Aukštas kraujo spaudimas – sutrikimas, kurį reikia stebėti ir gydyti visiems sergantiesiems. Ši sveikatos būklė ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija ar kitos hipertenzinės būklės.
Apie tai, kokia yra nėščiųjų priežiūra ir kokios galimos komplikacijos, jei hipertenzija nekontroliuojama, kalba Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.
Koks kraujo spaudimas nėščiajai yra per aukštas?
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas – sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus.
Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Kas yra nėščiųjų hipertenzija?
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas.
Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, – tai preeklampsija.
Kas yra preeklampsija?
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Moteris neturėtų laukti, kol kraujospūdis sumažės savaime – šis susirgimas gydomas ligoninėje.
Kiek moterų susiduria su nėščiųjų hipertenzija?
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją.
Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Gydytojas turi įvertinti jūsų būklę, paskirti tokius vaistus ir jų dozes, kurios būtų tinkamiausios individualiai.
Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją – jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį. Taip pat jums turėtų paskirti tyrimus dėl kepenų ir inkstų veiklos, atlikti bendrą kraujo tyrimą, parodantį, ar nesumažėjo trombocitų kiekis kraujyje.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Neretai įtakos turi genetiniai veiksniai – ne tik moters, bet ir vyro.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Tai gelbsti vaisių, tačiau labai pavojinga pačiai moteriai, kurios gali laukti sudėtingos komplikacijos.
Kokios galimos komplikacijos?
Viena iš pagrindinių komplikacijų – placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas.
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.
Kokia yra moterų, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija, priežiūra?
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę.
Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą.
Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų minėtos sunkios komplikacijos.
Ar reikėtų nerimauti, jei kraujo spaudimas yra normalus, tačiau pulsas aukštas?
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių – tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų. Jeigu jaučiate šiuos simptomus, jus turėtų apžiūrėti gydytojas kardiologas, kuris atliks reikiamus tyrimus, taip apsaugant jus ir jūsų vaisių nuo galimų komplikacijų.
Informacija – Kauno klinikų
Susiję straipsniai
