„Einant namo mane staiga išpylė prakaitas, pradėjo trūkti oro bei svaigti galva. Iš pradžių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o po akimirkos ją tarsi kažkas stipriai suspaudė – atrodė, tuoj sprogs. Labai išsigandau, mat pradėjau bijoti, kad numirsiu“, – tokius simptomus kardiologai vis dažniau girdi iš jaunų, aktyvių 20–30 metų amžiaus žmonių.
Susidaro „užburtas ratas“
Specialistai skuba raminti – tokia būsena ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją.
„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.
Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.
Verta tikrinti ir širdį
Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.
„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J.Burca.
Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių.
Siūlo keisti gyvenimo būdą
Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas.
„Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja kardiologė.
Specialisto komentaras
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė:
Jei žmogus niekada nėra patyręs panikos priepuolio – kaip jam atpažinti, kad tai jis?
Dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka vidutiniškai nuo 15 iki 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o pačių priepuolių trukmė ilgėti.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
Kokia dažniausiai būna panikos priepuolių priežastis?
Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau nei 40 procentų panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
Ar padeda medikamentai, ar verčiau imtis kompleksinio gydymo?
Tik apie 20–30 procentų žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis. Kur kas dažniau jie pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos pirmiausia ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete.
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys. Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis.
Pradėjus gydymą svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla: pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas.
Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Verta žinoti
Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. pacientų nustatomas šis nerimo sutrikimas.
Panikos priepuoliai nelinkę kartotis tik apie 20–30 proc. žmonių.
