Ką valgyti atšalus orui, kad neapkrautume savo organizmo nereikalingomis kalorijomis, bet padėtume organizmui pasiruošti virusų atakoms? Kalbamės su vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Ar keisti mitybą atšalus orui?
Atvėsus orams, organizmas reikalauja daugiau kalorijų kūno temperatūrai palaikyti bei kaupia riebalinį audinį, kad galėtume išgyventi šaltos ir ilgos žiemos badmetį, todėl norisi valgyti didesnėmis porcijomis, daugiau saldaus, riebaus, kaloringo maisto. Ilgus tūkstantmečius tai buvo sąlyga, padedanti išgyventi, tačiau šiais laikais žiemos periodo apsivalgymas jau tapo nereikalingu atavizmu, nes maisto stokos nepatiriame ištisus metus, o apsirengti pagal orą irgi turime visas galimybes.
Taigi, ką valgyti atšalus orui, kad neapkrautume savo organizmo nereikalingomis kalorijomis, išvengtume nepageidautino riebalų kaupimosi ir padėtume organizmui pasiruošti virusų atakoms?
Rudenį ir žiemą prekybų centruose gausybė citrusinių vaisių, ar jie – geras vitaminų šaltinis?
Sveikiausia, be abejo, valgyti sezoniškai mūsų platumose augančius vaisius ir daržoves. Atrodo, labai aišku ir paprasta, bet, pasirodo, daugumai žmonių sunkiai įgyvendinama. Kai atsirado galimybė ištisus metus pirkti braškes, pomidorus ir agurkus prekybos centruose, dauguma žmonių įtikėjo, kad Pietų Europoje ir Afrikoje vaisiai, uogos ir daržovės auga ištisus metus. Iš dalies taip, bet ne laukuose ir daržuose po saule. Produkcija, skirta eksportui, apdorojama gausybe herbicidų, fungicidų, pelėsį naikinančių medžiagų, sintetinių trąšų, gabenama dujų kamerose. Visus vaisius ir daržoves, pirktus prekybos centruose, rekomenduojama nulupti (kuriuos įmanoma) – ne tik citrinas ir apelsinus, bet ir obuolius, kriaušes, persikus.
Tai iš kur gauti vitaminų, jei atvežtiniai vaisiai nieko verti?
Organizmo atsparumui ligoms svarbios reikšmės turi odos bei gleivinių būklė, nes oda bei gleivinės atlieka barjerinę apsauginę funkciją, neleidžiančią užkratui prasiveržti gilyn. Odos ir gleivinių sveikatai svarbūs yra riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, vandenyje tirpūs vitaminai C, B, omega riebiosios rūgštys.
Riebaluose tirpių vitaminų gausu kepenėlėse, svieste, raudonose ir oranžinėse daržovėse (moliūguose, morkose, paprikose, pomidoruose), šalto spaudimo aliejuose (alyvuogių, judros, moliūgų sėklų ir kt.).
Didelės įtakos imunitetui turi skydliaukės veikla, todėl šiuo jautriu periodu svarbu gauti pakankamai jodo, būtino skydliaukės hormonų gamybai. Ir patys, ir vaikai suvalgykite kasdien po šaukštą jūros kopūstų, o žuvies, krevečių ar kitų jūros gėrybių valgykite 2–3 kartus per savaitę.
Imunitetui palaikyti, odos ir gleivinių sveikatai, imuninių ląstelių aktyvumui išskirtinai svarbus vitaminas D. Kadangi rudenį sumažėja saulės poveikis, kurio metu odoje aktyvuojamas su maistu gaunamas vitaminas D, galima vartoti žuvų taukų, valgyti jūros gėrybių, sviesto, menkų kepenėlių.
Ar šaltąjį sezoną turėtų pasikeisti vaikams skirti užkandžiai, kuriuos įdedame į mokyklą?
Rudenį siūlau pamiršti sumuštinius. Vaikams užkandžiams į mokyklą, be virtos mėsos ar sūrio, įdėkite nuskustų morkų, avokado, keletą šakelių švariai nuplautų krapų, petražolių ar kalendros (nustebsite, bet tai, kas niekada nevalgoma namie, mokykloje puikiai tinka). Tiks nuluptas nedidelis žalio saldesnio moliūgo (arba 10–15 min. orkaitėje apkepto muskatinio moliūgo) arba saliero šakniagumbio gabalėlis, keletas gabaliukų brokolio ar žiedinio kopūsto.
Svarbu viską gražiai supakuoti, kad nesusitrintų, nesutrupėtų, neapsiveltų. Net ir obuolį ar kriaušę galima įdėti į atskirą nedidelę maisto dėžutę, nes apmaigytų vaisių vaikai nemėgsta ir dažnai ryte įdėtas obuoliukas vakare su knygomis „parkeliauja“ namo.
Jei darote vaikui vaisių asorti, užpilkite ant jų šlakelį citrinų sulčių, kad vaisiai nepajuoduotų. Svarbu, kad maistas vaikui nenusibostų ir dažnai nesikartotų.
Į maisto dėžutes įdėkite riešutų, alyvuogių be kauliukų, džiovintų vaisių ar uogų. Jau vasarą pagalvokite, ką dėsite į vaiko maisto dėžutes žiemą, – džiovinkite obuolius, kriaušes, svarainius, mėlynes, spanguoles, vyšnias, padarykite obuolių ar morkų sūrio (galima nusipirkti ir turguje arba didesniuose prekybos centruose, ūkininkų priekių skyriuose). Šaldytos uogos bei žalumynai irgi puikiai tinka, kai nebelieka šviežių. Tik reikia atsiminti kad šaldytas daržoves ir uogas reikia suvartoti per 4–6 mėnesius, kuo ilgiau laikote užšaldytas gėrybes, tuo mažiau jose lieka vitamino C.
Visi žinome, kad siaučiant virusams reikia gauti kuo daugiau vitamino C. Ar siūlote pirkti papildus, ar bandyti gauti su maistu?
Vitaminas C (askorbo rūgštis) veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, gerina geležies pasisavinimą, žaizdų gijimą, jis ypač svarbus imuninei sistemai. Daugiausia vitamino C yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Geriausia būtų, jei valgytumėte Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves. Citrusinius vaisius patarčiau rinktis vežamus iš šiltų kraštų ūkininkų, tokių vaisių galite įsigyti turguje, jie mažiau apdoroti chemikalais, trumpiau sandėliuoti, parduodami sezoniškai. Iš Lietuvoje augančių vaisių ir daržovių daug vitamino C yra juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių, šaltalankių uogose, svogūnuose, pomidoruose, paprikoje, brokoliuose, braškėse, agrastuose, slyvose, vyšniose, bulvėse (jei virtos garuose). Ilgai verdant, kepant, šildant maistą vitamino C jame mažėja. Svarbu suprasti, kad vitaminas C neapsaugos jūsų ir jūsų vaikų nuo užsikrėtimo virusinėmis infekcijomis, tačiau susirgus padės greičiau pasveikti.
Česnakui – atskiras pagyrimo žodis?
Atlikti patikimi moksliniai tyrimai, kurių metu įrodytas česnakų virusus ir bakterijas naikinantis poveikis (skirtingai nuo imbiero, kurį žmonės mėgsta vartoti peršalimo metu, bet jis daugiausiai įtakos turi virškinimo gerinimui, tulžies nutekėjimo skatinimui, o ne peršalimo ligoms).
Ką atšalus orams gerti?
Atvėsus orams, natūraliai norisi mažiau skysčių nei karštomis vasaros dienomis, todėl svarbu stebėti, kad išgertume pakankamai! Mat kai užtenka skysčių, iš organizmo lengviau pasišalinta nereikalingos medžiagos.
Rudenį ir žiemą norisi, kad maistas ir skysčiai būtų šiltesni. Kinai po kiekvieno gausesnio pavalgymo išgeria karšto gėrimo puodelį. Šilti gėrimai gerina tulžies tekėjimą, žarnyno kraujotaką bei medžiagų pasisavinimą. Vietoje žolių arbatos rekomenduočiau vaikams pasiūlyti šilto vandens su citrinų sultimis, svarainių ar spanguolių, gervuogių sulčių, atskiestų šiltu vandeniu. Jei nesinori šilto gėrimo, galima gerti paprastą ar mineralinį vandenį, sumanesnės mamos ar močiutės pavasarį į stiklainius ir butelius užsuka pasterizuotos sulos.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
