Ar apie vaikų auginimą bobutės visada nusišneka, o gal kartais būna teisios?

bobutės

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Ar apie vaikų auginimą bobutės visada nusišneka, o gal kartais būna teisios? Gydytojui perdavėme pluoštelį bobučių patarimų.

***

Pirmuosius vaiko plaukučius būtinai reikia nukirpti, tuomet ataugs daug vešlesni ir stipresni.

Kad vaiko plaukai būtų stiprūs, reikia per pirmąjį gimtadienį (būtent tą dieną) nukirpti labai trumpai arba nuskusti.

Yra 3 plaukų kartos. Pirminiai, arba vaisiaus plaukai, auga iki vaisiaus 8-to gyvenimo mėnesio. Jei vaisius gimsta neišnešiotas, jis gali gimti su pirminiais plaukučiais. Juos pakeičia antriniai, arba vaiko plaukai, kurie nuolatos besikeisdami auga iki lytinio brendimo. Lytinio brendimo metu pradeda augti tretiniai, arba suaugusiojo plaukai.

Plaukai auga cikliškai. Galvos plaukų augimo periodas trunka 2-3 metus. Per tą laiką plaukai keičiasi: storėja, kinta jų spalva, tankumas.

Naujagimiai gali gimti su vos matomais plaukučiais, kurie gali būti garbanoti arba tiesūs ir ilgoki. Kūdikiui augant plaukai keičiasi, bet ne visi iš karto. Pūkelius pakeičia gležnučiai, dažniausiai šviesūs plaukučiai, kurie storėja ir tamsėja, kol įgauna paveldėtas savybes.

Plaukų augimo periodo nepagreitina jų nuskutimas ar nukirpimas būtent per pirmąjį gimtadienį. Literatūroje nepavyko aptikti jokių šio teiginio įrodymų.

Kūdikio ir mažo vaiko plaukučius galite apkirpti, bet tik tuomet, jei mažylis neprieštarauja šiai procedūrai. Kirpimas yra savotiškas masažas, kuris teigiamai veikia plauko svogūnėlio medžiagų apykaitą, o kartu – ir paties plauko augimą. Kai plaukučiai vangiai auga, yra gležnučiai, juos galima trunkti šampūnu su gydomosiomis žolelėmis, plaunant lengvai pirštų galiukais pamasažuoti galvos odelę. Tai skatina medžiagų apykaitą odoje ir plaukų augimą.

Nėščioms negalima atsigulusioms skaityti, nes gali gimti žvairi vaikai.

Nėra jokių įrodymų, kad naujagimio ar kūdikio regai turėtų įtakos nėščiosios skaitymas bet kurioje padėtyje. Naujagimio ir kūdikio žvairavimas priklauso nuo jo akies sukamųjų raumenų koordinuoto veikimo nepakankamumo. Kitaip tariant, vienas raumuo būna stipresnis, kitas – silpnesnis, dėl to atsiranda pažvairavimas. Paprastai žvairumas koreguojamas akinukais. Skaitanti nėščioji, suprantama, turi laikytis regos higienos, tam kad pati nepakenktų savo akims. Ji neturėtų skaityti atsigulusi. Reikėtų tai daryti patogiai atsisėdusi lovoje.

Maitinanti kūdikį moteris neserga mėnesinėmis ir negali pastoti. (O aš ir sirgau, ir pastojau, tuo labai džiaugiuosi).

Teiginys yra ir teisingas, ir neteisingas vienu metu. Po gimdymo mėnesinių nebūna, ir pastoti neįmanoma tik tuomet, kai moteris žindo bet kuriuo paros metu tiek laiko, kiek mažylis nori ir tada, kada mažylis nori (tik nuolatinis, pastovus žindimas žindimas turi būti energingas, pastovus, vaikutis neturi gauti jokio papildomo maisto iš buteliuko ar puodelio.

Intensyviai žindanti moteris nevaisinga po gimdymo būna dažniausiai 3-4 mėnesius. Kai sutrinka žindymo dažnis, ir kūdikis pradeda gauti papildomo maisto, pastoti galima.

Kūdikiams jokiu būdu negalima karpyti nagų – juos reikia nukramtyti.

Visiška netiesa. Nagus kramtyti žalingas ir nehigieniška. Jis neturi jokios įtakos nagų stiprumui. Kas 2-3 dieną žirklutes bukais galais dezinfekuokite odekolonu ar 40° spiritu, ir kūdikio rankų nagučius apkirpkite apvaliai, o kojų – tiesiai. Nagus karpykite tik specialiai šiam tikslui skirtomis žirklėmis. Nagučius karpykite tada, kai jie praauga piršto galiuką. Nesistenkite nukirpti nagučių labai trumpai, nes jie gali įaugti į odą, atsirasti atplaišų (o taip dažniausiai ir būna kramtant nagus), įdrėskimų. Karpydami nagučius, kūdikio galvą pasukite į priešingą pusę, kad nuokarpos neįkristų į akis, burną, nosį. Kasdien po vonios ir nagų karpymo juos suvilgykite aliejumi, kad pasidarytų minkštesni.

