Užklupus galvos skausmui dažniausiai neskubame registruotis pas šeimos gydytoją, verčiau keliaujame į artimiausią vaistinę pirkti medikamentų nuo skausmo.
Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažniausiai nesirūpina skausmo priežastimi bei siekia numalšinti nemalonius pojūčius čia ir dabar.
Specialistas pataria, kaip atpažinti galvos skausmo priežastį ir ką papasakoti vaistininkui, kad šis išrinktų tinkamiausią priemonę jam nuslopinti.
„Tik pats žmogus gali padėti sau ir specialistui nustatyti, kas sukėlė jo galvos skausmą. Jis geriausiai žino, ką veikė ar kaip jautėsi prieš prasidedant skausmui. Didžioji dalis galvos skausmų paprastai nėra pavojingi. Jie kyla dėl įtampos, nuovargio ar per mažos miego trukmės. Tačiau kai kurie skausmai slepia žinutę apie rimtą ligą, todėl svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas.
Pasak jo, galvos skausmas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminiu skausmu vadinamas tas, kuris kyla dėl pačių žmonių veiksmų ar gyvenimo būdo: nuovargio, įtampos, prastos ir nereguliarios mitybos, persivalgymo, alkoholio, rūkymo ir kofeino perdozavimo. Antrinis skausmas yra kitos ligos simptomas: sinusų ar dantų infekcijos, gripo ar kitos peršalimo ligos, smegenų ir galvos kraujagyslių ligų, žemo arba aukšto kraujospūdžio.
Galvos skausmas – perspėjimas, kurio nereikia ignoruoti
Pajutus galvos skausmą ar bet kokį kitą simptomą, vaistininkas pataria sustoti ir pabandyti suprasti, ką šiuo metu organizmas nori pasakyti.
„Net jei žmogus patiria „paprastą“ galvos skausmą ir išgėrus tabletę jis praeina, reikia suprasti, kad greičiausiai per daug lekiame ir nesuprantame, jog visiškai apleidome savo kūną. Įtampos ar nuovargio skausmas taip pat yra ženklas, kad mūsų kūnas nebeatlaiko jam tenkančio krūvio, todėl rekomenduočiau keliskart per savaitę rasti bent pusvalandį mankštai, tempimo ar atsipalaidavimo pratimams. Fizinis aktyvumas, geresnė kraujotaka, tvirtesni raumenys bei tampresni jungiamieji audiniai tikrai padės sumažinti pasikartojančių skausmų tikimybę bei pagerins nuotaiką“, – teigia T. Labanauskas.
Antrinis galvos skausmas, pranešantis apie rimtesnes problemas, turėtų dar labiau atkreipti dėmesį ir paskatinti susirūpinti savo sveikata.
„Jei vakare grįžę namo jaučiatės lyg gavę per veidą šlapiu skuduru – maudžia galvą, nėra apetito, gerklėje ar nosiaryklėje kutenimo pojūtis – greičiausiai tai virusinė infekcija, t. y. gripas arba peršalimas. Tokiu atveju dar tą patį vakarą siūlyčiau išgerti antihistamininių vaistų nuo peršalimo – tai neleis ligai įsibėgėti“, – sako vaistininkas.
Anot jo, jei pacientas kurį laiką sirgo sloga ir jaučiasi beveik pasveikęs, bet jam pradėjo skaudėti kaktą ar skruostikaulius – tai signalizuoja sinusitą, dėl kurio būtina kreiptis į gydytoją. Vaistininkas į medikus siūlo kreiptis ir kamuojant kraujospūdžio problemoms.
„Jei jaučiate spaudžiantį skausmą pakaušyje, skausmas yra tvinkčiojantis, patarčiau pasimatuoti kraujospūdį – ypač jei niekada nesate to darę, nes padidėjęs kraujo spaudimas tikrai nėra „nieko tokio“, tad nereikėtų gydytis kaimynės duota tablete“, – tikina T. Labanauskas.
