Širdies ūžesys – jau „pavojaus varpai“?

R_Vankeviciene

VU ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja vaikų kardiologė dr. Ramunė Vankevičienė

Mamos jaudinasi, kai gydytojas išgirsta vaiko širdies ūžesį arba kai pamato melsvą odą apie lūpas. Iš tikrųjų tai nėra „pavojaus varpai“. Ką turėtume žinoti apie savo vaikų širdeles? Pataria VU  ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja vaikų kardiologė dr. Ramunė Vankevičienė.

Dabar vis daugiau randasi vadinamųjų visuotinių patikrų, kai dėl ligų tikrinami tik ką gimę vaikučiai. O ar tikrinamos naujagimių širdelės?

Iš tikrųjų širdies tyrimas prasideda dar iki vaikučio gimimo. Apie 20 nėštumo savaitę atliekant echoskopiją apžiūrimi vaisiaus organai, taigi ir širdelė. Jei yra įtarimų, tiriama išsamiau. Jeigu nustatoma patologija, toks vaikutis stebimas atskira tvarka, o visiems kitiems naujagimiams atliekama patikra po gimimo.

Pakalbėkime apie nėščiųjų tyrimą. Ką toks tyrimas duoda? Juk vaisiaus neoperuoja, tablečių jam neduoda, o mama tik nervinasi iki gimdymo…

Vaisiaus širdelės nepataisysi, bet prasmė žinoti – didžiulė. Gimus tokiam vaikučiui, svarbi kiekviena valanda, kad spėtume suteikti būtiną pagalbą. Tokia moteris siunčiama gimdyti į perinatologijos centrą Vilniuje, kad gimusio vaikučio nereikėtų vežti toli per visą Lietuvą. Po gimimo per pirmąsias valandas tokiam naujagimiui atliekami tik būtiniausi tyrimai, negaištant laiko nebūtiniems tyrimams. Patikslinus diagnozę, toks naujagimis dar ne kritinės būklės perkeliamas į širdies chirurgijos arba į neonatologijos centrą, kur atliekamas tolesnis tyrimas, stebėjimas ir gydymas.

Jeigu širdies yda laiku nediagnozuota, kartais ligos paieškos atima brangų laiką, ir išgelbėti vaikutį ne visada pavyksta. Visai neseniai į Vilnių buvo atvežtas naujagimis iš tolimo Lietuvos rajono. Po gimimo pirmą parą naujagimis atrodė visiškai normaliai, o antrą dieną būklė pradėjo staiga blogėti. Vietos neonatologai nepajėgė nustatyti priežasties, siuntė į artimiausią didesnį centrą, ten irgi netapo aiškiau, tada siuntė į Kauną, kol naujagimis, turintis sunkią širdies ydą, kritinės būklės pateko į Vilnių. Keliavo per visą šalį iki mūsų, kol būklė tapo per sunki, kad padėtume. Štai ir įrodymas, kokia didelė nauda nustatyti širdies ydą dar negimusiam vaikučiui. Jei šiai moteriai būtų pastebėta vaisiaus širdies yda, moteris būtų gimdžiusi Vilniuje, ir vaikutis turėtų daugiau galimybių išgyventi.

Grįžkime prie naujagimių tyrimų.

Visų naujagimių tirti echoskopu ar kitais sudėtingesniais būdais nėra tikslinga, to nedaroma visame pasaulyje, tačiau daugelyje Europos šalių priimta atlikti pulsooksimetrijos testą, kai matuojamas deguonies įsotinimas kraujyje. Tai turi būti atlikta visiems naujagimiams, išleidžiamiems į namus. Šis testas padeda įtarti tam tikras pavojingas gyvybei širdies ydas. Jei vaikučio pulsooksimetrijos testas rodo, kad yra nukrypimų, arba jei išryškėja kitų požymių, naujagimiui atliekama širdies echoskopija, jis siunčiamas konsultuotis pas vaikų kardiologą.

Pulsooksimetrijos testas atliekamas akušerijos skyriuose visoje Lietuvoje, jis privalomas nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Ar gali vaikas gyventi niekam nežinant, kad jis turi širdies ydą? Kai mirė dviratininko R. Rumšo sūnus, pasklido kalbos – buvo širdies yda, bet nediagnozuota. Kaip čia būna?

