimas. Norint šiai bėdai užbėgti už akių, reikėtų dar prieš nėštumą pradėti stiprinti dubens raumenis. Beje, Pietuose moterų ši problema beveik nekankina, nes jos šoka lambadas ir pilvo šokius, vadinasi – nuo vaikystės mankština ir stiprina savo dubens raumenukus. O bėdai atsiradus reikia kreiptis į savo gydytoją ir naudoti orui šlapimą sugeriančius įklotus.
Problema. UŽKIETĖJĘ VIDURIAI
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas – fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas. Dėl užkietėjusių vidurių kai kurioms pučia pilvą, kamuoja meteorizmas, spazmuoja skrandį.
Gydytojo patarimas. Pirmiausia sureguliuokite mitybą: valgykite vaisių su odelėmis, baltą duoną keiskite juoda rupia, valgykite daugiau ląstelienos turinčio maisto (džiovintų vaisių, ankštinių daržovių, ruginės duonos, morkų, burokų), per dieną išgerkite apie 2 litrus nesaldžių skysčių.
Problema. PAGAUSĖJA IŠSKYRŲ
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pakeičiama, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai – gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Ištyrus tepinėlį, aptinkamas didesnis nei 4,5 pH.
Gydytojo patarimas. Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Šis muilas turi aktyvių tenzidų, kurie agresyviau veikia hidrolipidinį odos sluoksnį, pažeidžia odą ir ją išdžiovina.
Problema. MAŽAKRAUJYSTĖ
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritrūks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Tuomet mažiau geležies gavęs vaikelis patiria deguonies trūkumą ir gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas.
Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes, kaip tyčia, pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Nors mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų, ir vasarą nereikėtų prarasti budrumo – atidžiai stebėti savo būseną, pilnavertiškai maitintis.
Gydytojo patarimas. Daug geležies yra uogose, daržovėse ir vaisiuose, tad vasarą lepinkitės visomis šiomis gamtos dovanomis. Pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležį iš organizmo „išveda“ pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Iš daržovių žmogus pasisavina 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – net 20-40 proc. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
Problema. ODOS JAUTRUMAS
Nėštumo metu oda tampa labai jautri. Ji kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius – į šaltį, karštį, į kosmetines priemones, kontaktą, į bet kokius sužalojimus – net ražienos ar medžio šakelės įbrėžimą. Jautrią odą ypač reikia saugoti iškylų metu, kai nesunku nusibrozdinti, įsidrėksti, nusitrinti pūsles ant kojų. Vasarą pėdos labiau prakaituoja, todėl daug greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų. Nutrinta vieta patinsta, parausta, ją niežti, skauda. Jei batas trina toliau, susidaro pūslė, pilna skaidraus arba gelsvoko skysčio. Kai pūslė pratrūksta, atsiranda skausminga šlapiuojanti žaizdelė. Į ją gali patekti infekcija. Kadangi nėščios moters organizmas yra mažiau atsparus infekcijoms, žaizdeles, kad ir mažiausias, reikia atidžiai gydyti.
Gydytojo patarimas. Vasaros avalynė turi būti lengva, plati, minkštu, elastingu padu – tada išvengsite pūslių ir nuospaudų. Jei odą sužalojote – įsidrėskėte ar nusibrozdinote – nuplaukite švariu vandeniu ir muilu. Jei kraujas vos sunkiasi, jo nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Įdrėskimą palikite atvirą, nes taip geriau gyja. Jei susiruošėte į lauką, įdrėkstą vietą užklijuokite pleistriuku.
Problema. ŽARNYNO SUTRIKIMAI
Net jei iki nėštumo moteris neturėjo jokių skrandžio ir virškinimo problemų, tikėtina, kad nėštumo metu jų atsiras. Net 50 proc. nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Daugybė nėščių moterų mini pasikeitusius skonio receptorius, norą valgyti anksčiau neįprastą maistą, persivalgymo priepuolius, sutrikusį meteorizmą, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Vasarą virškinimo sutikimams suteikiama „žalia gatvė“, nes karštyje maistas greičiau genda, kyla pavojus apsinuodyti.
