Įgimtos širdies ydos nėra tokios retos, kaip galima pagalvoti

Vitos Jurevičienės nuotr.

Vitos Jurevičienės nuotr.

Įgimtos širdies ydos nėra tokios retos, kaip galima pagalvoti. Net 7 vaikai iš 1000 gimsta su vienokia ar kitokia širdies yda.

Pirmiausia išklausykime vilnietės Aušros pasakojimą.

Aivariuko istorija

Iškart aišku, kad Aivaro drama baigėsi laimingai. Mat istorijos kaltininkas įdėmiai klausosi pokalbio sėdėdamas vaikštynėje. 6 mėnesių berniukas graužia sausainius, kalbinamas kikena. Net sunku patikėti, kad prieš mėnesį jis iškentė sunkią širdies operaciją.

Nėštumas. Kaip ir visada, tokie pokalbiai prasideda nuo pradžių pradžios – nėštumo. Tačiau Aušra negali prisiminti jokio nėštumą trikdžiusio fakto. Nors gimdymas komplikavosi ir teko panaudoti vakuumą, berniukas gimė gražus ir sveikas (taip visiems atrodė). Gimdymo namuose Aivarui atliko įprastus tyrimus, ir laiminga mama su vaiku po kelių dienų buvo namie.

Pirmieji nerimo ženklai. Aivaras puikiai valgė, gerai miegojo. Mama eiliniam vizitui pas pediatrę ruošėsi visiškai rami.

Gydytoja ilgokai klausėsi Aivaro širdelės, klausinėjo, ar aplink vaiko lūpas nemėlynuoja, ar jis greit nepavargsta, nėra vangus.

Dėl išgirsto širdies ūžesiuko Aivarą siuntė konsultuotis pas poliklinikos kardiologą, o šis išrašė siuntimą pas Santariškių gydytojus. „Tačiau mūsų vizitas buvo numatytas tik po mėnesio – ilga eilė. Per tą mėnesį mes su Aivaru lenkėme baseiną (patarė neurologė). Baseine Aivaras „varė“ kaip plaukikas, neįmanoma buvo ištraukti iš vandens. Nė karto nepastebėjau, kad po varginančios treniruotės atrodytų pavargęs, pamėlęs. Konsultacijos pas Santariškių kardiologus laukiau visiškai rami.

Galvojau, juk tūkstančiams vaikų girdimi tie širdies ūžesiukai, na, išrašys vitaminų, ir tiek“, – prisimena mama.

Pritrenkianti žinia. Santariškėse Aivarui atliko širdies echoskopiją. „Kabinete buvau ir aš. Jaučiau, kad gydytojai monitoriuje mato kažką blogo, nes ilgai tarpusavyje tarėsi, kada galima būtų guldyti į ligoninę, kada operuoti. Išgirdus žodį „operacija“ netekau žado. Juk vaikas, mano akimis, buvo visiškai sveikas”, – sunkias akimirkas prisimena Aušra. Mamai paaiškino, kad Aivarui įtariama reta ir sunki širdies yda, kurią koreguoti geriausia dabar, kūdikystėje. Vėliau berniukui prasidėtų komplikacijos – dusuliai, astma, bronchitai.

Laukiant operacijos.Aivarui buvo numatyta planinė operacija, todėl dar kuriam laikui išleido namo. Tėvai skubiai pradėjo ruošti krikštynas. ,,Laiko turėjome mėnesį, bet netikėtai ligoninėje atsirado laisva vieta, ir gydytojai paskambino, kad atvažiuotume po kelių dienų, pirmadienį. Tą patį savaitgalį be ilgų pasiruošimų Aivarą pakrikštijome. Visi buvome prislėgti, nežinojome, kaip vaikas ištvers sunkią operaciją. Baisiausia buvo tai, kad Aivaras atrodė visiškai sveikas“, – pasakoja mama. Aivarą krikštijo Bernardinų bažnyčioje, sakramentą suteikė vienuolis Julius Sasnauskas. Sutapimas – po kelių dienų jo brolis anesteziologas dalyvavo Aivaro operacijoje.