Net per karščius kūdikis turi būti su kepuryte, nes kitaip pripūs ausis. Būtinos ir vilnonės kojinės, nes organizmo šilumos cirkuliacija dar neveikia.

Per karščius kūdikis turėtų būti su plačiabryle šviesios spalvos kepuraite, kurios šešėlis dengtų veiduką ir pečius, dėl to, kad neperkaistų, o ne dėl to, kad pripūs ausis. Vilnonių kojinių nereikia, nes saulės atokaitoje ir kai aplinkoje yra daugiau 20°C temperatūra, kojos tikrai nešąla, o vilnonės kojinės gali sukelti prakaitavimą. Kartais namuose išrengto kūdikio čiurnų, pėdų odelė atrodo margoka, šaltesnė. Taip yra dėl jo amžiui būdingų smulkių kraujagyslių savybių – šilumoje kapiliarai plečiasi, ir galūnės tuojau tampa šiltos.

Pakėluskūdikį atsirūgti, negalima laikyti rankos po užpakaliuku, nes iškryps stuburas.

Samprotavime yra tiesos, nes kūdikio raumenys silpni, ir jis ilgai vienoje padėtyje išbūti negali. Kategoriškai teigti, jog negalima laikyti rankos po užpakaliuku – neteisinga. Yra daug būdų, kaip padėti kūdikiui atsirūgti. Visuomet jo pilvukas turi remtis į kietą pagrindą. Kol kūdikis nesėdi, užsiverskite jį ant peties taip, kad jo galvutė remtųsi smakru į petį, ant savo pečių padėkite kelis kartus perlenktą vystyklą, tam, kad į jį susigertų atpiltas pienas. Galite kūdikį atrauginti paguldę sau ant kelio ir paplekšnoję per nugarą.Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai ir greitai, o kiti sunkiai – tik po 20-30 min., o kartais net po 45 min. Suprantama, 45 min. jokio kūdikio negalima laikyti už užpakaliuko, nes padėtis turi būti keičiama.

Nors ir valgo mamos pieną, kūdikis būtinai turi gerti ir arbatos.

Švelniai tariant, netiesa. PSO mitybos specialistai įrodė, kad motinos pienas iki 4-6 mėn. patenkina kūdikio skysčių ir maisto medžiagų poreikius. Vadinasi, jokių skysčių duoti nereikia. Kai neužtenka motinos pieno, ir kūdikiui negalima duoti jokio kito maisto, galima pasiūlyti vandens. Bet kokio skysčio davimas iš buteliuko – jau nujunkymo nuo krūties pradžia. Girdant arbata kūdikiui daroma meškos paslauga, iš jo atimama tai, kas yra jam nepakeičiama ir brangiausia – jo motinos pienas.

Pirmą mėnesį naujagimio negalima fotografuoti.

Iki 3 mėnesių kūdikių nepatariama iš arti fotografuoti su galinga blykste, nes juos gąsdina stiprus šviesos srautas. Kūdikiai nesugeba greičiau užsimerkti, nei blykstė blyksteli. Be blykstės, natūraliuose apšvietimo sąlygose bet kurio amžiaus naujagimius ir kūdikius fotografuoti galima.

Kūdikiams reikia kasdien duoti po šaukštelį medaus, kad nesirgtų.

Netiesa. JAV pediatrai taip daryti nerekomenduoja, nes:

mažyliai gali būti alergiški medui;

gali užsikrėsti botulizmo, itin sunkios, gyvybei pavojingos ligos sporomis;

kūdikiui užtenka tiek angliavandenių (cukrų), kiek jų yra jo motinos piene;

iš prigimties kūdikis yra prisitaikęs geriausiai įsisavinti motinos piene esantį angliavandenį – laktozę (motinos pieno cukrų), kuris padeda įsisavinti kalcį ir žarnyne augti organizmui reikalingoms bakterijoms. Viso to nedaro medus.

Norint nujunkyti, reikia krūtinę tepti pipirais arba garstyčiomis.

Tai prietaras ir dviejų asmenų – motinos bei kūdikio – kankinimas. PSO rekomenduoja kūdikį žindyti tol, kol jis pats atsisako krūties. Jautrią krūtų odą sutepusios pipirais galite sukelti odos ligą ir sau, ir kūdikiui.

Nuo 3 savaičių kūdikiui reikia duoti sulčių, kad vaikutis gautų vitaminų ir numalšintų troškulį.

Šis teiginys buvo teisingas praėjusiame šimtmetyje, rekomenduotas TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos. Dabar įrodyta, kad kai žindanti motina racionaliai maitinasi, kasdien valgo įvairų maistą, kuriame yra šviežių vaisių ir daržovių, jos piene netrūksta nei mineralinių medžiagų, nei vitaminų. Motinos pienas ir griežtai pagal instrukciją atskiesti adaptuoti mišiniai patenkina kūdikio skysčių poreikius, todėl nereikia duoti jokių papildomų skysčių ir sulčių. Šviežios sultys, vaisių tyrelės, kaip papildomas maistas, kūdikiui duodamos, kai jam sukanka 6 mėn. Jos duodamos kaip desertas, bet ne kaip patiekalas.

Nuo 6 mėnesių reikia primaitinti vaikutį skysta manų koše, virta su karvės pienu.

Dabar netiesa. Tai vėl teiginys iš 1982 m. Maskvoje išleistų kūdikių maitinimo nurodymų. Manų košė yra saldi, todėl patinka mažyliams, tačiau skanu, nereiškia – naudinga. Be to, karvės pienas tik kritišku atveju (kai nėra motinos pieno arba adaptuotų mišinių), tinka košėms gaminti, ir tai tik tada, kai kūdikiui sukanka 8-9 mėn. Manų košė – prasčiausia iš visų grūdinių košių. Ją kūdikiui 1-2 kartus per savaitę galima duoti, kai jam sukanka 10 mėn. Kai kūdikiui sukanka 6 mėn., jam jau galima pradėti duoti pieniškos vaisių-daržovių tyrės, pagamintos su motinos pienu arba adaptuotu mišiniu. Ji mažiau skani nei manų ar kitokių grūdų košė. Kūdikis, paragavęs saldžios košės, gali atsisakyti jam kur kas naudingesnių košių.

Jei vaikas žagsi, reikia aprengti šilčiau.

Tiesos yra, nes šiluma atpalaiduoja, ir mažylis lengviau atsirūgsta. Žagsima, kai perpildytas skrandis dirgina, kelia diafragmą. Kai mažylis žagsi:

palaikykite jį stačią, jo pilvuką prispaudę prie savęs padėkite atsirūgti;

pagal laikrodžio rodyklę švelniai spausdami pamasažuokite kairę pilvuko sritį po šonkaulių lanku;

paplekšnokite per nugarą;

čekų pediatras M. Matoušekas pataria žagsinčiam mažyliui trumpam duoti krūtį. Žįsdamas jis sulaiko kvėpavimą, ir to užtenka, kad liautųsi žagsėjęs.

Neretai žagsėjimas praeina pats savaime.

Jei kūdikis pašuto, reikia paraudusias vietas barstyti krakmolu.

Daugel metų krakmolas buvo prieinamiausia priemonė gelbėtis nuo iššutimų. Dabar yra geresnių priemonių. Kūdikio oda neiššus, kai dažnai keisite sauskelnes, kūdikio per šiltai nerengsite, pervystydami apiplausite, kruopščiai išsausinsite odos raukšles.

Besilaukianti moteris turi žiūrėti tik į gražius žmones, kad vaikutis gimtų gražus.

Noras, kad vaikas būtų gražus, rodo amžiną žmonijos norą siekti grožio. Tai šviesu ir natūralu. Tačiau ne visuomet įmanoma – juk einant, kad ir tylia bažnytkaimio gatvele galima sutikti gražių ir negražių. Žmogaus paveldimumą tyrinėjantys mokslininkai įrodė, kad fizinį grožį, kūno sudėjimą, temperamentą ir daugelį kitų savybių kiekviena asmenybė labiausiai paveldi iš 4 senelių, tik po to – iš tėvų. Gimęs žmogus gali paveldėti ir prosenelių ir proprosenelių savitumų. Taigi, fizinis grožis yra tik sąlyginė sąvoka, kuri nepriklauso nuo to, kokius žmones matys nėščioji.

Kaimo felčerė liepė karštą vasaros dieną duoti 1 mėn. dukrytei pasaldinto virinto vandens.

Kaimo felčerė, matydama, kad karštą vasaros dieną kūdikis per šiltai aprengtas, kad jis neperkaistų pasiūlė duoti gerti saldinto vandens.

Ji turėjo pasiūlyti mažylę papildomai pažindyti, nes motinos pienas iki 4-6 mėn. amžiaus patenkina, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, kūdikio atsigėrimo ir pavalgymo poreikius.

Kūdikį reikia nešioti ant kieto pagrindo (standžios sulankstytos paklodės), o ne ant rankų. Kad neiškryptų stuburas.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio kūnelis yra minkštas, labai lankstus ir gana tvirtas. Todėl jį imkite švelniai ir tvirtai. Dešine ranka iš kairės pusės pakelkite mažylio galvutę. Kairę plaštaką ir ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį, judesiu iš kairės dešinėn pakiškite po galva, kaklu, nugaryte, kol delnas pasieks dubens sritį (užpakaliuką). Galva pakaušiu tegul atsiremia į žastą, o kaklas ir pečiai atsiduria alkūnės sulinkime.

Tuomet naujagimis bus prisiglaudęs prie mamos, veidu pasisukęs į kairę krūtį. Naujagimio kūnelį būtinai prilaikykite ties sėdmenimis, pečių juosta ir pakaušio gumburu. Taip laikant neiškryps jo stuburas. Naujagimį pirmosiomis gyvenimo dienomis geriausia ir saugiausia imti ant rankų suvystytą ant nedidukės standžiai sulankstytos paklodės. Imdami kūdikį ant rankų nedarykite staigių judesių.

