Nėštumo metu net ir sveikiausia moteris pajunta įvairių negalavimų. Tai neišvengiama, nes įsivyrauja iki tol „snaudę“ hormonai, keičias medžiagų apykaita, kinta kūno proporcijos, auga svoris.
Problema. KYLA RŪGŠTIS, ĖDA RĖMUO
Net 50 procentų nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį, maistas skrandyje užsibūna ilgiau, todėl išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Jos atpilamos į stemplę ir ją dirgina. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę dar ir todėl, kad nėštumo metu sumažėja stemplės tonusas. Be to, nėščių moterų stemplės gleivinė tampa jautresnė.
Sprendimas. Pakoreguokite mitybą: valgykite reguliariai, mažinkite šokolado, kavos, citrusinių vaisių, pomidorų padažo, majonezo, rūkytos mėsos porcijas, negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, nevalgykite skubotai ir didelių porcijų. Geriau 8 kartus per dieną, bet po mažai ir lėtai, nevalgykite labai karšto ar šalto maisto. Jei kamuoja rėmuo, stenkitės kuo mažiau būti pasilenkusi, nekilnokite sunkių daiktų. Kad rūgštis mažiau kamuotų naktį, neikite miegoti tuoj po vakarienės, miegokite ant aukštos pagalvės, jei įmanoma, lovos galvūgalį pakelkite 15-20 cm.
Problema. SKAUDA NUGARĄ IR STRĖNAS
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų ir esamų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą (juk pilvas traukia į priekį, todėl, kad nekristų pirmyn, moteris turi atsilošti). Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius – lipant laiptais, keliantis iš lovos, lipant į automobilį. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo. Jei nugaros skausmai ypač aštrūs, būtinai pasakykite gydytojui – skaudėti gali ir dėl inkstų.
Sprendimas. Avėkite tik žemakulnę avalynę, stenkitės nekilnoti sunkių daiktų, stovėkite tiesiai, sėdėdamos paremkite nugarą pagalvėle, skaudamą vietą šildykite, masažuokite. Deja, tokiu atveju negalima naudoti tablečių nuo skausmo, nes jos gali pakenkti vaikeliui.
Problema. VARGINA KOJŲ SUNKUMAS IR TINIMAS
Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, ,tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus ir nesigydant gresia venų išsiplėtimas (venų varikozė). Išsiplėtusios kojų venos ne tik subjauroja kojas, bet gali sukelti ir pavojingų komplikacijų. Dažnai išsiplėtusias venas tenka operuoti.
Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia. Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog „neatlaiko“ spaudimo, ima plėstis. Paviršinės kojų venas su giliosiomis jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš paviršiaus gilyn. Pagaliau padidėjusio spaudimo neatlaiko ir jungiamosios venos. Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Naktį moteris jaučia, lyg kojomis bėgiotų skruzdės, kojas traukia mėšlungis.
Sprendimas. Venkite ilgo stovėjimo, dažniau prigulkite, pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles, rinkitės patogią avalynę, nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines, nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos.
Problema. PABRINKSTA KŪNAS
Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai – kojos.
Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje. Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai „kyla“ aukštyn – patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos. Paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą. Patikrinkite, ar lengvai aplink pirštus sukinėjasi žiedai.
Sprendimas. Valgykite produktų, kurie iš organizmo „išveda“ skysčius (agurkų, petražolių, arbatos, silpnos kavos, vaisių, daržovių). Gerkite arbatų, kuriose yra žolelių, skatinančių išsiskirti šlapimą. Negerkite gazuotų gėrimų, verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą. Kojas pamasažuokite, kasdien pavaikščiokite basa. Vakarais atgaivinkite kojas vonelėmis.
Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį. Dabar jau galite įsigyti specialios druskos su sumažintu natrio kiekiu, nuo jos mažiau tinstama, tokią patariama vartoti nėščioms moterims ir visiems, kurie turi kraujotakos problemų, kenčia nuo per didelio kraujospūdžio, jaučia tinimus.
Problema. ATSIRANDA HEMOROJUS
Hemorojus – tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis. Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja. Praėjus ūmiam hemorojaus periodui, išorėje gali likti didesnių ar mažesnių hemorojaus mazgų.
Sprendimas. Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių – medetkų, ramunėlių – vonelės (jose geriausia 10-15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda). Svarbu – dieta. Reikia maitintis taip, kad viduriai neužkietėtų ir tuštinantis hemorojaus mazgai nepradėtų kraujuoti.
Problema. KRAUJUOJA DANTENOS
Dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų. Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu, kraujuoja. Tačiau dantis vis tiek reikia valyti, nes bloga burnos higiena tik pablogins būklę.
Sprendimas. Dar prieš nėštumą reikėtų apsilankyti pas gydytoją higienistą, jis pašalins minkštąsias dantenų apnašas ir akmenis, nupoliruos dantų paviršius, jei reikia, skirs uždegimą mažinančio skalavimo skysčio. Jei dantenos kraujuoja, naudokite švelnų dantų šepetėlį, dantis valykite švelniai, venkite cukringo maisto, naudokite specialias pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms.
Problema. ANT VEIDO ATSIRANDA SPUOGŲ
Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos.
Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati ima gaminti hormonus.
Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai.
Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi“ tas pačias vietas – kaktą, nosį, smakrą ir skruostus.
Sprendimas. Nespaudykite ir nekrapštinėkite spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Dukart per dieną nuvalykite odą dezinfekuojamuoju losjonu arba nusiplaukite. Per dažnas plovimas su muilu ar prausikliu ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Odą tepkite antiseptiniais sausinamaisiais kremais ar geliais.
Problema. ATSIRANDA NĖŠTUMO KAUKĖ IR PATAMSĖJA APGAMAI
Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai yra vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenas (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Chloazma – laikinas reiškinys, po nėštumo ji išnyksta.
Jei ant veido odos atsiranda pigmentas, patariama tiek vasarą, tiek žiemą tepti ją kremu su apsauginiais UV filtrais, nes veikiant saulei melanino gaminasi dar daugiau.
Problema. KOJAS TRAUKIA MĖŠLUNGIS
Nėščios moters organizme mažėja mineralinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai organizmo veiklai. Ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Dėl šių mineralinių medžiagų, ypač dėl magnio, trūkumo gali kankinti kojų mėšlungis. Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies. Dar viena kojų mėšlungio priežastis – hormonų pokyčiai nėščios moters organizme. Mėšlungis – tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo, kuris atlėgsta po minutės kitos. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis. Mėšlungis dažniau būna naktį, nes žmogui miegant raumenys nejuda (o ypač statiškai miega nėščiosios).
Sprendimas. „Sutrauktą“ koją švelniai paglostykite, o kai spazmas praeis, lankstykite pėdą pirmyn atgal. Valgykite maistą, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintus vaisius, bananus, bulves, riešutus, pupeles, kruopas, mėsą, žuvį). Magnio yra visose žalios spalvos daržovėse (kopūstuose, žaliuose žirneliuose, ypač daug – salotose).
Problema. SPAZMUOJA GIMDA
Nėštumo pabaigoje gimdos raumenys susitraukinėja ruošdamiesi tikriems sąrėmiams. Tai normalu. Spazmai dažniausiai trunka apie 30 sekundžių, tačiau gali būti ir ilgesni. Jei gimda sukietėja 1-2 kartus per dieną – normalu, bet jei tai kartojasi labai ryškiai, skausmingai, dažnai (per valandą gimda sukietėja 4 ir daugiau kartų), reikia skubėti pas gydytoją – gresia persileidimas arba priešlaikinis gimdymas.
Sprendimas. Kai gimda dažniau apsitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų. Nėščios moters organizmui reikia gerokai daugiau magnio, nes jo išsiskyrimas su šlapimu nėštumo metu padidėja 25 proc. (tai susiję su vaisiaus augimu ir paspartėjusia nėščiosios medžiagų apykaita). Kai trūksta magnio, moteris gali pagimdyti prieš laiką, dažnesni persileidimai. Kai nėščiajai trūksta magnio, skiriama pakaitinė magnio terapija. Magnis akušerijos praktikoje vartojamas jau 95 metus. Pastebėta, kad jis mažina patinimus, kraujospūdį, gerina širdies veiklą, saugo nuo traukulių. Mokslinių tyrimų duomenimis, net 49 proc. nėščių moterų, vartojusių po 300 mg magnio per dieną, išnyko blauzdų traukuliai, migrenos, širdies veiklos sutrikimo simptomai, tiek pat sumažėjo priešlaikinio gimdymo rizika.
Problema. KANKINA DALINIS ŠLAPIMO NELAIKYMAS
Ši bėda kai kurioms prasideda jau nėštumo metu, bet dažniau užklumpa po gimdymo (ypač, jei plyšimai pažeidė tarpvietės centrą). Šlapimo nelaikymas gali būti dėl šlapimo pūslės superaktyvumo, vadinamosios dirglios pūslės. Kai taip yra, šlapimo spaudimas pūslėje viršija spaudimą šlaplėje. Šlapimas išteka padidėjus pilvo spaudimui, o nėštumo metu didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Dalinis šlapimo nelaikymas – varginanti problema: šlapimo išteka kosint, juokiantis, pasilenkus, greičiau paėjus ar net be jokios priežasties.
Sprendimas. Norint šiai bėdai užbėgti už akių, reikėtų dar prieš nėštumą pradėti stiprinti dubens raumenis. Beje, Pietuose moterų ši problema beveik nekankina, nes jos šoka lambadas ir pilvo šokius, vadinasi – nuo vaikystės mankština ir stiprina savo dubens raumenukus.
Problema. UŽKIETĖJA VIDURIAI
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas – fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas.
Dėl užkietėjusių vidurių kai kurioms pučia pilvą, kamuoja meteorizmas, spazmuoja skrandį.
Sprendimas. Pirmiausia sureguliuokite mitybą: valgykite vaisių su odelėmis, baltą duoną keiskite juoda rupia, valgykite daugiau ląstelienos turinčio maisto (džiovintų vaisių, ankštinių daržovių, ruginės duonos, morkų, burokų), per dieną išgerkite apie 2 litrus nesaldžių skysčių.
Problema. ATSIRANDA STRIJŲ
Strijos – tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų. Pagrindinė strijų atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla.
Sprendimas. Jau nuo trečio nėštumo mėnesio patariama odą tepti specialiais kremais ir aliejais. Labiausiai reikėtų rūpintis „kritinėmis zonomis“ – šlaunimis, pilvu ir krūtine. Kasdien odą įtrinkite aliejumi, ji gaus trūkstamų medžiagų, išliks stangresnė, bus išlaikytas drėgmės balansas.
Problema. PAGAUSĖJA IŠSKYRŲ
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pakeičiama, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai – gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Ištyrus tepinėlį, aptinkamas didesnis nei 4,5 pH.
Sprendimas. Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Šis muilas turi aktyvių tenzidų, kurie agresyviau veikia hidrolipidinį odos sluoksnį, pažeidžia odą ir ją išdžiovina. Rinkitės tik specialias intymiai higienai skirtas priemones, kurių pH turėtų būti 3,5-5,5 (atitikti fiziologinę silpnai rūgščią makšties terpę).
Problema. ODA TAMPA JAUTRESNĖ
Nėštumo metu oda tampa labai jautri. Ji kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius – šaltį, karštį, kontaktą, kosmetines priemones.
Nėštumo metu gali paūmėti lėtinės odos ligos – seborėjinis dermatitas, erozacija, žvynelinė (psoriazė). Oda gali pradėti šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių. Kur kas jautriau į pokyčius reaguoja sausa oda. Ypač oda džiūsta ir traukiasi per šildymo sezoną.
Sprendimas. Po maudynių odos nederėtų trinti rankšluosčiu ir dar labiau šiaušti. Švelniai nusišluosčius reikėtų visą kūno odą išsitepti jums tinkančiu emoljentu. Nuo odos paviršiaus nuolatos nusilupa mirusios ląstelės. Su jomis pasišalina ir kremo perteklius. Dalį medžiagų iš tepamų priemonių oda pasisavina, kad atsistatytų hirdolipidinė plėvelė. Kita dalis kremo ant odos paviršiaus lieka (mes to nematome), bet nusiplauna maudantis. Nereikia bijoti vartoti kremų, emulsijų, pienelių. Tai suteikia odai nepakartojamą komforto jausmą, o jei oda prie to pripras, kas gi čia blogo? Atsisakykite muilo, o jį pakeiskite aliejinga prausimosi priemone. Labiausiai prižiūrėkite veidą, blauzdų ir šlaunų bei rankų išorinių paviršių odą.
„Mamos žurnalas“