Lietuvoje per metus gimsta iki 10 vaikučių su įgimta širdies yda. Ne visada yda yra sunki ir pavojinga. Mano pasakotu atveju naujagimis turėjo kritinę, sunkiausią širdies ydą, kuri pasireiškia greitai po gimimo. Bet yra daug tokių ydų, kurios vadinamos mažosiomis įgimtomis širdies ydomis arba ydos yra vidutinio sunkumo, ir jos ilgą laiką nepasireiškia jokiais klinikiniais simptomais, būna pasislėpusios. Būtent šios ydos išryškėja daug vėliau, gali „išlįsti“ paauglystėje, o kai kuriais atvejais net suaugusiam žmogui. Deja, dažnai simptomai išryškėja, jau esant smarkiems pakitimams širdyje.

Todėl mes, vaikų kardiologai, sakome – pagal galimybes turi būti patikrintos visų vaikų širdelės, ypač, jei vaikas nori pradėti rimčiau sportuoti. Sportuojantiems paaugliams, net ir visiškai sveikiems, širdies pakitimų gali atsirasti ir dėl per didelio sportinio krūvio. Didelis fizinis krūvis didina širdies raumenį, jį storina, ir kartais (nors ir retai) širdies raumuo sustorėja per daug. Toks širdies raumens sustorėjimas gali sukelti sunkius širdies ritmo sutrikimus, pačios širdies kraujo nutekėjimo sutrikimus, kraujagysių spazmus, kurie gali baigtis dramatiškai – jauno žmogaus mirtimi.

Vadinasi, jei vaikas nori lankyti sporto būrelį, tėvai turėtų prašyti siuntimo pas kardiologą?

Viskas priklauso nuo krūvio intensyvumo. Jei vaikas lanko papildomą sporto būrelį, tarkime, 1–2 kartus per savaitę, tai nebus per didelis krūvis. Toks sporto krūvis yra pediatrų ir vaikų kardiologų siekiamybė. Mūsų vaikai juda per mažai, ypač mokyklinukai. Jie sėdi per pamokas, o paskui neretai lanko nejudrius būrelius – muziką, dailę, robotiką.

Visi mokiniai, kartais ir darželinukai, turėtų būti patikrinti prieš rugsėjį. Šeimos gydytojas turi patikrinti kraujospūdį, atlikti elektrokardiogramą be jokio prašymo. Jeigu yra pakitimų, vaikas kuo nors skundžiasi, reikia kreiptis į vaikų kardiologą.

Koks fizinis krūvis širdžiai pavojingas?

Kai sportuojama kasdien po daug valandų. Sportinės treniruotės, kurios trunka 5 kartus per savaitę, o savaitgalį dar vyksta varžybos – tai jau nemažas krūvis širdžiai. Tokie vaikai turi būti būtinai tikrinami išsamiau ir dažniau. Pradinukams širdies pakitimai nesivysto labai greitai, bet paauglystėje padidėja rizika, nes ir pats vaikas auga labai intensyviai, ir krūvis bei sportiniai reikalavimai didėja.

Kalbama, kad iš kardiogramos nieko nepamatysi. Juk girdime – kardiograma buvo gera, ir štai – infarktas…

Tai tikrai nepasenęs tyrimo būdas, jis suteikia labai daug informacijos. Tačiau yra niuansų – kardiogramos vertė kyla su amžiumi. Tarkime naujagimio elektrokardiograma, net jei jis turi širdies ydą, gali būti normali. Mokyklinio amžiaus vaiko kardiograma artėja prie suaugusiojo žmogaus išraiškų ir tampa labai informatyvi. Be abejonės, niekada nieko negalima vertinti iš vieno tyrimo. Elektrokardiograma tėra vienas iš kelių svarbių tyrimų. Taip, kartais ji gali nerodyti jokios bėdos, bet juk tam dar yra gydytojas. Jis turi išklausinėti, paklausyti širdies tonus ir ūžesius, išmatuoti kraujospūdį, sužinoti kitus skundus ir vertinti vaiko sveikatą apskritai.

Kokie bendri simptomai rodo, kad vaiko širdelė šlubuoja? Tarkime, kai kūdikiui mėlynuoja aplink lūpytes, sakoma – širdis silpna?

ligoninej3

Studijos G-foto nuotr.

Nedidelis pamėlynavimas apie kūdikio lūpytes tikrai nerodo, kad jam sustreikavo širdis! Šio požymio – mėlynavimo apie lūpas – labiausiai bijomasi, bet dažniausiai tai su širdies patologija neturi nieko bendro. Tai tiesiog padidėjęs kraujagyslių peršviečiamumas ties ta vieta, kur odelė ploniausia.

Jei tai mažas vaikas, reikia vertinti bendrą vystymąsi – kaip jis priauga svorio, ar yra aktyvus, ar vystosi taip, kaip turėtų vystytis tokio amžiaus vaikutis. Tai pagrindiniai sveikos širdies požymiai.