Jis pabrėžia, kad visada reikia atkreipti dėmesį į ūmius, netikėtus ar dažnai pasikartojančius galvos skausmus, mat jie gali būti rimtų ligų simptomai, o dėl to būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Net jei skausmas ir nestiprus, bet jis kartojasi ir stiprėja, anot vaistininko, tai taip pat yra rimtas signalas kuo greičiau ieškoti priežasties.
„Jei atostogų metu grįžus iš paplūdimio įsiskausta galva, tai gali būti perkaitimo saulėje simptomas. Jei pargriuvus ar susitrenkus pradeda skaudėti galvą ne tik sutrenkimo vietoje, atsiranda dar ir pykinimas bei silpnumas – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Mėgstantiems grybauti ar leisti laiką gamtoje reikia žinoti, kad erkių platinamų ligų vienas pirmųjų simptomų taip pat gali būti galvos skausmas. Stiprus netikėtas galvos skausmas, lydimas kūno tirpimo, mirguliavimo akyse ar kalbos sutrikimo, yra insulto požymis – tokiu atveju brangi kiekviena minutė“, – galimas galvos skausmo priežastis vardija T. Labanauskas.
Ką užsukus į vaistinę papasakoti apie savo skausmą?
Vaistininko teigimu, jam neretai tenka susidurti su pacientais, kurie pasidomėjus jų patiriamu skausmu atkerta, kad viską jau išbandė, ir priduria, kad jiems padeda tik konkretūs receptiniai vaistai. Tokiu atveju vaistininkui kyla abejonės – ar žmogus išties išbandė visus įmanomus preparatus nuo galvos skausmo, o jei jam iš tikrųjų padeda tik itin stiprūs receptiniai vaistai, tai tokiam pacientui reikia ne į vaistinę, o į ligoninės priimamąjį.
„Jei nenorite būti vaistų „bandytojai“, visada vaistininkui pasisakykite, dėl ko atėjote. Specialistas, žinodamas, kaip stipriai, kiek dažnai, kokiu paros metu labiausiai skauda, ar yra dar kitų simptomų, galės išrinkti tinkamiausią vaistą nuo skausmo. Taip pat įvertinęs situacijos rimtumą dar ir patars, ar verta kreiptis į gydymo įstaigą“, – komentuoja T. Labanauskas.
Jis sako, kad tinkamai paskyrus vaistą sumažėja ir vaistų perdozavimo rizika, mat pacientai linkę gerti pirmą po ranka pakliuvusią tabletę, o šiai nepadėjus ieško kitos. Taip elgiantis galima perdozuoti vaistų ir labiau pakenkti sau nei pagelbėti.
Vartojant per daug ir per dažnai vaistų nuo skausmo, visų pirma, rizikuojama patirti jų šalutinį efektą. Dažniausias šalutinis poveikis, pasak T. Labanausko, yra virškinamojo trakto pažeidimai, skrandžio opaligė, alergijos. Jis taip pat perspėja, kad alergijos dažnai būna kryžminės, todėl jei pacientas yra alergiškas kuriam nors vaistui nuo skausmo, greičiausiai negalės naudoti ir visos grupės vaistų. Negana to, naudojant vaistus nuo skausmo ilgą laiką gali atsirasti galvos skausmas nuo pačių vaistų, kurį žmonės vėlgi slopina vaistais – taip įstringama užburtame rate.
„Jei skausmas nestiprus, paprastai užtenka pailsėti ar pamiegoti. Siekiant sumažinti įtampą galima giliai pakvėpuoti, atlikti atpalaiduojamąją mankštą, pasivaikščioti gryname ore. Labai svarbi yra skausmo profilaktika. Reguliari mityba, fizinis aktyvumas, pertraukėlės ar tempimo pratimai darbo metu tikrai gali sumažinti skausmo dažnumą“, – pataria vaistininkas
