Sveikos gyvensenos konsultantė, dietistė ir populiari tinklaraštininkė Indrė Trusovė šiais metais antrąkart tapo mama. Jie su vyru Ryčiu susilaukė sūnelio Deno, kuriam dabar pusė metukų. Pirmagimei Amandai – penkeri.
Indrė sako, jog per abu nėštumus priaugo lygiai tiek pat – po 14 kilogramų. Kadangi anksčiau pati yra turėjusi problemų dėl svorio, Indrė suvokia, kad lieknas, sveikas kūnas – ne visiems yra tiesiog duota genų ir gamtos.
Ji pati sąmoningai maitinasi jau apie dešimt metų, o kadangi kažkada sėkmingai pavyko numesti 17 kilogramų, Indrė tapo įkvėpimo šaltiniu draugams, kurie prašė dalintis receptais. Iš to dalinimosi atsirado tinklaraštis „Sveika ir gardu“, kuris dabar turi apie 150 000 sekėjų. O Indrė įgijo dietistės specialybę ir dabar gali patarti ne tik iš asmeninės patirties, bet ir kaip specialistė.
Su Indre kalbamės apie svorį nėštumo metu.
Indre, kaip svoris augo per pastarąjį nėštumą jums?
Daugiausia svoris šoktelėjo antruoju trimestru, kai pasibaigus pykinimui pradėjau valgyti. Iškart ėmė tinti galūnės, kauptis skysčiai. Nors maistas tikrai buvo visavertis. Lygiai taip pat buvo ir per pirmąjį nėštumą. Tai manau, kad toks mano organizmas. Viso nėštumo metu, kai tik baigėsi pykinimas, daug vaikščiojau, lankiau nėščiųjų mankštas baseine, kasdien atlikdavau jogos pratimus. Manau, visavertė mityba, kartkartėmis nukrypstant ir suvalgant kruasaną, bei fizinis aktyvumas padėjo išlaikyti normalų svorio priaugį.
Sunkiausia man buvo atsisakyti žalios žuvies, nes tartaras yra mano mėgstamiausias patiekalas. Tad visiškai atsisakiau žalios ir rūkytos žuvies bei mėsos, visų nepasterizuoto pieno gaminių, pelėsinių sūrių.
Mano mityba jau gerą dešimtmetį yra suderinta ir visavertė visais gyvenimo periodais, tad pastojus nebuvo kažkokių stiprių pokyčių.
Ar galite palyginti pirmą ir antrą savo nėštumus?
Abiejų nėštumų metu mane kamavo stipri toksikozė. Pirmojo nėštumo metu, laukiantis dukters, toksikozė tęsėsi iki pat gimdymo dienos, na o besilaukiant sūnaus, – iki 18 savaitės. Per antrąjį nėštumą buvau labai aktyvi fiziškai, per pirmąjį – turėjau laikytis visiško lovos režimo. Mityba besilaukiant pirmojo vaikučio buvo kiek skurdesnė – dėl nuolatinio pykinimo. Abiejų nėštumų metu priaugau lygiai po 14 kg. Abu vaikeliai gimė 51 cm ūgio. Dukra svėrė 3160 g, o sūnus – 3520 g.
Kas pavojingiausia moterims: apetito šuoliai, saldumynų potraukis, noras nuolat valgyti, kad nepykintų?
Pavojinga ir mamai, ir vaisiui – badavimas, stiprus vėmimas ar viduriavimas, per didelis suvartojamo cukraus kiekis. Pavojinga priaugti per mažai arba per daug svorio.
Kiek psichologinis nusiteikimas svarbus norint labai daug nepriaugti?
Mano nuomone, gyvenime mityba turi užimti prioritetinę vietą, tačiau tai neturi tapti liga ar visišku balanso nebuvimu. Nereikia nuolat savęs spausti į stiprius rėmus, tuomet pastojus neatrodys, kad štai dabar turėsiu 9 mėnesius nevaldomo valgymo. Didžiausia moterų klaida, kad iki pastodamos jos save nuolat labai stipriai riboja, neleidžia suvalgyti sau net mažo saldainiuko, o vos sužinojusios, kad laukiasi, paskandina save ir būsimą vaikelį „cukraus jūroje“. Todėl reikėtų nuolat gyventi, palaikant balansą ir taiką su savimi, tuomet pastojus nesinorės eiti iš proto. Vaiko mikrobiota formuojasi jam augant motinos įsčiose, tad labai svarbu, jog mamos mityba būtų visavertė visais etapais: ir iki pastojant, ir laukiantis.
Tiesa ar mitas, kad nėštukė gali visiškai kontroliuoti savo svorį?
Didžiausias visų laikų mitas, kad nėščioji turi valgyti už du. Realybė yra visai kitokia. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą, nėščiosios mityboje reikia padidinti baltymų (nuo 15% iki 20% visos dienos energijos normos) ir riebalų (nuo 30% iki 35% visos dienos energijos normos) kiekį, sumažinti angliavandenių kiekį (nuo 55% iki 45% visos dienos energijos normos). Pagal Nacionalinės dietetikos federacijos rekomendacijas, pirmuoju trimestru moteris papildomai per dieną gali suvartoti 50–150 kcal, antruoju ir trečiuoju trimestrais – papildomai 200–300 kcal per dieną.
Kaip matome, mityba keičiasi labai nežymiai. Tad iš esmės tinkamai maitinantis tikrai galima kontroliuoti savo svorį. Deja, laukiantis neretai susiduriama su įvairiomis mitybos problemomis: šleikštulys ir vėmimas, vidurių užkietėjimas, rėmuo, preeklampsija, eklampsija, nėščiųjų diabetas. Ir genetika turi įtakos. Tad kartais visiškai kontroliuoti svorį gali ir nepavykti.
Dabar rekomenduojamos svorio ribos, regis, kur kas prasiplėtė?
Pirmiausia reikia įvertinti savo KMI (kūno masės indeksą) iki pastojant. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: savo tikslų svorį padalinus iš ūgio ir gautą rezultatą dar kartą padalinus iš ūgio, taip gauname kūno svorį kvadratiniame metre, kitaip tariant, – KMI.
Pvz., svoris: 65 kg, ūgis: 1,65 m.
Skaičiuojame: 65 : 1,65 : 1,65 = 23,8 (svoris normalus)
Tuomet jau galime pasitikrinti pagal rekomendacijas:
| Svoris iki nėštumo | Rekomenduojamas svorio prieaugis per visa nėštumą |
| KMI iki 18,5 (svoris per mažas) | 13–18 kg |
| KMI nuo 18,5 iki 24,9 (normalus) | 11–16 kg |
| KMI nuo 25 iki 29,9 (antsvoris) | 7–11 kg |
| KMI nuo 30 (nutukimas) | 5–9 kg |
Kiek dažnai reikia svertis besilaukiant?
Reikėtų tartis su gydytoju, atsižvelgiant į individualią situaciją. Rekomenduojama nepriaugti mažiau nei 1 kg ir ne daugiau nei 3 kg per mėnesį, tad, mano nuomone, tam, kad galėtume stebėti svorio pokyčius, būtų naudinga pasisverti kas 1–2 savaites.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