Jei mama, maitinanti vaiką, valgys daug vitamino C, vaiko bus stipresni dantys.

Žindanti mama kasdien turi valgyti kuo įvairesnio maisto, kuriame būtų pakankamai šviežių vaisių (uogų), daržovių. Svarbu, kad maistas būtų teisingai paruoštas – nepervirtas, nesudegintas, neatšildytas kelis kartus. Šviežiame ir teisingai paruoštame maiste bus pakankamai vitamino C.

Vitamino C organizmas nekaupia, o perteklių greitai iš organizmo išskiria. Didelės dozės vitamino C kenkia. Vitaminas C neturi jokios įtakos vaiko dantų stiprumui.

Negalima rodyti kūdikiui jo atvaizdo veidrodyje, nes išsigąs ir ilgai nekalbės.

Netiesa. Amerikiečių psichologas B. White kaip tik pataria kūdikiui, besidominčiam žaislais, duoti nedūžtantį plieninį gerai nušlifuotą veidrodį, kuriame jis galėtų pagauti įvairių daiktų ir savo veiduko atšvaitus. Pastebėta, kad mažyliai ilgiausiai fiksuoja žvilgsnį ties veidu, nepriklausomai nuo to, kieno jis būtų. Šveicarų gydytojas F. Šturmanas 4 dienų naujagimiams rodė spalvotas korteles su piešinukais ir be jų. Prietaisais buvo registruojama naujagimių reakcija. Naujagimių žvilgsniai ilgėliau stabteldavo ties kortelėmis, kuriose buvo kas nors nupiešta. Kad kūdikiai mieliau stebi veidą, įrodo ir kiti eksperimentai. Kelių mėnesių kūdikiams buvo rodomi 3 rūšių ovalai: ryškiai nuspalvintas ovalas, ovalas su linijomis ir ovalas su linksmo žmogaus veidu. Kūdikiams labiausiai patiko ovalas su linksmo žmogaus veidu.

Kad kūdikio kojytės augtų tiesios, reikia nuo gimimo tvirtai vystyti (nuo juosmens).

Netiesa. Po gimimo dėl padėties gimdoje naujagimio rankos ir kojos būna prilenktos prie liemens. Tai normali fiziologinė padėtis, ir galūnių tiesti nevalia. Jos išsitiesia pamažu tuomet, kai yra ne kietai, ne tampriai suvystytos (mažylis aprengtas marškinėliais ir šliaužtinukais, o kojos ir rankos paliekamos „laisvos”). Kūdikio kojos iškrypsta, kai jis serga sunkiu rachitu antrajame gyvenimo pusmetyje.

Nuo pilvo dieglių: marlės gabalą suvilgyti spirite, uždegti, greitai užgesinti ir dėti vaikui ant pilvuko.

Diegliai – staiga užeinantys periodiški, intensyvūs pilvo skausmai, sukeliantys nenumaldomą verkimą. Jie prasideda pirmomis savaitėmis po gimimo. Intensyviausi skausmai būna 4-6 mėn., o kartais ir vėliau. Dažniausiai diegliai tęsiasi 2-3 val. Jie dingsta taip pat mįslingai, kaip ir atsiranda. Dieglių atsiradimo priežastis kol kas nežinoma. Nuo dieglių kenčia visų tautų kūdikiai. Kiniečiai dieglius vadina 100 dienų verksmu.

Diegliai iškankina mažylį ir jo namiškius, todėl bandoma ieškoti įvairių priemonių. Spirito deginimas su marle yra viena iš nevilties nelaimė: vaikelis gali nudegti, išgąsti (staigūs judesiai, šviesos pliūpsniai ir garsai kūdikius gąsdina).

Kūdikius beria nuo mišinukų, todėl, jei nėra motinos pieno, geriausia virti klijukus.

Jei kūdikius beria nuo mišinukų, klijukų virimas – mitas, nes 2/3 mišinukų gaminami iš perdirbto – modifikuoto karvės pieno. Jeigu beria nuo vieno mišinuko, dar nereiškia, kad bers nuo kito. Pagal PSO mitybos specialistų rekomendacijas, karvės pieno mišinius kūdikiams galima duoti tik tuomet, kai vyksta karas, kitaip tariant nėra galimybių juos žindyti arba duoti kitokio maisto.

Jei kūdikis susirgo plaučių uždegimu, reikia jį girdyti sveiko kūdikio šlapimu.

Buvo laikas, gal prieš 40 metų, kai literatūroje buvo pasirodę teiginių apie gydymą šlapimu. Gyvenimas įrodė, kad tai nepagrįstos rekomendacijos. Susirgusio kūdikio gydymas sveiko bendraamžio šlapimu nepaprastai pavojingas. Šlapime nėra jokių medžiagų, kurios veiktų plaučių uždegimo sukėlėjus.

Einant į lauką vaiko ausis reikia užkimšti vata, kad vėjas nepripūstų ir nesusirgtų ausų uždegimu.