Operacija. Ligoninėje belaukiant operacijos Aušra dar bandė ,,vesti derybas“ su gydytojais – o gal operuoti nereikia? Tačiau gydytojai liepė tik džiaugtis, kad yda pastebėta gana anksti. Pirmiausia Aivaras iškentė sudėtingą tyrimą – kraujagyslių zondavimą. Per kirkšnies veną vaikui įvedė zondą, kuris kraujagyslėmis ,,nukeliavo” iki širdies. Per zondą buvo suleista kontrastinio skysčio, tad rentgeno aparatu gydytojai galėjo matyti, kokia Aivaro kraujotaka. Paaiškėjo tiksli diagnozė – anomalinis plaučių venų drenažas. ,,Ryte prieš operaciją Aivarui neleido valgyti. Širdis plyšo, kai sesutėms atidaviau vaikelį.

Aivariukas šypsojosi nepažįstamiems žmonėms žaliais chalatais, o aš galvojau – vargšeli, kad tu žinotum, kas tavęs laukia…“, – pasakoja mama. Operacija truko 4 valandas.

Reanimacijoje. Kai tėvai aplankė Aivariuką po operacijos reanimacijos palatoje, vaizdas atrodė apgailėtinas – vien vamzdeliai, drenai. Tačiau gydytojai ramino, kad vaikutis netrukus atkus. Reanimacijoje iškilo problema – kaip Aivarą pamaitinti? Iki tol jis valgė tik mamos pieną, o buteliuką spjaudavo. Laideliais ir davikliais apkaišyto vaiko nebuvo įmanoma pamaitinti krūtimi, tad nutrauktą pieną jam į burną suleisdavo švirkštu be adatos. Vėliau, kai galima buvo Aivarą judinti, reanimacijos seselės mobiliu telefonu paskambindavo Aušrai, o ji iš palatos, esančios kitame aukšte, atbėgdavo pamaitinti sūnaus.

Pooperacinėje palatoje. Po dviejų dienų Aivariuką perkėlė į pooperacinę palatą. Vaikas, būdamas šalia mamos, greitai atsigavo, pradėjo sočiai valgyti. „Rodėsi, viskas baigėsi laimingai, bet komplikacijų nepavyko išvengti. Pastebėjau, kad Aivaras beveik nejudina kairės pusės rankos ir kojos. Po tyrimo ultragarsu paaiškėjo, kad dėl staiga pakitusios kraujo apytakos ir laikino deguonies bado šiek tiek pakenktos vaiko smegenys. Aivarui skyrė lašelinių, per tris dienas vaikas atsigavo, pradėjo judinti abi rankas ir kojas“, – prisimena Aušra. Dar po kelių dienų šeima išvažiavo namo.

Prognozės. Po operacijos nepraėjus nė dviem savaitėms, Aušra su Aivaru jau svečiavosi pas senelius kaime. Giminaičiai negalėjo atsistebėti, kaip po tokios sunkios operacijos (vis tik atverta krūtinės ląsta, pajungta dirbtinė kraujotaka) Aivaras atrodo ir jaučiasi kuo puikiausiai. Po operacijos dar ne kartą Aivarą apžiūrėjo gydytojai. Berniukas augs visiškai sveikas, o apie operaciją jam primins tik randas. Tiesa, gydytojai sako, kad ir jis ilgainiui išnyks.

Apie įgimtas širdies ydas ir jų operacijas kalbamės su širdies chirurgu Virgilijumi Lebetkevičiumi.

Ar visas širdies ydas galima pastebėti vos vaikui gimus?

Paprastesnes širdies ydas, vadinamas „baltosiomis ydomis“, ne visada pasiseka nustatyti iš karto. Jei nėra širdies ūžesio ir jokių išorinių požymių, naujagimis jaučiasi gerai, niekas jo nuodugniai netiria. Gali būti ir taip, kad vaikas auga turėdamas širdies ydą, o niekas to nesužino daug metų. Tačiau ilgainiui širdies yda gali progresuoti ir pakenkti kitus organus.

Pavyzdžiui, esant skilvelių pertvaros defektams, pakenkiami plaučiai, nes į plaučius teka per daug kraujo, ir jie perkraunami.

Kartais žmogaus sveikata sušlubuoja jam sulaukus net 30 ar 40 metų, pavyzdžiui, prasideda širdies ritmo sutrikimai. Tada ir paaiškėja, kad jis visą gyvenimą gyveno su širdies yda.

Jei vaikas gimė su „mėlynąja širdies yda“, tai matyti iš karto – naujagimio oda būna melsva, ypač aplink lūpas, kvėpavimas pasunkėja, o širdelė plaka dažniau nei reikia. Dabar kai kurias širdies ydas galima nustatyti net vaisiui, kol jis dar auga mamos įsčiose. Tuomet tuoj iš gimdymo namų vaikelis keliauja pas širdies chirurgus.

Ar mama gali pagal vaiko elgesį ir išvaizdą nujausti, kad jis turi širdies problemų?

Gali. Toks vaikas greičiau pavargsta. Bėgdamas su sveikais vaikais, jis atsilieka, greitai uždūsta. Širdies ligą gali išduoti blogas apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas, dūsavimas, pamėlusios lūpos. Jei mamai kyla įtarimų, apylinkės pediatras, paklausęs fonendoskopu, jau gali kažką įtarti. Tuomet vaikas siunčiamas tolesnėms konsultacijoms ir tyrimams.

Kodėl sveikiems tėvams po normalaus nėštumo gimsta vaikelis su širdies yda?

To niekas negali pasakyti. Priežasčių bandoma vardinti daug – oro užterštumas, genetika, cheminės medžiagos. Manoma, kad labiausiai prie širdies ydos atsiradimo prisideda kenksmingi veiksniai, veikiantys vaisių pirmaisiais nėštumo mėnesiais (ypač – 4-8 savaitėmis), bet tikslaus atsakymo neduos niekas.

Ar įgimtų širdies ydų daugėja?

Nepasakyčiau, kad jų daugėja, bet širdies ydos tampa vis sudėtingesnės. Anksčiau tokių sudėtingų širdies ydų, kokias matome dabar, būdavo labai mažai.

Daugybei vaikų nustatomas širdies ūžesys. Ar tai pavojinga?

Širdies ūžesys dažniausiai reiškia kokią nors širdies ligą. Gali būti fiziologinis širdies ūžesys, kuris sveikatai neturi jokios reikšmės, bet dažniau būna patologinis ūžesys. „Ūžesį“ sukelia kraujas, pratekėdamas pro kokią nors skylutę, šuntą, defektą.

Patyręs kardiologas iš ūžesio pobūdžio gali įtarti vieną ar kitą širdies ydą.

Ką galvoti motinai, išgirdusiai, kad jos vaiko širdelėje „yra skylutė“?

,,Skylute” gali būti pavadintas prieširdžių pertvaros ar skilvelių pertvaros defektas, kurį reikia gydyti.

Žodžiai ,,širdies operacija“ tėvus pritrenkia. Ar tikrai vaikų širdies operacijos tokios pavojingos?

Viskas priklauso nuo ydos sudėtingumo. Jei širdies yda nėra labai sudėtinga ir „neužleista”, prognozės tikrai optimistinės. Po tokių operacijų mūsų skyriuje jau daug metų nėra miręs joks vaikelis. Tačiau yra labai sudėtingų, sunkiai koreguojamų ydų, kai vaikui padėti sunku.

Vaikų širdies operacijos yra sudėtingesnės nei suaugusiųjų. Įsivaizduokite, ką reiškia išoperuoti 900 g sveriančio vaikučio širdelę ar operuoti naujagimį, kuriam tik 3 valandos. Operacinėje dirba apie 10 žmonių, operacijos užtrunka apie 3-4 valandas. Laimei, vaikams pooperacinis periodas būna kiek lengvesnis, nei suaugusiesiems. Vaikams geriau gyja žaizdos, jie greičiau po operacijos tampa gyvybingi.

Ar chirurgiškai ištaisius įgimtą širdies ydą vaikas augs visiškai sveikas?

Ir vėl – priklausomai nuo ydos. Jei ydą galima visiškai ištaisyti, po operacijos vaikas augs sveikas.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


keturi + = 6

Kitos temos: