Ekologinį gyvenimo būdą praktikuojanti 5 vaikų mama Ingrida Lauciuvienė pasakoja, kaip reikėtų maitintis planuojant nėštumą, laukiantis vaikelio ar maitinant krūtimi. Ką daryti, kad mažiau sirgtume patys ir mūsų vaikai? Ingridos šeima pamažu perėjo prie sveikesnės mitybos, todėl sukauptomis žiniomis mielai dalinasi su kitais.
Ką reiktų išbraukti iš valgiaraščio
Kiekvienai šeimai, atvedančiai vaiką į darželį ir turinčiai tvirtą nuostatą, kad vis tiek sirgs, visi taip sako, nes visų serga, ilgą laiką bandydavome įpūsti pozityvumo ir patardavome vyti tokias mintis šalin. Kad kuo mažiau sirgtų, darželyje pirmieji ėmėmės kryžiaus žygių pakeisdami valgiaraščius, išbraukdami kiek įmanoma iš jų cukrų, baltus miltus, sumažindami mėsos kiekį, įtraukdami kuo daugiau vaisių, daržovių, sėklų, žaliųjų kokteilių. Išmokėme vaikus gerti vandenį, derinome, ką kuriuo metų ir paros laiku tinka valgyti, rinkome produktus ir žaliavas iš mūsų ūkininkų.
Dar sveikatai stiprinti pridėjome kitų reikalingų „ingredientų“: mankštą nuo ryto, kuo ilgesnį buvimą lauke, grūdinimą, kvapų pamokas ir eterinių aliejų garinimą patalpose, bet vis kažko trūko. Receptų daug, tačiau vaikai taip sparčiai nenustojo sirgti. Kol supratome, kad ugdyti vien vaikus nepakanka, reikia imtis mokyti tėvus. Taip atsirado mūsų „Augueko“ namai (kuriuose augame ekologijos link kartu su augančiais vaikais) ir šeštadieniniai seminarai, paskaitos, dirbtuvės tėvams. Ir ne tik psichologijos apie tėvų ir vaikų santykius, bet ir sveikos gyvensenos. Ir labiausiai juose laukiame dar tik planuojančių susilaukti vaikų šeimų. O kiek mažai yra tų, kurie randa laiko ateiti mokytis iš anksto…
Atrodo, ko čia mokytis?
O bent jau mitybą prieš pastojant labai verta pakeisti. Net ne tik mamai, bet ir tėčiui.
Gimda tarsi išpurenta žemė
Lietuvoje apie pasiruošimą pastoti kursuose kalba turbūt vienintelis gydytojas Romualdas Šemeta. Ir, deja, daugelis išgirsta jau šiek tiek per vėlai: kai jau laukiasi ir ateina į nėščiųjų kursus. Dar į Lietuvą vis dažniau atvažiuoja ajurvedos gydytojas, Dživos instituto Indijoje įkūrėjas, vienas iš Ajurvedos akademijos Lietuvoje įkūrėjų Partapas Čauhanas.
Dar prieš pastojant labai svarbu ir išsivalyti organizmą, ir jį pastiprinti abiems – ir mamai, ir tėčiui. Nuo to prasideda sveiko kūdikio pradėjimas.
Ir nuo to priklauso tolesnė suaugusio žmogaus sveikata.
Štai kodėl kartais pritrūksta atsakymų ir patarimų tėvams, kai šie klausia, kodėl taip dažnai darželinukai. Dar besilaukiančioms moterims verta turėti stalo knygas: Patricko Holfordo, naujo požiūrio į sveikatą ir mitybą pradininko, akademinę karjerą pradėjusio psichologijos srityje, o vėliau tapusio Nobelio premijos laureato, profesoriaus Linuso Paulingo, kuris tikėjo, kad medicinos ateitis yra sveikai suderinta mityba, mokinio knyga „Visavertė moters mityba – prieš pastojant, nėštumo metu ir po gimdymo“. Nors išties kiekvienai moteriai prieš pastojant labai verta pabūti ir D. Kepenio sveikatos, ir Danutės Kunčienės sulčių stovyklose, ir pradėti keisti savo mitybą dėl sveiko būsimo kūdikio ir visos sveikos šeimos.
Užauginti sveiką vaisių prilygsta sodininkystei. Pirmiausia pasirūpinti derlingu dirvožemiu, o tada pasėti sėklą, ją maitinti ir laistyti. Geriausia pirmoji dovana vaikui – tinkama, maistinių medžiagų pilna ir neužteršta gimda.
Pastojimo akimirką ir pirmosiomis savaitėmis augančiam vaisiui yra svarbiausia mamos maistinių medžiagų būklė. Ir čia jau nekalbame apie visavertę mitybą, čia kalbame apie tinkamą. Taigi pirmiausia turime išsivalyti organizmą. Kad jame nebūtų teršalų. Pavyzdžiui, labai mėgstate žuvį, ypač tuną, greičiausiai organizme bus per daug gyvsidabrio.
Alkoholis, teršalai, cigaretės kenkia tuo, kad trukdo pasisavinti maistines medžiagas. Štai švinas yra kalcio ir cinko priešas, kitaip sakant, vagis. Kuo žemesnis cinko kiekis placentoje, tuo mažesnis kūdikio svoris.
Teritorijose, kurių vandenyse daug aliuminio, 50 proc. padidėja rizika susirgti Alzheimerio liga. Aliuminis trikdo smegenų veiklą, blogina atmintį, jis atsakingas ir už kūdikių kepenų problemas, elgesio sutrikimus ir vaikų autizmą. Iš kur dar gauname aliuminio? Gal vartojame rūgštingumą reguliuojančius preparatus, gal antidepreseantus ar kitokius maisto priedus? O gal gaminame maistą aliuminio induose ar nuolat vyniojame maisto produktus į foliją? Kaip apsisaugoti nuo teršalų? Venkime judrių kelių ir dūmų prisotinto oro, lupkime išorinius daržovių lapus, rečiau valgykime tuną ar žuvininkystės ūkiuose augintas lašišas. Venkime konservuotų gaminių, visiškai atsisakykime alkoholio.
Sveika mityba prieš alergiją
Šio amžiaus rykštė – alergija. O ji gali prasidėti būtent nėštumo metu. Jei kūdikis gimdoje ima labai judėti, jis gal siunčia signalą, kad nepatiko tai, ką neseniai suvalgėte. Judrumas pilve gali būti pirmas alergijos maistui sukelto hiperaktyvumo požymis. Norint užkirsti kelią kūdikio alergijai, reikia pradėti nuo savųjų. Stipri imuninė sistema padeda atsikratyti turimų alergijų. Manoma, kad dabar kas trečias planetos gyventojas yra alergiškas. Maisto netoleravimo simptomai: pykinimas, mėšlungis, nuovargis, dujų kaupimasis žarnyne, gerklės problemos, prakaitavimas, odos bėrimas, aknė, migrena, apatija, depresija, nerimas. Deja, vengti alergenų yra viena, o visiškai kita (ir gerokai svarbiau) – stiprinti imunitetą, nes tik taip galima sumažinti alerginį potencialą.
Nepelnytai pamirštos sėklos
Visi juk norime, kad vaikai būtų sveiki ir protingi, o tam labai svarbu vartoti geruosius riebalus. Nors polinesočiuosius riebalus turėtume vartoti nuolatos, tačiau prieš pastojant ir nėštumo metu ypač svarbu. Šiuo metu labai svarbu kūdikį aprūpinti vystymuisi reikalingomis statybinėmis medžiagomis.
Todėl per dieną suvalgykime pora šaukštų šviežiai maltų sėklų (sezamų, saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenų) arba šaukštą maltų sėklų ir šaukštą šaltai spausto sėklų aliejaus. Venkite keptų, sudegintų, parudavusių riebalų, sočiųjų ir hidrintų riebalų. Tam pravers įdėmiau skaityti produktų etiketes. Kažkodėl sėklas mes esame apskritai pamiršę ir jų valgome labai mažai. Išmokusios jas valgyti, besilaukdamos mamos vėliau nepamirš jų duoti ir savo augantiems vaikams.
Kaip keitėsi mūsų šeimos meniu
Mes mitybą savo šeimoje keisti pradėjome tuomet, kai laukėmės antrosios atžalos. Tada po gydytojo R. Šemetos kursų ėmėme atidžiau rinktis maistą, kuo daugiau gaminti namuose. Vėliau, augant vaikams, lankėme daugybę kursų – ir sveikos gyvensenos, ir mitybos. Taip keitėsi visos šeimos gyvenimo būdas. Todėl kai jau ėmėme lauktis trečiojo, nieko ypatingai keisti nebereikėjo.
Paaiškėjo, kad mes visa šeima maitinamės taip, kaip rekomenduojama maitintis bent nėštumo metu. Rytą pradedame suplaktu žalėsių ir vaisių kokteiliu. Jam tinka visi žalumynai ne tik iš daržo, bet ir iš lauko ar pievos: špinatai, morkų ar burokėlių lapai, salierai, aviečių lapai, kiaulpienių lapai, garšvos, žliūgės, dilgėlės. O vaisiai tiesiog tie, kurių tuo metu turite namuose. Bananas visad visiems pradedantiems pridės gero skonio. Beje, tokį kokteilį gėriau ne tik nėštumo metu, bet ypač iškart po gimdymo. Tiesa, gydytojai stebėjosi ir klausė, ar tikrai vaisiai nepūs pilvo. Jei nėščioji visąlaik valgė tokį maistą, kūdikis jau yra prie jo pripratęs. Tik, žinoma, visad svarbu saikas. Po abiejų paskutinių gimdymų jėgų turėjau tiek, kad, rodės, tiesiai iš gimdymo namų išeisiu pati namo. Kad ir pėsčiomis.
