Ar meilė gali gydyti ar net sumažinti kraujo spaudimą? Pasirodo, jog meilė ir teigiamos emocijos – pats tikriausias vaistas. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad bučiniai ir laikymasis už rankų skatina laimės hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris ne tik sumažina streso hormonų kiekį organizme, bet ir gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, meilūs ilgiau nei pusvalandį trunkantys prisilietimai, tarkime, masažas, bent tris kartus per savaitę.
„Oksitocinas teigiamai veikia ne tik kraujagyslių sistemą, bet ir širdį“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė, pridurdama, jog apskritai teigiamos emocijos sveikatos atžvilgiu yra palankios, bei dalinasi 7 patarimais, kaip mylėti save labiau.
Svarbiausia – saikas
Medikė pastebi, jog net 90 proc. žmonių kraujospūdžio padidėjimas pasireiškia be aiškios priežasties. Vadinamąją pirminę hipertenziją gali išprovokuoti sutrikusi organizmo sistemos veikla – druskų apykaita organizme, skysčių kaupimasis, hormonų disbalansas, arterijų vidinių sienelių pažeidimai.
Žinoma, jog įtakos turi ir paveldimumas, amžius, tokie rizikos veiksniai kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, gretutinės ligos – diabetas, cholesterolio padidėjimas.
Pasiteiravus kardiologės, ar puodelis kavos, kuriuo daugelis mėgaujasi prasidedant dienai, gali lemti ryškius kraujospūdžio pokyčius, ji sako, jog tai greičiau mitas. „Kasdien saikingai geriant įprastą sau kiekį kavos, organizmas jau būna pripratęs prie gaunamo kofeino kiekio. Ir poveikis greičiau teigiamas – praplečia kraujagysles ir tonizuoja“, – aiškina kardiologė J. Jurgaitytė. O jei dar puodelis gardžios kavos geriamas su mylimu žmogumi – teigiamos emocijos garantuotos.
Žinoma, priduria medikė, jeigu išgeriami daugiau negu trys puodeliai itin stiprios kavos per dieną arba kava geriama apskritai pirmą kartą – tuomet laikini širdies skausmai ar plakimai gali tikrai pasireikšti.
„Saikas gyvenime niekur nepakenkė“, – sako kardiologė J. Jurgaitytė.
Skaudi meilė atsiliepia kraujagyslėms
Sakoma, kad skausmingi išgyvenimai, tokie kaip nesėkminga meilė, gali pakeisti kraujo krešumą, kraujagyslės gali spazmuoti ir net sukelti širdies priepuolį.
Kardiologė J. Jurgaitytė pripažįsta, jog ilgalaikės stresinės situacijos dažnai daro įtaką įvairiems vidiniams kraujagyslių pažeidimams, o tai gali lemti uždegiminių procesų organizme vystymąsi, kurie ateityje turi potencialo pasireikšti įvairiomis su kraujagyslėmis susijusiomis ligomis.
Kardiologai vienbalsiai pripažįsta, jog stresas gali didinti ir cholesterolio koncentraciją, deguonies suvartojimą, pulso pakitimus. Ilgalaikis stresas ypač pavojingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
Reguliariai tikrinkitės
„Kiekvienas, kuriam rūpi jo sveikata, neturėtų pamiršti reguliarių vizitų pas šeimos gydytoją bei žinoti pagrindinius sveikatos būklę nusakančius parametrus – kraujospūdį, cholesterolio bei cukraus koncentraciją kraujyje“, – aiškina kardiologė J. Jurgaitytė.
„Mitas, jog padidėjusį cholesterolį turi tik vyresnio amžiaus ar apkūnūs žmonės, – sako kardiologė. – Kai kalbame apie cholesterolio padidėjimą, kuris nulemtas genetikos, amžius visiškai nėra svarbus. Net ir jauni, liekni pacientai gali turėti didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje.“
Kadangi itin ryškaus išorinio požymio, rodančio, jog šis rodiklis smarkiai nukrypęs nuo normų, nėra, svarbu tiek jaunesniems, tiek vyresniems pacientams reguliariai tikrintis savo sveikatą.
Pastebėjus tiek padidėjusį kraujospūdį, tiek cholesterolio kiekį kraujyje medikai pirmiausiai vertina bendrą paciento sveikatos būklę bei galimas rizikas, pvz., ankstyvas mirtis šeimoje nuo infarkto ar insulto.
„Atsižvelgiant į tai su pacientu aptariama ne tik būtinybė keisti gyvenimo būdą, atsikratyti antsvorio, žalingų įpročių, bet, stebint didelę riziką, nedelsti ir pavojingai padidėjusį cholesterolį reguliuoti tam skirtais medikamentais – statinais“, – aiškina kardiologė J. Jurgaitytė, pridurdama, jog tik mityba ir fizinis aktyvumas dažnai neduoda norimų rezultatų, o paskirtų vaistų nevartojimas yra tiesus kelias į aterosklerozę, insultą ar infarktą.
Įrodyta, jog sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.
Kardiologė J. Jurgaitytė sako, jog visuomenėje sklandantys mitai apie statinų pašalinį poveikį nepagrįsti. „Dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad statinai gelbsti gyvybes, o tai turėtų būti pagrindinis šių vaistų pasirinkimo veiksnys“, – aiškina medikė.
Meilė ir dėmesys savo sveikatai: 7 patarimai
Valentino diena visame pasaulyje minima kaip meilės diena. Kardiologė J. Jurgaitytė sako, kad norint mylėti kitą, pirmiausia turime mylėti save ir nepamiršti pasirūpinti savo sveikata, bei pateikia patarimų, kaip tai padaryti:
Venkite stresinių situacijų. Per didelė įtampa turi įtakos psichologinei žmogaus sveikatai. Kasdienis lėtinis stresas užvaldo ne tik jausmus ar mintis, bet ir trikdo viso organizmo darbą, todėl atraskite jums tinkamus būdus suvaldyti stresą. Nuo malonių pokalbių, pasivaikščiojimo gamtoje ar gilaus kvėpavimo.
Kuo daugiau būkite gryname ore. Grynas oras, sakoma, jog išvalo ne tik kūną, bet ir mintis.
Mankštinkitės, būkite aktyvūs. Pasirinkite tokią veiklą, kuri jums teiktų kuo daugiau džiaugsmo – šokite, bėgiokite ar boksuokitės. Tinka viskas, kas priverčia pakelti užpakalį nuo sofos.
Sveikai maitinkitės. Peržiūrėkite savo valgiaraštį, atsisakykite riebaus, itin apdoroto maisto. Venkite pridėtinio cukraus bei baltų miltų. Mėgaukitės kokybišku maistu.
Atraskite miego-darbo-poilsio režimo balansą. Daug savęs atiduodami darbui nepamirškite atrasti malonių veiklų poilsiui bei kokybiškam laikui su šeima.
Stebėkite kraujospūdį. Bet kuriam sveikam žmogui išgėrus daugiau kavos, susijaudinus prieš svarbų darbinį susitikimą, esant stresinei situacijai taip pat gali padidėti kraujo spaudimas, tačiau medikai to liga nevadina. Kardiologė įvardina net „baltojo chalato sindromą“, kuomet žmogui padidėjęs spaudimas fiksuojamas tik mediko kabinete. Sunerimti reikėtų tuomet, jei padidėjęs spaudimas fiksuojamas vis dažniau.
Nenumokite ranka į simptomus. Atsiradęs skausmas krūtinės plote, dusulys, pasikartojantys sudūrimai širdies plote – signalai, kad reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir galbūt metas apsilankyti pas kardiologą.
