Jei norite, kad jūsų nuotaika būtų gera, apsikabinkite su jums artimu žmogumi 5 kartus, jei norite džiaugtis – 10 kartų, jei trokštate pasijusti laimingi, apsikabinkite 15 kartų. Tai garsios amerikiečių psichoterapeutės Virdžinijos Satir laimės receptas.
Sakote, pernelyg viskas paprasta? Kurie išbandė, tvirtina, kad tikrai veiksminga. Pamėginkite ir jūs.
***
Kiekvienam mūsų reikia meilės ir saugumo. O šie poreikiai negali būti patenkinti be prisilietimo, paglostymo, artumo. Prisilietimas – tai pats natūraliausias, giliausias ir tiesiausias žmonių bendravimas. Jis mums siunčia gyvybiškai svarbius tikrumo, šilumos ir saugumo signalus.
Romos imperatorius Fridrichas II atliko eksperimentą: grupei naujagimių sudarė idealias gyvenimo sąlygas, bet mažylių nebuvo galima imti ant rankų. Buvo pastebėta, kad „neliečiamieji“ vystėsi prasčiau, dažniau sirgo, augo agresyvesni nei tie, kuriuos buvo galima myluoti. Apie eksperimento rezultatus to meto istorikas rašė: „Fridrichas veltui stengėsi… Vaikai negali augti be švelnumo“. Pasakyta seniai, bet labai teisingai.
Švelnūs prisilietimai sumažina įtampą. Kad jaustumėmės šioje Žemėje mielai laukiami, mums nuo pat gimimo reikalingi pripažinimo ženklai – paglostymai ir prisilietimai. Naujagimiams mamos prisilietimas užtikrina vienybės, saugumo ir tikrumo jausmą visam gyvenimui. Vaikai, patiriantys daug dėmesio bei meilės, prisilietimų ir paglostymų, vystosi greičiau ir sveikiau. Jie būna gyvybingi, smalsūs, geriau mokosi ir svarbiausia – įgyja pasitikėjimo savimi, sugeba gerbti kitus.
Kūdikėlis
Ne šiaip sau dabar gimdymo namuose ką tik gimusį mažylį (jei jam ir mamai viskas gerai) paguldo mamai ant pilvo.
Gimimas ir pirmosios gyvenimo minutės mažyliui yra labai stiprus stresas. Įveikti jį padeda prisilietimas prie šilto ir pažįstamo mamos pilvo.
Nebijokite „užniurkyti“ savo mažylio: lieskite, bučiuokite, myluokite… Gal jums toks palyginimas ir nepatiks, bet galima pasakyti, kad maži žiurkiukai paprasčiausiai neauga, jei mama liaujasi juos laižyti. Pasirodo, prisilietimai stimuliuoja augimo hormono gamybą. Maža to, glostydami mažylį stimuliuojame odoje esančius jautrius nervų taškus, kurie stimuliuoja įvairių organų veiklą, ir vaikas geriau auga ir vystosi.
Retai kuris naujagimis neturi bent mažytės smegenų disfunkcijos. Tai „pataisyti“ gali švelnios mamos rankos. Tokiais atvejais neužteks paprastų prisilietimų, reikia masažo. Nieko labai sudėtingo: pakanka perrenginėjant ar po maudynių keletą minučių paglostyti vaiko rankeles, kojeles, nugarėlę. Štai ir visas masažas. Jis dirgina odoje esančius jautrius nervų taškus, kurie į galvos smegenų žievę siunčia signalus, „žadinančius“ nepakankamai aktyviai veikiančias zonas. Masažuojant svarbiausia, kad vaikas ir mama būtų atsipalaidavę.
2-3 metų vaikutis
Mažylis paauga ir jau ne visada leidžiasi glostomas ir apkabinamas. Tačiau tai nereiškia, kad fizinio kontakto poreikis sumažėjęs. Visai ne, paprasčiausiai prisilietimai turi būti kitokie. Dabar vaikas gali pasijusti nepatogiai, jei jį pabučiuosite draugų akivaizdoje, nors namuose jis labai meiliai dalina visiems „bučiukus“.
Žinoma, bus keista, jei pabučiuosite užpakaliuką 2-3 metų vaikui, nors pirmaisiais jo gyvenimo metais tai buvo taip natūralu. Būkite pasiruošę, kad vaikas veršis iš jūsų glėbio ir labiau džiaugsis nauju žaislu. Tokiu atveju padarykite pauzę.
Nenuskriauskite berniukų, manydami, kad jiems reikia mažiau švelnumo. Nieko panašaus. Berniukams ypač svarbūs mamos apkabinimai ir bučiniai. Šio amžiaus vaikas jau sugeba skirti niuansus: kada ir kodėl jūs jį apkabinate. Stenkitės savo švelnumu padėti jam įveikti sunkias situacijas.
6-7 metų vaikas
Tokio amžiaus vaikai gali puikiausiai apsieiti be jūsų pagalbos daugelyje buitinių situacijų. Jiems labai reikia draugų, ir kartais gali atrodyti, kad jūsų apsikabinimas, paglostymas tapo nereikalingi. Tačiau taip nėra. Jūsų pirmokėlis gali įsižeisti, kad mama ar tėtė glosto jam galvelę, užuot kaip suaugusiam padavę ranką. Tėveliai stebisi, kas gi atsitiko su jų švelniu vaiku? O vaikas geriau vengs apkabinimų, negu leisis glostomas „kaip mažiukas“.
Vaikams reikia leisti patiems rodyti iniciatyvą. Sūnus ar duktė turi mokėti apkalbinti mamą, paduoti jai ranką, kai reikia ir t.t. Tai būtina vaiko psichikos vystymuisi – jis turi mokytis pats mylėti, ne tik būti mylimas…
Paaugliai
Ne tik vaikams – ir paaugliams bei suaugusiesiems reikia švelnumo. Jausmas, kad esi mylimas, turi į ką atsiremti, esi saugomas – tai laimingo ir sveiko gyvenimo pagrindas. Prisilietimas, apkabinimas, glostymas ir bučiavimas yra galinga gydanti jėga. Jau antikos laikais buvo žinoma, kad nenutrūkstamas sergančiojo ir sveiko žmogaus kūnų kontaktas pirmąjį jei ne pagydo, tai mažų mažiausiai palengvina ligą bei padeda sustiprėti.
Šeimose, kuriose yra dažni švelnūs prisilietimai, viešpatauja daug daugiau sutarimo ir harmonijos nei tose, kuriose net rankos paspaudimas yra rečiausia išimtis.
Tačiau prisilietimo kultūra turi būti puoselėjama. Mes didžiąją laiko dalį rankomis liečiame telefono ragelį, rašiklį, kompiuterio klaviatūrą, televizoriaus pultelį arba automobilio vairą, tik ne vienas kitą. Tad nereikia stebėtis, kad netreniruojamas lytėjimo pojūtis atbunka. Mūsų susvetimėjusioje visuomenėje lieka vis mažiau švelnių prisilietimų. Jei mes vienas kitam parodytumėm daugiau dėmesio paglostydami ar prisiliesdami, rečiau reikėtų lankytis gydytojų kabinetuose. Tai būtų gera investicija ne tik į savo sveikatą, bet ir harmoningą partnerystę.
Psichologė Birutė Černiūtė-Petraitienė
„Mamos žurnalas“