Paskutinį nėštumo mėnesį labai svarbu sukaupti energijos ir jėgų gimdymui. Daugelis sako, kad gimdymas prilygsta maratonui. Jam pasiruošti turime iš anksto. Ir, beje, energijos atsargas pildyti dar ir gimdymo metu. Gabalėlis banano ar kelios vynuogės net ir per patį gimdymą duos jėgų.
Daugelis gydytojų jau leidžia valgyti ir per gimdymą.
Nėščioji turi įprasti klausytis savo organizmo poreikių. Tik, žinoma, yra viena sąlyga – prieš pastojant reikia būti jį išsivalius ir nėštumo metu neprikimšus visokių balastinių medžiagų, kurios sutrikdo visą natūralią organizmo veiklą ir tikrai nebejauti, ar organizmas prašosi tiesiog skanumynų, ar to, ko tikrai jam tuo metu trūksta.
Tai ką tuomet valgyti? Mažiau valgyti gyvulinės kilmės baltymų, o daugiau augalinės. Čia puikiai tiks pupos, lęšiai, bolivinės balandos, avinžirniai.
Valgykime daugiau šakninių ir lapinių daržovių – morkų, rėžiukų, brokolių, briuselio kopūstų, špinatų, pupelių.
Suvalgykime kasdien po 3 ir daugiau porcijų vaisių. Mūsų šeimoje, kai nebėra vaisių ant stalo, atrodo, kad prasideda badas, ir visi sako, nebėra ką valgyti. Dar rinkimės daugiau neskaldytų grūdų – avižų, sorų, grikių, ryžių. Ir svarbiausia – venkime visų formų cukraus, rafinuotų produktų.
Patikėkite, pradėti taip maitintis prieš pastojant – pats geriausias laikas ir pati didžiausia motyvacija. Jei mitybą pakeičia mama ir tėtis, tada ir augantis kūdikis savaime maitinasi tinkamai, ir taip auga sveikesnė naujoji karta. Mūsų mažiukų pirmasis papildomas maistas ir buvo žalieji kokteliai, vaisiai ir daržovės. Vaikai įpranta valgyti žalią maistą.
Beje, net ir nuvažiavę į svečius jie pirmiausia renkasi vaisius, tada žalias daržoves ir tik tada bando ragauti įmantresnio maisto. Ir dar. Jie geria vandenį. Jiems nereikia jokių gėrimų. Parduotuvėje irgi prašo nupirkti vandens, o ne kokio nors limonado. Vienąkart pasiūlius jo paragauti, nesuprato, ką geria, ir vėl pasirinko vandenį. Mūsų mažasis vasarą kieme pats susiranda maisto – tai uogą nusiskina, tai petražolės lapą ar brokolio galvą, o kartais net pienės žiedą ar lapą.
Vaikai išmoksta pasirinkti tuos augalus, kurie turi tų medžiagų, kurių tuomet jiems reikia labiausiai. Štai pernai rudenį ypač valgė šermukšnių uogas. Vadinasi, reikėjo kartumyno.
Beje, maistas padeda ir pablogėjus nėščiosios tyrimams. Tarkime, kritus hemoglobinui, tikrai verta iš pradžių atsargas atstatyti žaliaisiais kokteiliais, tam tiks špinatai, rėžiukai, kalė salotos, padės ir grikių patiekalai. Jei šlapimo tyrimas rodo uždegimą, gal valgome maisto, kuris dar daugiau tai didina. Tuomet būtina atsisakyti „ugnį“ sukeliančio maisto – aštraus, su daug prieskonių, taip pat kavos. Tinka kalendros arbata.
Receptai pagal Č. Partapą:
Toksinų šalinimui prieš pastojant: po arbatinį šaukštelį kumino, pankolio, kalendros, ožragės, imbiero išsivirti 1,5 l vandens. Tokį gėrimą gerti apie mėnesį. Taip pat tuo metu valgyti ryžių, mung dalo pupelių, atsisakyti saldumynų. Po mėnesio du mėnesius gerti stiprinamąjį gėrimą: nakčiai užmerkti 9 razinas, 7 migdolus, 5 datules, 3 anakardžių riešutus, 1 graikinį riešutą. Ryte nuimti žieveles ir viską sumalti į pastą ir išgerti sumaičius su stikline pieno.
Receptas pagal K. Vaištarienę: ryte gerti stiklinėje vandens įmaišius keturių sėklų mišinį: linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų ir sezamo. Tik nepamirškime, kad riešutus, sėklas reikia nuplauti ir pamirkyti.
„Mamos žurnalas“