Vėjas uždegimo į ausis nepripučia, nes jis iki būgnelio nepatenka. Be to, iki šiol mokslas ir praktika neįrodė, kad vėjas sukeltų ausų uždegimą.

Vidurinės ausies uždegimas paprastai esti slogos komplikacija, kai ligos sukėlėjai iš nosies per Eustachijaus vamzdį patenka į ausį. Tad kūdikiai ir maži vaikai turi būti saugomi nuo slogos, o ne nuo vėjelio dvelksmo…

Maudant į vandenį reikia įberti druskos, kad kūdikio kaulai būtų stipresni.

Valgomoji druska neturi jokios įtakos jo kaulų stiprumui. Druska palaiko vandens šilumą. Kai vaikas mažas, neturi temperatūros ir drėgnai kosti, jo kosuliui palengvinti kelias dienas iš eilės gali būti daromos druskos vonelės kojoms.

Nėščiajai negalima vaikščioti po ištemptomis virvėmis, nes virkštelė bus apsisukusi aplink naujagimio kaklą.

Vaikščiojimas po ištemptomis virvėmis virkštelės apsisukimui aplink naujagimio kaklą neturi jokios įtakos. Legenda supainiota su galima realybe: sunkių dubenų, kibirų su šlapiais skalbiniais nešiojimas ir jų džiaustymas pasistiebus kartais gali būti priešlaikinio gimdymo priežastis.

Nemaitinti savo pienu ilgiau nei iki 1,5 metų, nes užmaitintas vaikas užaugs piktas žmogus.

Įrodyta, kad vyresnis nei 12 mėn. vaikas turėtų būti žindomas tol, kol jis patys atsisakys krūties. Susijaudinusios, piktos motinos pieno gavęs kūdikis kurį laiką būna neramesnis, sudirgęs, sujaudintas. Tai nereiškia, kad jis visą savo gyvenimą bus piktas žmogus. Kūdikis gali būti neramus, jei mama dažnai geria kavos ar kitų gėrimų, turinčių kofeino.

Kai mama maitina retai, pavyzdžiui, kas antrą dieną, jos pienas krūtyse surūgsta ir nuo jo vaiką beria.

Retai žindant pienas krūtyse nesurūgsta, tačiau jo pasigamina vis mažiau. Retai žindant piene neatsiranda medžiagų, nuo kurių mažylį pradėtų berti. Kai nėra krūtų uždegimo, pienas sterilus ir tokios pat sudėties, kaip ir dažnai žindant. Retai žindant gali atsirasti pieno stazė, o jos pasekmė – labai nemaloni liga – mastitas.

Nėščioji negali dalyvauti laidotuvėse ir būti prie mirusio žmogaus.

Nepageidautina, kad nėščia moteris dalyvautų atsisveikinant su mirusiuoju ir laidotuvėse, nes didelis susijaudinimas gali būti persileidimo priežastis.

Kad vaiko ausys nebūtų atlėpusios, reikia dieną-naktį laikyti su kepure.

Netiesa. Kūdikio, vaiko, suaugusio žmogaus ausies kaušelių forma ir jų nutolimas nuo galvos yra paveldimas. Kepurės nešiojimas dieną-naktį kenkia galvos odai, plaukams, atima galimybę geriau girdėti ir suvokti aplinkos garsus. Kai tėvams atrodo, kad vaiko ausys atlėpusios, dera pasikonsultuoti su chirurgais-kosmetologais. Tik jie, apžiūrėjęs vaiką, sprendžia, kada ir kaip padėti, jei pagalba tikrai reikalinga.

Kai kūdikiui prasideda sloga, į jo nosį reikia lašinti mamos pieno.

Tai tui motyvuotą pagrindą, nes motinos piene yra daug medžiagų, kurios naikina įvairias bakterijas. Tačiau 1-2 lašai motinos pieno, įlašinti į kiekvieną šnervę, ten gali pridžiūti ir dėl to kvėpavimas per nosį dar labiau pasunkės. Kad taip neatsitiktų, dabar rekomenduojama į nosį lašinti virintą, kambario temperatūros vandenį (po 2 lašus į kiekvieną šnervę). Lašinama ne iš karto į abi šnerves, nes iš karto lašinant gali sutrikti kvėpavimas. Virintas vanduo atmirko nosyje pridžiuvusį sekretą, kurį vėliau reikia išsiurbti specialiu siurbtuku.

Negalima vaikučiui leisti ilgai rėkti, nes iššoks bamba.

Nuo rėkimo bamba paprastai neiššoksta. Jos išvaržos dažniausia priežastis yra tiesiųjų pilvo raumenų silpnumas. Tiesieji pilvo raumenys stiprės, jei naujagimį nuo 2-3 gyvenimo savaitės prieš kiekvieną maitinimą nors trumpam paguldysite ant pilvo ant kieto pagrindo.

Sloguojančio vaiko negalima maudyti.

Tiesos yra. Sloga prasideda daugelis kvėpavimo organų ligų. Jei vaikas susirgo ūmiai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, maudyti nepatariama.

Tačiau jei sloga tęsiasi 5 ir daugiau dienų, bet nėra kitų kvėpavimo organų ligų požymių (kosulio, temperatūros), vaiko savijauta gera, maudyti galima.

Nėščiai moteriai negalima džiauti skalbinių, nes virkštelė apsisuks vaisiui aplink kaklą.

Nepavyko rasti įrodymų, kad skalbinių džiaustymas būtų viena iš virkštelės apsisukimo priežasčių. Skalbinius džiaustyti yra sunkus darbas.

Sunkių darbų, nesvarbu, ar tai būtų skalbinių džiaustymas ar kiti, nėščiajai reiktų vengti, nes gali atsirasti įvairių nėštumo komplikacijų.

Negalima vaikų, kol jie nekalba, maitinti žuvimi. Kadangi žuvis nekalba, gali nekalbėti ir vaikutis.

Visiška nesąmonė. Kūdikiai pradeda kalbėti jau pirmąjį gyvenimo pusmetį – jie guguoja. Augdami jie pradeda tarti te-te, ba-ba – tai irgi yra kalba. Dar vėliau ištaria sudėtingesnius skiemenis, juos sulipdo į žodžius. Virtos, ekologiškai švarios žuvies kūdikiui reikia duoti nuo 10 mėnesių.

O minėtus garsus kūdikis ištaria gerokai anksčiau. Žuvies valgymas nėra nebylystės priežastis.

Kad kūdikis naktį ramiau miegotų, reikia iš vakaro duoti valerijono arbatos ir surišti rankas ant krūtinės.

Netiesa. Bet kokie veiksmai prieš kūdikį yra jo, kaip bejėgės asmenybės, paniekinimas ir žalojimas. Pabandykite atsirasti kūdikio vietoje. Ar Jums patiktų gulėti surištai ir prigirdytai vaistų? Pasaulis margas. Kai kurios Afrikos tautelės ant kaklo mauna žiedus, kad pailgėtų kaklas, kitos žaloja mergaites apipjaustydamos lyties organus, dar kitos ant kojų deda įtvarus. To, kas daroma Afrikoje, nebūtina daryti mums. Per visą savo darbo patirtį, kuri matuojama dešimtmečiais, negirdėjau tokio beširdiško patarimo. Valerijonas yra vaistai, ir jų be gydytojo leidimo negalima duoti nei kūdikiui, nei mažam vaikui. Nuolatinis girdymas valerijonu trukdo tobulėti smegenims.

Negalima kūdikiams duoti jogurto (nes čia nesąmonė, o ne maistas), rūgpienis su trintomis uogomis – daug sveikiau.

Netiesa. Jogurto kūdikiams reikia duoti nuo 10-12 mėnesių.Jogurto ir rūgpienio sudėtis skiriasi labai nedaug, bet tie skirtumai -jogurto naudai.

Jogurto yra įvairaus riebumo ir skonio, su natūraliais priedais ir be jų. Dar naudingesni yra jogurtai, praturtinti žarnynui naudingomis bakterijomis. Kūdikiams geriau tinka natūralūs jogurtai (be įvairių priedų).

Tikrinant, ar vaikui lauke nešalta, reikia pačiupinėti rankytes arba nosytę. Tik juk šios kūno dalys visada išlindusios į lauką ir visada būna vėsios, o užkišus ranką už apykaklės – šilta. Tad kaip tikrinti?

Išvežus kūdikį į lauką ar migdant balkone (nesvarbu, kad jis įstiklintas), atidžiai stebėkite mažylio odos spalvą. Jeigu oda pabalo, tapo pilkšva ar net pradėjo melsvėti – jam šalta. Jeigu paraudo – per šilta. Abiem atvejais tuojau pat grįžkite į namus. Jei mažylis lauke ėmė nerimauti, jo nepurtykite, nesupkite, o eikite į namus. Pasikeitęs kūdikio elgesys yra ženklas, kad jam kažkas negerai. Kaišiodami rankas ir tikrindami, ar jam nešalta, dar labiau mažiuką atšaldysite.

Pagal rankų ir kojų temperatūrą sunku nustatyti, ar mažyliui nešalta, nes jų temperatūra visuomet yra keliais laipsniais žemesnė negu kitų kūno dalių. Ar kūdikiui nešalta, lieka spręsti tik pagal jo elgesį. Dalis mažylių, kai jiems šalta, pradeda rėkti veriančiu, smelkiančiu balsu, kuris palaipsniui pereina į tylų (lyginant su riksmo pradžia) ir pratisą zirzimą, žliumbimą, verkšlenimą. Dalis žagsi, stipriai judina rankas ir kojas.

Gryname ore mažylis turi kvėpuoti pro nosį. Eidamas pro nosį oras sušyla, apsivalo nuo dulkių. Jeigu susikaupė pridžiūvusio sekreto, prieš išeidamos į lauką pasivaikščioti, išvalykite mažylio nosį.