Vyresniam vaikui, kuris jau eina į mokyklą, pagrindinis sveikatos kriterijus – aktyvumas. Jei vaikas neaktyvus, sėdinėja, gulinėja, vengia aktyvios veiklos, nenori su vaikais bėgioti, – tai jau gali būti širdies problemų simptomas, žinoma, atmetus įvairias charakterio ypatybes ir psichologines problemas.

Visada reikia sureaguoti, kai vaikas pasiskundžia skausmu širdelės plote, krūtinėje, jei nualpsta (vaikas staiga netenka sąmonės). Tada reikia jo sveikatą ištirti išsamiai.

Ar tėvų geriausiai žinomi širdies ,,ūžesiai“ yra dėmesio vertas dalykas?

Ūžesys yra toks požymis, kurio tėveliai nenustatys. Čia jau gydytojo kompetencija. Ūžesys yra garsas, kurį skleidžia pati širdis. Širdis yra judrus organas – ji susitraukinėja ir varinėja kraują. Ta kraujo tėkmė sukelia garsą, kaip upelio tėkmė. Tai fizikinis reiškinys. Vaikams širdies ir kraujagyslių ūžesiai susidaro labai lengvai, nes jų širdelės dirba greičiau nei suaugusiųjų, jų kraujo tekėjimas greitas, krūtinė plona, per ją garsai gerai girdėti. Dėl to visiškai sveikų vaikų krūtinėse išgirstama papildomų garsų, kuriuos vadiname ūžesiais. Beveik visi vaikai juos turi.

Augant ūžesiai tampa silpnesni ar vos vos girdimi, tačiau dažniausiai tai yra normalus reiškinys. Jei tai normalu, kodėl gydytojai taip atidžiai klausosi?  Ūžesiai turi savo tembrą, stiprumą, tad gydytojas turi įvertinti, ar tai būdingi normalios, sveikos širdies garsai, ar galbūt tai garsas, kuris susiformavo dėl kokių nors struktūrinių pakitimų širdyje.

Ar tėvai gali padaryti kažką realaus, kad jų vaikų širdelės būtų sveikos?

Geras klausimas. Širdžiai, kaip ir visam organizmui, tinka daug bendrų dėsnių. Pasikeitusi aplinka, mūsų gyvenimo būdas tikrai veikia vaikus. Maži vaikai yra aktyvūs, bėgioja ir nori būti lauke. Skatinkite tai ir stebėkite, kas įvyksta toliau mokykliniais metais. Kuo labiau daugėja pamokų ir protinės veiklos, tuo labiau mažėja fizinis aktyvumas, ir vaikai artėja prie suaugusio žmogaus standartų bei problemų. Atsiranda antsvorio, padidėja kraujospūdis. Tai prasideda vaikystėje! Jei norime auginti sveikus vaikus, privalome jiems grąžinti aktyvų fizinį gyvenimą. O juk jie labai daug sėdi.

Vaiko fizinė sveikata labiausiai priklauso nuo fizinio aktyvumo.

Idealų fizinį krūvį jau įvardinau – 1–3 kartai per savaitę, o koks tai sportas, – jokio skirtumo. Visi sporto užsiėmimai, visi fiziniai aktyvumai yra geri. Gali vaikas nelankyti jokio sporto būrelio, tačiau eiti į lauką, važinėtis dviračiu, ir tai bus labai gerai. Ne visi nori plaukti ar lankyti karatė treniruotes. Tegul vaikas pasirenka ir daro tai, kas jam patinka.

Skatiname ir tėvus rodyti pavyzdį, nors išeiti su vaiku vakare pasivaikščioti, pavedžioti šuniuką, aktyviai kartu su vaikais praleisti savaitgalį.

Vaikai nerūko ir negeria. Ką jie turi valgyti, kad būtų sveika širdis?

Mityba – kita tema, nuo kurios priklauso viso žmogaus, taip pat ir širdies, sveikata. Vaikai valgo tikrai ne idealiai gerai. Kuriamos komisijos ir programos peržiūrėti vaikų maitinimąsi darželiuose ir mokyklose. Bet juk pagrindiniai įpročiai ateina iš šeimos. Mokykloje vaiko pietūs gali būti suderinti ir sveiki, tačiau vaikas jų nevalgys, o nusipirks bandelę ir kolos. Vaikui sintetinių vitaminų reikia minimaliai, nebent vitamino D, omega rūgščių, kadangi vaikai intensyviai auga, ar kai vaikas stiprėja po ligos. Kitų vitaminų mes galime gauti su maistu, tik vaikas turi valgyti tinkamą, reikalingą maistą.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


1 + vienas =

Kitos temos: