Nėštumas – ne tik didelio džiaugsmo, bet ir išbandymų metas.
Medikai nėštumo problemų priskaičiuoja dešimtimis. Mes šioje atmintinėje trumpai priminsime dažniausias. Tai nereiškia, kad visi šie nepatogumai būtinai užklups. O smagiausia tai, kad gimus vaikučiui jie baigsis.
PYKINIMAS
Pykinimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais kamuoja daugiau nei pusę nėščiųjų. Labiausiai pykina 6-12 nėštumo savaitėmis. Paprastai pykinimas išnyksta taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo.
Nėštumo pradžioje pasikeičia moters hormonų apykaita, gaminasi daug „nėštumo hormono“ chorioninio gonadotropino, kuris veikia ir smegenyse esantį pykinimo centrą. Šis hormonas išsiskiria nuo pirmųjų nėštumo dienų. Hormonai paveikia ir kitą smegenų centrą, atsakingą už reakciją į kvapus. Anksčiau buvęs malonus kvapas, pradėjus veikti nėštumo hormonams, gali pasirodyti šlykštus. Štai kodėl nėštumą dažniausiai ir išduoda netikėtas supykinimas. Nuo 13 savaitės chorioninio gonadotropino pradeda mažėti ir pykinti nustoja. Nėštumo pabaigoje vėl gali pradėti pykinti, tik dabar priežastis ne hormoninė, o mechaninė – didėjanti gimda spaudžia skrandį.
Sprendimai
* Pirmaisiais mėnesiais erzina bet kokio maisto kvapai. Tad dabar stenkitės mažiau sukinėtis prie puodų, venkite be reikalo būti virtuvėje, laikykite uždarytas virtuvės duris, virtuvę vėdinkite.
* Pasirūpinkite, kad namie visada būtų sausų pusryčių, džiūvėsėlių, javinukų, nerūgščių vaisių sulčių, mineralinio vandens, jogurtų, lieso varškės sūrio, šviežių, džiovintų ir šaldytų vaisių, daržovių, riešutų.
* Mažiau pykins, jei valgysite maždaug 6 kartus per parą po truputį. Maistą per dieną reikėtų padalinti taip, kad didesnioji jo dalis tektų popiečiui.
* Valgykite atsisėdusi už stalo, neskubėdama, lėtai kramtydama.
* Kaskart po vėmimo išsivalykite dantis.
* Pavalgiusi venkite didesnių fizinių krūvių, nesilankstykite, kurį laiką nesigulkite.
* Nelaukite, kol išalksite – valgykite praėjus kelioms valandoms po paskutinio į burną paimto kąsnio.
* Nevertėtų valgyti nei gerti bent dvi valandas prieš einant miegoti.
* Vos atsikėlus arba dar prieš keliantis atsisėdus lovoje vertėtų truputi užkrimsti kokio nors sauso užkandžio, pasiruošto dar iš vakaro. Geriausia, kad tai būtų koks nors nesaldus bekvapis produktas: krekeriai, kukurūzai, džiūvėsėliai. Kai pykinimas aprims, atsigerkite arbatos ar kavos.
* Vertėtų sumažinti išgeriamos kavos ir arbatos kiekį, bet visą dieną nešiotis mineralinio vandens ar kito gėrimo ir po truputėlį gurkšnoti. Pykins mažiau, jei į vandenį įlašinsite citrinos sulčių.
* Jei skysčių nesinori, sunku prisiversti atsigerti, pabandykite valgyti nestipraus skonio želės.
* Išeidama iš namų rankinėje turėkite nedidelį užkandį.
* Jei nežiūrint visų pastangų didelę dienos dalį vargina stiprus pykinimas, kasdien po kelis kartus vemiate ar ištisą dieną negalite prisiversti nieko suvalgyti, vertėtų kreiptis į ginekologą. Yra efektyvių vaistų, kurie vaisiui kenkia kur kas mažiau nei vėmimas ir badavimas.
Nėštumo metu gana dažnai reikia daryti kraujo tyrimą. Vienas iš duomenų – hemoglobino kiekis kraujyje – parodo, ar nėščiajai dar neprasidėjo geležies stokos mažakraujystė. Ją patiria beveik pusė nėščiųjų. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius.
Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Tuomet mažiau geležies gavęs vaikelis patiria deguonies trūkumą ir gali gimti mažesniosvorio, neišnešiotas.
Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes, kaip tyčia, pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas.
I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g/l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105 g/l.
Sprendimai
* Valgykite geležies turinčių produktų: raudonos mėsos (jautienos, veršienos), žuvies, paukštienos, burokėlių, pupų, pupelių, raudongūžių kopūstų, petražolių ir t.t.
* Manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies. Todėl reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi.
* Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis.
* Geležį iš organizmo „išveda“ pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų.
* Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
„KYLANTI“ RŪGŠTIS
Net 50 procentų nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį, maistas skrandyje užsibūna ilgiau, todėl išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Jos atpilamos į stemplę ir ją dirgina. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę dar ir todėl, kad nėštumo metu sumažėja stemplės tonusas. Be to, nėščių moterų stemplės gleivinė tampa jautresnė.
Sprendimai
* Pakoreguokite mitybą: valgykite reguliariai, mažinkite šokolado, kavos, citrusinių vaisių, pomidorų padažo, majonezo, rūkytos mėsos porcijas, negerkite angliarūgšte prisotintų gėrimų.
* Nevalgykite skubotai ir didelių porcijų. Geriau 8 kartus per dieną, bet po mažai ir lėtai, nevalgykite labai karšto ar šalto maisto.
* Jei kamuoja rėmuo, stenkitės kuo mažiau būti pasilenkusi, nekilnokite sunkių daiktų.
* Neikite miegoti tuoj po vakarienės, miegokite ant aukštos pagalvės, jei įmanoma, lovos galvūgalį pakelkite 15-20 cm.
* Vartokite skrandžio sulčių agresyvumą mažinančių vaistų. Vaistai greitai sumažina nemalonius pojūčius.
* Suraskite savo valgį – nukenksmintoją, kurį kramsnojant negerumas praeina. Vienai tai būna virtos bulvės, kitai – saulėgrąžos ar sausainėliai.
SKAUDANTI NUGARA
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų ir esamų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą (juk pilvas traukia į priekį, todėl, kad nekristų pirmyn, moteris turi atsilošti). Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius – lipant laiptais, keliantis iš lovos, lipant į automobilį. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo. Jei nugaros skausmai ypač aštrūs, būtinai pasakykite gydytojui – skaudėti gali ir dėl inkstų.
Sprendimai
* Avėkite tik žemakulnę avalynę.
* Stenkitės nekilnoti sunkių daiktų.
* Stovėkite tiesiai, sėdėdamos paremkite nugarą pagalvėle.
* Skaudamą vietą šildykite, masažuokite.
* Deja, tokiu atveju negalima naudoti tablečių nuo skausmo, nes jos gali pakenkti vaikeliui.
KOJŲ SUNKUMAS IR TINIMAS
Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus ir nesigydant gresia venų išsiplėtimas.
Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia moteris. Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog neištveria spaudimo, ima plėstis. Paviršines kojų venas su giliosiomis jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš paviršiaus gilyn. Pagaliau padidėjusio spaudimo neištveria ir jungiamosios venos.
Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Naktį moteris jaučia, lyg kojomis bėgiotų skruzdės, kojas traukia mėšlungis.
Sprendimai
* Venkite ilgo stovėjimo. Kuo daugiau judėkite – vaikščiojimas, plaukymas, lengva mankšta gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
* Dažniau prigulkite, gulėdamos pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles – kojos turėtų būti 10 cm aukščiau.
* Rinkitės patogią avalynę.
* Nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines.
* Nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos.
* Kojas pamasažuokite (nuo čiurnų kylant aukštyn), kasdien pavaikščiokite basa, ištiestais pirštų galiukais ore parašykite savo vardą ir pavardę.
* Vakarais atgaivinkite kojas vonelėmis.
* Atsisakykite ankštų kelnių, veržiančių drabužių.
* Vartokite specialius tepalus ir gelius su heparinu, kuriuos rekomenduos gydytojas.
KŪNO TINIMAS
Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai – kojos. Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje.
Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai „kyla“ aukštyn – patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos. Paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą. Patikrinkite, ar lengvai aplink pirštus sukinėjasi žiedai.
Sprendimas
* Valgykite produktų, kurie iš organizmo išveda skysčius (agurkų, petražolių, arbatos, silpnos kavos, vaisių, daržovių).
* Gerkite arbatų, kuriose yra žolelių, skatinančių išsiskirti šlapimą.
* Negerkite gazuotų gėrimų, verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą.
* Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį. Dabar jau galite įsigyti specialios druskos su sumažintu natrio kiekiu, nuo jos mažiau tinstama, tokią patariama vartoti nėščioms moterims ir visiems, kurie turi kraujotakos problemų, kenčia nuo per didelio kraujospūdžio, jaučia tinimus.
Hemorojus – tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis. Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja. Praėjus ūmiam hemorojaus periodui, išorėje gali likti didesnių ar mažesnių hemorojaus mazgų.
Sprendimai
* Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių – medetkų, ramunėlių – vonelės (jose geriausia 10-15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda).
* Svarbu – dieta. Reikia maitintis taip, kad viduriai neužkietėtų ir tuštinantis hemorojaus mazgai nepradėtų kraujuoti.
* Apie savo problemą pasakykite ginekologui – jis patars, kokius preparatus vartoti. Yra įvairių žvakučių ir tepalų, skirtų gydyti hemorojui.
KRAUJUOJANČIOS DANTENOS
Dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų. Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu kraujuoja. Tačiau dantis vis tiek reikia valyti, nes bloga burnos higiena tik pablogins būklę.
Sprendimai
* Dar prieš nėštumą reikėtų apsilankyti pas gydytoją higienistą, jis pašalins minkštąsias dantenų apnašas ir akmenis, nupoliruos dantų paviršius, jei reikia, skirs uždegimą mažinančio skalavimo skysčio.
* Jei dantenos kraujuoja, naudokite švelnų dantų šepetėlį ir specialias pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms.
* Dantis valykite švelniai.
* Venkite maisto su cukrumi.
SPUOGAI ANT VEIDO
Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos.
Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati ima gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai.
Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi“ tas pačias vietas – kaktą, nosį, smakrą ir skruostus.
Sprendimas
* Nespaudykite ir nekrapštinėkite spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus.
* Dukart per dieną nuvalykite odą dezinfekuojamuoju losjonu arba nusiplaukite. Per dažnas plovimas su muilu ar prausikliu ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai.
* Odą tepkite antiseptiniais sausinamaisiais kremais ar geliais. Naudokite jaunatvinių spuogų pažeistai odai skirtas priemones.
NĖŠTUMO KAUKĖ IR PATAMSĖJĘ APGAMAI
Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai yra vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Chloazma – laikinas reiškinys, po nėštumo ji išnyksta.
Sprendimai
* Jei ant veido odos atsiranda pigmentas, patariama tiek vasarą, tiek žiemą tepti ją kremu su apsauginiais UV filtrais, nes veikiant saulei melanino gaminasi dar daugiau.
* Naudokite balinamuosius kremus su vaisių ir pieno rūgštimis.
Nėščios moters organizme mažėja mineralinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai organizmo veiklai. Ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Dėl šių mineralinių medžiagų, ypač dėl magnio, trūkumo gali kankinti kojų mėšlungis.
Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies. Dar viena kojų mėšlungio priežastis – hormonų pokyčiai nėščios moters organizme.
Mėšlungis – tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo, kuris atlėgsta po minutės kitos. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis. Mėšlungis dažniau būna naktį, nes žmogui miegant raumenys nejuda (o ypač statiškai miega nėščiosios).
Sprendimai
* „Sutrauktą“ koją švelniai paglostykite, o kai spazmas praeis, lankstykite pėdą pirmyn atgal.
* Valgykite maisto, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintų vaisių, bananų, bulvių, riešutų, pupelių, kruopų, mėsos, žuvies). Magnio yra visose žalios spalvos daržovėse (kopūstuose, žaliuose žirneliuose, ypač daug – salotose).
* Kojas pamasažuokite.
* Vartokite gydytojo skirtų magnio papildų.
SPAZMUOJANTI GIMDA
Nėštumo pabaigoje gimdos raumenys susitraukinėja ruošdamiesi tikriems sąrėmiams. Tai normalu. Spazmai dažniausiai trunka apie 30 sekundžių, tačiau gali būti ir ilgesni. Jei gimda sukietėja 1-2 kartus per dieną – normalu, bet jei tai kartojasi labai ryškiai, skausmingai, dažnai (per valandą gimda sukietėja 4 ir daugiau kartų), reikia skubėti pas gydytoją – gresia persileidimas arba priešlaikinis gimdymas.
Sprendimas
* Kai gimda dažniau susitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų. Nėščios moters organizmui reikia gerokai daugiau magnio, nes jo išsiskyrimas su šlapimu nėštumo metu padidėja 25 proc. Kai trūksta magnio, moteris gali pagimdyti prieš laiką, dažnesni persileidimai. Kai nėščiajai trūksta magnio, skiriama pakaitinė magnio terapija.
Magnis akušerijos praktikoje vartojamas jau 85 metus. Pastebėta, kad jis mažina patinimus, kraujospūdį, gerina širdies veiklą, saugo nuo traukulių.
Mokslinių tyrimų duomenimis, net 49 proc. nėščių moterų, vartojusių po 300 mg magnio per dieną, išnyko blauzdų traukuliai, migrenos, širdies veiklos sutrikimo simptomai, tiek pat sumažėjo priešlaikinio gimdymo rizika.
DALINIS ŠLAPIMO NELAIKYMAS
Ši bėda kai kurioms prasideda jau nėštumo metu, bet dažniau užklumpa po gimdymo (ypač, jei plyšimai pažeidė tarpvietės centrą). Šlapimo nelaikymas gali būti dėl šlapimo pūslės superaktyvumo, vadinamosios dirglios pūslės. Kai taip yra, šlapimo spaudimas pūslėje viršija spaudimą šlaplėje. Šlapimas išteka padidėjus pilvo spaudimui, o nėštumo metu didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Dalinis šlapimo nelaikymas – varginanti problema: šlapimo išteka kosint, juokiantis, pasilenkus, greičiau paėjus ar net be jokios priežasties.
Sprendimai
* Norint šiai bėdai užbėgti už akių, reikėtų dar prieš nėštumą pradėti stiprinti dubens raumenis.
* Pajutus, kad išteka šlapimo, reikėtų naudoti specialius įklotus, kurie „užrakina“ šlapimo kvapą, bet leidžia odai kvėpuoti.
UŽKIETĖJĘ VIDURIAI
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas – fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas. Dėl užkietėjusių vidurių kai kurioms pučia pilvą, kamuoja meteorizmas, spazmuoja skrandis.
Sprendimai
* Sureguliuokite mitybą: valgykite vaisių su odelėmis, baltą duoną keiskite juoda rupia, valgykite daugiau ląstelienos turinčio maisto (džiovintų vaisių, ankštinių daržovių, ruginės duonos, morkų, burokų), per dieną išgerkite apie 2 litrus nesaldžių skysčių.
* Jei nepadeda dieta, vartokite gydytojo skirtų vaistų nuo vidurių užkietėjimo (ne visi preparatai tinka nėščiosioms).
Strijos – tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų. Pagrindinė strijų atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla.
Sprendimai
* Jau nuo trečio nėštumo mėnesio patariama odą tepti specialiais kremais ir aliejais.
* Labiausiai reikėtų rūpintis „kritinėmis zonomis“ – šlaunimis, pilvu ir krūtine.
* Kasdien odą įtrinkite aliejumi, ji gaus trūkstamų medžiagų, išliks stangresnė, bus išlaikytas drėgmės balansas.
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pasukeičia, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai – gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Ištyrus tepinėlį, aptinkamas didesnis nei 4,5 pH.
Sprendimai
* Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus.
* Apsiprauskite kelis kartus per dieną, bet ne visus kartus su prausikliu.
* Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Šis muilas turi aktyvių tenzidų, kurie agresyviau veikia hidrolipidinį odos sluoksnį, pažeidžia odą ir ją išdžiovina.
* Rinkitės tik specialias intymiai higienai skirtas priemones, kurių pH turėtų būti 3,5-5,5 (atitikti fiziologinę silpnai rūgščią makšties terpę).
* Prauskitės nuo priekio užpakalio link – taip sumažėja pavojus, kad bakterijos iš išeinamosios angos pateks į makštį.
* Naudokite švelnius, gerai drėgmę sugeriančius rankšluosčius, juos dažnai keiskite. Valydamosi ne trinkite, o apspaudykite.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