Slogą gydyti galima lašinant į nosytę silpnos ramunėlių arbatos (išbandžiau ir padėjo geriau nei lašiukai iš vaistinės).

Kai nosyje yra pridžiūvusių gleivių, ramunėlių arbata jas suminkština, atitirpina. Suminkštintos gleivės geriau ir greičiau pasišalina, kai mažylis čiaudi arba išpučia nosį. Ramunėlių arbata yra geriau už virintą vandenį, nes šiek tiek dezinfekuoja. Neturint ramunėlių arbatos galima lašinti virinto vandens. Tuomet, kai iš nosies gausiai išsiskiria sekretas, ramunėlių arbata mažai padeda, nes ji sekrecijos nesumažina.

Kad mažiau skaudėtų dygstančius dantukus, reikia duoti pagraužti gintarinių karolių, o dar geriau įsigyti gintarinį čiulptuką.

Kai dygsta dantukai, kūdikiui niežti, skauda dantenas, jos būna patinusios, paraudusios – tai normalu. Dėl dantenų niežėjimo, skausmo kūdikiai gali tapti irzlesni, mažiau valgyti, gali keliomis dalimis (bet ne laipsniais!) kilstelti temperatūra. Nemalonius jutimus malšinti padeda plastmasinių žiedų, pripildytų vėsaus vandens (ne ledo!), kramtymas. Duoti graužti gintarinius karolius pavojinga, nes gali atskilti jų dalis ar išsiverti karoliukas. Argi verta rizikuoti? Dar didesnis nesusipratimas yra gintarinis čiulptukas. Jis, kaip ir kiekvienas čiulptukas, kuris yra burnoje, beveik nesiliečia su dantenomis.

Visas kūdikio žaizdeles, įbrėžimus reikia tepti mamos pienu. Kai akys traiškanoja, į jas irgi reikia lašinti mamos pieno.

Motinos pienas iš tiesų turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kovojančių su bakterijomis. Todėl tik ką po įsibrėžimo galima užlašinti motinos pieno, tačiau žaizdos netrinti pirštu. Motinos pieno į traiškanojančias akis geriau nelašinti, nes nuo jame esančių tirštų medžiagų gali užsikimšti ir taip jau labai siauras ašaras nuvedantis į nosį kanaliukas.

Negalima migdyti kūdikio, gulinčio ant pilvo, nes uždus.

Tiesa, kūdikius reikia guldyti ant vieno iš šonų arba nugaros. Paguldyto ant šono kūdikio ištiesta apatinė rankutė trukdo pasiversti ant pilvo, ir miegodamas jis pasiverčia ant nugaros.

Jei ilgai nedygsta dantukai, reikia dantenas patepti medumi.

Medus dantukų neaugina. Bet kokie veiksmai burnoje mažylius gąsdina, jie ginasi. Pagalvokite, ar Jums patiktų atsidurti mažylio vietoje, kai stipresnis žmogus kažkuo tepa dantenas, makaluoja po burną.

Kai kūdikis sunkiai tuštinasi, į užpakaliuką reikia pakaišioti gabaliuką ūkinio muilo.

Sunkiai besituštinančiam mažyliui jokio muilo į užpakaliuką nekaišiokite. Prie šios procedūros jis greitai pripras ir pats nebemokės pasituštinti.

Kai kūdikis sunkiai tuštinasi, būtina ieškoti reiškinio priežasties, pasikonsultuoti su gydytoju, sureguliuoti maitinimą. Sunkaus tuštinimosi priežasčių yra daug. Pagalbos rūšis priklauso nuo priežasties.

Iki 3 mėnesių mergaičių negalima nešioti ant rankų vertikaliai, nes gali pasmukti gimda. Iki 6 mėn. mergaičių negalima sodinti, nes gimda gali užsilenkti.

Visiška netiesa. Mažos mergaitės, o tuo labiau – kūdikiai, turi labai mažytę gimdą, kuri negali nei pasmukti, nei užsilenkti, nei kitaip pakisti. Be to, jokio kūdikio, kol jis pats neatsisėda, negalima nei sodinti, nei statyti. Kūdikis atsisėda tuomet, kai jo nugaros raumenys yra tiek sustiprėję, kad išlaikytų kūną sėdimoje padėtyje.Tai būna sulaukus 6-8 mėnesių. Kūdikio nesodinkite paramstę pagalvėmis, gali iškrypti stuburas.

Berniukus nujunkyti reikia per mėnulio pilnatį, mergaites – per jaunatį. Jokiu būdu negalima nujunkyti paukščiams išskrendant.

Kol kas nepavyko aptikti jokių tyrimais pagrįstų įrodymų apie nujunkymo laiko priklausomybę nuo mėnulio fazės, lyties ir paukščių išskridimo.

Dabartiniu Pasaulinės sveikatos organizacijos mitybos specialistų supratimu, krūties vaikui nebereikėtų duoti tuomet, kai jis jos atsisako pats.

Tai nesiejama su jokiais gamtos reiškiniais. Manoma, kad žalinga nujunkyti vasarą, nes padidėja pavojus užsikrėsti žarnyno ligomis.