Gydytojo patarimas. Pakoreguokite mitybą: valgykite reguliariai, mažinkite šokolado, kavos, citrusinių vaisių, pomidorų padažo, majonezo, rūkytos mėsos porcijas, negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, nevalgykite skubotai ir didelių porcijų. Geriau 8 kartus per dieną, bet po mažai ir lėtai, nevalgykite labai karšto ar šalto maisto.
Į gamtą neimkite greitai gendančių produktų, nepirkite paplūdimyje nešiojamo maisto, nes jis gali būti sugedęs nuo karščio.
Jei vykstate į sodybą ilgesniam laikui ir teks maistą gaminti ten, pasirūpinkite, kad būtų kokybiško geriamojo vandens, kad jo nereikėtų nešiotis iš gretimų sodybų netvarkingų šachtinių šulinių, nes vanduo gali būti užterštas nitratais. Neskubėkite pirkti pieno iš pirmos kaimynystėje esančiosios sodybos. Negerkite nevirinto pieno, nes per nevirintą pieną galima užsikrėsti erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcinėmis (užkrečiamomis ligomis). Net neragaukite nenuplautų bet kokių daržovių, uogų tiesiai iš lysvės.
Problema. PIGMENTINĖS DĖMĖS
Apie tai, kaip svarbu saugotis saulės, rašyta ir kalbėta daugybę kartų. Nėštumo metu pavojingų saulės spindulių reikia itin saugotis (ne veltui nėščioms moterims nerekomenduojama net degintis soliariume). Jautri nėščių moterų oda itin jautri nudegimams, greitai atsiranda pigmentų. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenas (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Veikiant saulei melanino gaminasi daugiau, todėl moterims, kurioms atsiranda „nėštumo kaukė“, reikia ypač saugotis saulės, veidui rinktis kremus su stipriausiais filtrais.
Saulės spindulių nudegimas pamatomas ne iš karto. Nudegimo požymiai pasirodo po 4-6 valandų, o piką pasiekia praėjus 12 valandų. Po trijų parų nudegimas paprastai pradeda slopti. Nudegus odą, ypač didelius jos plotus, žmogus jaučiasi lyg ligonis – jį pykina, pakyla temperatūra, svaigsta galva.
Gydytojo patarimas. Nebūkite saulėje, kai ji kaitriausia – tarp 11 ir 15 valandos. Turėkite šviesios spalvos skėtį su rankena, kuris, esant reikalui, sudarys saulėje nors ir nediduką šešėlį. Itin atsargi būkite šalia vandens telkinių, nes saulės spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus.
Problema. PADIDĖJĘS ORGANIZMO JAUTRUMAS
Ne viena nėščia moteris skundžiasi padidėjusiu jautrumu alergizuojantiems produktams, sintetiniams audiniams, kvapams, žiedadulkėms, dūmams. Jei moteris nėštumo metu valgo alergiją sukeliantį maistą, vartoja sintetinius vitaminus, rūko, yra didesnė tikimybė susilaukti alergiško vaikelio. Tai, ką suvalgo ar įkvepia motina, greitai patenka vaisiui. Dažniausiai vaisius įsijautrina įprastiems alergenams – namų erkutei, karvės pienui, kiaušiniui.
Gydytojo patarimas. Apribokite produktus, sukeliančius alergiją – citrusinius vaisius, kakavą, šokoladą, medų, žuvį, riešutus, ikrus. Atsisakykite spalvotų vaisvandenių. Saikingai vartokite pieną ir jo produktus (karvės pienas – vienas pirmųjų alergenų, erzinančių vaiko organizmą).
Saugokitės dulkių, stiprių kvapų, aerozolių. Puiku, jei nėštumo metu galite pabūti prie jūros ar sodyboje. Atsisakykite agresyvių chemijos priemonių, ypač jei jie skleidžia aitrų kvapą. Geriau tegul tualeto ir vonios šveitimu pasirūpina kiti šeimos nariai. Itin atidžiai rinkitės skalbimo priemones – jos turi būti neutralios, bekvapės. Kartais alerginis bėrimas gali atsirasti išmiegojus lovoje, kurios baltiniai blogai išskalauti.
„Mamos žurnalas“