Jei vaikui niežti dantenas, reikia duoti pačiulpti lašinių.

Neįrodyta, kad lašiniai turėtų niežulį ir skausmą mažinančių savybių. Dantenoms „pakasyti“ tinka piršto storumo morka, kuria mažylis gali pats šeimininkauti burnoje. Svarbu, kad dantenomis mažylis nenukąstu morkos gabalo. Kai dantenas skauda, mažylis dažniausiai atsisako bet ką kramtyti. Lietuvoje buvo paprotys duoti mažyliui čiulpti juodos duonos plutą – taip buvo aprūpinama B grupės vitaminais. Antrąjį gyvenimo pusmetį retkarčiais kūdikiui galima duoti pačiulpti (suprantama, jei jis pats nori) kokybiškų nepersūdytų lašinių.

Besilaukiančiai moteriai reikia valgyti daug česnako, kad vaikutis gimtų sveikas ir atsparus virusams.

Česnakuose esantys fitoncidai išnaikina bakterijas ir virusus, esančius motinos burnoje, žarnyne, padeda motinai nesusirgti. Tačiau jie nesuformuoja būsimo kūdikio atsparumo virusams. Česnakus nėščiosios turėtų valgyti saikingai, nes didesnis jų kiekis pučia vidurius.

Kai vaikas kosti, reikia nakčiai pripilti druskos į jo kojinytes ir apmauti.

Kai vaikas kosti ir neturi temperatūros, vakarais tinka šiltos kojų vonelės. Po jų apmaukite vaiką šiltomis kojinėmis. Geriausios tokios, kuriose yra angorinio triušio vilnos, jos itin švelnios. Kai kurie vaikai gerai toleruoja ir vilnones kojines. Nereikėtų į kojines berti druskos, nes mažų vaikų oda švelni, o druska gali ją dirginti.

Kai kūdikiui pakyla temperatūra, reikia ištrinti kūnelį degtine, o ne duoti vaistų.

Kai temperatūra pakyla iki 39°C ir daugiau, kol pradės veikti nuo temperatūros duoti vaistai, galite pasinaudoti fizinio atšaldymo metodais. Tai tik laikina priemonė, nes organizmas stengiasi kuo greičiau atstatyti buvusią temperatūrą, kovoja su šalčiu. Kūdikio odos degtine netrinkite, nes ji labai sausina odą, o tai, kaip yra įrodyta, ją veikia labai neigiamai. Kūdikio kūnelį geriau ištrinkite kambario temperatūros virintu vandeniu. Kai mažo vaiko temperatūra yra 38,6°C, duokite vaistų nuo temperatūros, kitaip gali atsirasti traukulių.

Kad po gimdymo pilvas greičiau susitrauktų ir neliktų strijų, reikia jį ištepti medumi ir standžiai suveržti.

Pilvas greičiau susitraukia, kai moteris daro mankštą, o odą tepa jos mitybą gerinančiais kremais. Odos tepimasmedumi yra naudingas tik tiek, kad tepant atliekamas ir savotiškas masažas. Saikingai suveržti galite po mankštos pratimų.

Skaudančią gerklę vaikui reikia tepti zuikio taukais.

Netiesa. Zuikio, barsuko, žąsies taukai nesumažina skausmo. Be to, visi vaikai, ypač kūdikiai ir priešmokyklinukai, nemėgsta jokių manipuliacijų jų burnoje. Landžiojimas į jų burną yra tik jų gąsdinimas, karas, kuris niekam neduoda naudos. Įgąsdinti mažyliai neduoda apžiūrėti gerklės, tampa neįmanoma patikslinti diagnozę ir skirti tinkamą gydymą.

Kai vaikas kosti, padukus reikia ištepti jodu.

Netiesa. Vaikas gali būti jautrus jodui. Jodas per odą patenka į organizmą ir didesni jo kiekiai neigiamai veikia skydliaukę. Jau 20 metų, kai jodo preparatai nebetaikomi kosulio gydymui.

Prieš maitinant kūdikį reikia nutraukti pirmus lašus pieno, nes juose slypi mamos išgyventos neigiamos emocijos, kurios gali persiduoti vaikui.

Prieš žindymą nutraukti keli mililitrai pieno, kūdikiui, ypač jei jis yra mažas, palengvina žindimą. Neįrodyta, kad į kelis lašus pieno tilptų motinos emocijos. Jeigu motina žindys po konflikto, jos piene gali būti daugiau adrenalino (medžiagos, galinčios sukelti kūdikio neramumą). Bet kokios cheminės medžiagos, pvz., kavoje ir arbatoje esantis kofeinas, piene pasiskirsto tolygiai, bet ne keliuose pirmuose lašuose. Kūdikis, pažindęs pieno su kofeinu, gali tapti neramus.

Prisiminkite, kad nepaisant išgirstų patarimų, visada verta pasikliauti sveiku protu…

Bobučių patarimus komentavo docentas Algimantas Vingras.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − šeši =

Kitos temos: