Ar sustiprins lietuvio vaiko imunitetą supermaistas iš Bolivijos?

Lina

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja su sūneliu

Apie supermaistą pradėta kalbėti prieš kelerius metus. Tuomet tai buvo tik sveikuolių ir ekologijos gerbėjų tema, o ir supermaistas – nepigus malonumas. Šiandien supermaisto jau galite nusipirkti prekybos centre, kur už ispaninio šalavijo (čija) sėklas mokėsite vos kelis eurus. Taigi kas tas supermaistas – XXI amžiaus mada, mitas, panacėja? Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, „Vaikų poliklinika jūsų namuose“ www.vaikupoliklinika.lt

Kas vadinama supermaistu

Supermaistas – tai itin vertingi ir dažnai mažo kaloringumo produktai. Tokių produktų yra daugybė! Iš visų maisto grupių galima išskirti superproduktus. Tai ekologiškos džiovintos uogos, sėklos, prieskoniai, aliejai, sultys, dumbliai.

Iš kruopų populiariausios yra bolivinė balanda, burnočio sėklos, juodieji ir rudieji ryžiai, grikiai, avižos.

Iš uogų populiariausios dygliuotojo ožerškio (goji) uogos, šilkmedžio uogos, vaistinės juodmirtės uogos iš Amazonės miškų, stiprinančios imunitetą, kopūstinė palmės uogos (acai), spanguolės, mėlynės, kraštuotųjų malpigijų (acerola) vaisiai.

Iš sėklų populiariausios ispaninio šalavijo (čija) sėklos, linų sėmenys, kanapių sėklos, liucernų sėklos. Taip pat – sojų pasta, kaktusų milteliai, saldžiavaisis pupmedis, lukuma vaisiaus milteliai, medaus žolė, medus (dažniausiai naudojami kaip sveikesni saldiklių pakaitalai), tonizuojantis priedas į maistą maka, atvežtas iš Peru bei Bolivijos Andų.

Supermaistui priskiriami ir valgomasis dantenis (shitake grybai), žalieji mikrodumbliai chlorella, melsvadumbliai spirulina ir t.t. Spirulina – tai senovinė (atsiradusi prieš ~3,6 milijardų metų) mikroskopinė daugialąstelinė melsvabakterė (tarpinė gyvybės forma tarp dumblių ir augalų), dažniau vadinama melsvadumbliu. Spirulina auga šarminiuose vandens telkiniuose karštame klimate, kur daug saulės. Fotosintezės būdu gamina energiją iš anglies dioksido ir saulės šviesos. Auga spiralės formos siūlais ir sparčiai dauginasi atskilusiais spiralės segmentais.

Iš šio sąrašo tampa aišku, kad supermaistas – ne tik mums negirdėti dalykai mįslingais pavadinimais, o ir gerai pažįstamos avižos, grikiai, linų sėmenys, kanapių sėklos.

Visi šie produktai labai vertingi, tačiau painiava prasideda, kai superuogomis, superkruopomis ar supergrybais pradedama žadėti išgydyti vėžį, apsaugoti nuo nepagydomų paveldimų ligų, apsaugoti nuo virusų ir bakterijų, nuo kurių neapsaugo net vakcinos. Maistas, deja, yra tik maistas, ir jo paskirtis – tiekti mūsų organizmui statybines ir energetines medžiagas.

Painiava dėl pavadinimo

Supermaistas, skirtingai nuo ekologiško maisto, dar neturi konkretaus apibrėžimo, konkrečių reikalavimų bei standartizuoto ženklinimo, kuriuo galima būtų pažymėti produktus, turinčius teisę vadintis supermaistu. Todėl atsiranda terpė spekuliuoti sąvoka „supermaistas“, bandoma pavadinti juo daug produktų tiesiog dėl reklamos. Vis dėlto džiugu, kad žmonės domisi tuo, ką jie valgo, bei siekia ne pigaus ir greito maisto, bet teikia pirmenybę kokybei. Moksliškesnis ir tikslesnis supermaisto pavadinimas yra funkcinis maistas.

Pilnas vežimėlis maisto = mažas krepšelis supermaisto?

Prekybos centrų lentynos lūžta nuo produktų gausos, badauti šiandien Lietuvoje netenka net ir itin mažas pajamas turintiems žmonėms. Tačiau skrandis – ne šiukšliadėžė, todėl prieš dėdami į krepšelį itin pigų produktą, susivilioję akcijomis du už vieno kainą, suskaičiuokime iki 10 ir pamąstykime, kokia to produkto vertė?  Internetas mirga nuo šiurpinančių filmų apie maisto produktų toksiškumą, vėžį, nevaisingumą, aterosklerozę, mirtį nešančias ligas sukeliančius pesticidus, dioksinus, sunkiuosius metalus, antibiotikus, hormonus ir kitus nuodus mūsų maiste. Gamintojai teisinasi, kad suvalgę šį produktą nenumirsite. Tuo pat metu reklamose blizga rankomis laistytų, rankomis rinktų, saulėje džiovintų šilkmedžių uogos iš Centrinės Azijos, dygliuotojo ožerškio uogos iš Himalajų, kurioms nokstant, vienuoliai saulei tekant gieda savo maldas, įkraudami uogas šventąja Himalajų Dvasia, stebuklingomis savybėmis garsėjančios sėklos, uogos, dumbliai, riešutai, milteliai… Todėl, savaime suprantama, nėščios moterys ir mylinčios mamos neskaičiuodamos moka dešimtis eurų už  nedidelį sveikatą gelbstintį riešutų pakelį ar kelis šimtus gramų stebuklingųjų uogų.

Kaip susigaudyti, ką pirkti

Maistas

Daivos Sirvydienės nuotr.

Sveikai maitintis yra nebrangu, bet tik tuo atveju, jeigu maitinatės protingai.

1 patarimas: Atsisakykite neprotingų produktų. Tai padės sutaupyti pinigų daugiau kainuojantiems sveikiems produktams.

Prieš dėdami bet kokį produktą į savo krepšelį pirmiausia pagalvokite, kokia yra to produkto vertė? Kokia yra jo energetinė vertė? Kokia yra jo biologinė vertė? Ekologiškas šokoladas, ekologiški guminukai organizmui yra lygiai tokie pat nereikalingi, kaip ir paprastas šokoladas ar guminukai. Kavoje yra bent du stiprūs kancerogenai, kofeinas priklauso narkotinėms medžiagoms, be to, joje yra daugiau kaip 1000 šiandien išvis neištyrinėtų medžiagų, kava skatina B grupės vitaminų, Ca, Mg, K, Fe pasišalinimą iš organizmo su šlapimu, bei skysčių pasišalinimą iš organizmo. Tad ekologiška kava, kaip ir įprastinė, nėra sveikatą gerinantis produktas.

2 patarimas: Atsisakykite rafinuotų produktų. Netingėkite gaminti namie. Netingėkite kramtyti.

Dabar dauguma produktų yra rafinuoti, perdirbti, apdoroti taip, kad juos reikėtų kuo trumpiau virti (arba išvis nereikėtų gaminti), kad jie būtų kuo lengviau sukramtomi, minkštesni, puresni, baltesni, saldesni, kvapnesni. Į žaliąją arbatą su jazminais papildomai dedama jazminų kvapą turinčių sintetinių medžiagų, kriaušių skonio jogurtai su kriaušių gabalėliais, kurie apdoroti konservantais, pienas, praturtintas kalciu bei vitaminu D, septynių grūdų per minutę išverdančios košės, praturtintos sėlenomis, mėsos gaminiai, apdoroti minkštikiais, kramtant mažai besiskiriantys nuo batono, vertinami kaip „minkšta mėsytė“. Tad jei ekologiškoje parduotuvėje perkate rafinuotą maistą, vargu ar gaunate naudos. Deja, bet ekologiški greitai išverdantys avižų ar grikių dribsniai, pagaminti Vokietijoje, biologiškai yra mažiau vertingi nei Lietuvoje užaugintos avižų ar grikių kruopos.

XVI amžiuje lietuvių dantys buvo sveiki, nes jie valgė daug grūdų ir daug ropių. Tad netingėkite kramtyti. Ruošdamos košes nepervirkite grūdų, neatsisakykite pirkti mėsos iš ūkininkų dėl to, kad ji kietesnė ir ją reikia ilgiau troškinti ar virti. Vartokite kuo daugiau termiškai neapdorotų daržovių.

3 patarimas: Vartokite ne mažo kaloringumo, o tinkamo kaloringumo produktus.

Reklamoje vartojamais terminais „vertingas, maistingas“ dažnai išreiškiama produkto energetinė vertė, kuri ne visada sutampa su produkto biologine verte. Energiją mums tiekia produktuose esantys baltymai, riebalai bei angliavandeniai, biologinę vertę – vitaminai, mikroelementai, maistinės skaidulos, polinesočiosios riebalų rūgštys, antioksidantai bei kitos biologiškai aktyvios medžiagos.  Produkto energetinė vertė išreiškiama kilokalorijomis, tačiau ar vienodai vertingos kalorijos, gautos iš cukraus, pyragaičių bei cukringų vaisvandenių, ir kalorijos, gaunamos iš daržovių ar kietų kruopų, kuriose daug ilgos grandies, lėtai įsisavinamų angliavandenių. Ankštiniai produktai, sėklos, riešutai yra kaloringi, lėtai virškinami, aukštos biologinės vertės produktai, savo verte beveik prilygstantys mėsai, todėl dietologai juos priskiria mėsos grupei.

4 patarimas: Neprisiriškite prie termino „ekologiškas“. Pirkite Lietuvoje pagamintą produkciją. Teikite pirmenybe smulkių ūkininkų gaminamai produkcijai.

Ekologiškuose trapučiuose, ekologiškuose sausuose pusryčiuose, ekologiškuose jogurtuose yra mažiau maisto priedų bei kenksmingų medžiagų, tačiau jie turi mažai biologinės vertės. Ekologiški kopūstai ar pomidorai yra daug vertingesni nei užauginti pramoniniu būdu, tačiau ne kiekvienam įperkami. Deja, bet kokybės ir higienos reikalavimai ūkininkams šiandien įvairiose šalyse labai skiriasi. Lietuvoje taikomi itin aukšti kokybės standartai, todėl Lietuvos ūkininkų užaugintų gyvulių mėsą drąsiai pavadinčiau supermaistu. Ekologiškos daržovės ir grūdai, užauginti Lietuvoje, irgi verti supermaisto vardo. Šie produktai dažniausiai kainuoja mažiau nei iš Afrikos, Amerikos ar Australijos atgabentas supermaistas, nes prisideda transportavimo, sandėliavimo ir visi kiti mokesčiai, kuriuos mes patys ir sumokame.

Daržovės ar grūdai, užauginti Lietuvoje (net jeigu jie nėra ekologiški), yra mažiau apdoroti herbicidais, sintetinėmis trąšomis, pelėsius, ligas ir kenkėjus naikinančiais chemikalais nei tie, kurie užauginti Kanadoje ar Paragvajuje. Be to, nuo seno žinoma, kad reikia vartoti mūsų platumoje augančius produktus. Per milijonus metų mūsų organizme išsivystė tolerancija šiems produktams, todėl jie mums retai sukelia alergiją ir geriausiai patenkina mūsų organizmo biologinius bei energetinius poreikius.

5 patarimas: Superproduktus vartokite pagal sezoną. Nekaupkite maisto.

Vaisius ir daržoves reikia vartoti pagal sezoną, tuomet, kai jie natūraliai auga gamtoje, todėl pavasarį rinkite pievose ką tik pasirodžiusius dilgėlių ir pienių lapelius, balandas, laukines morkas. Vasarą ir rudenį valgykite visas miško ir sodo uogas, daržoves, grybus. Žiemą Lietuvoje vaisiai neauga, todėl reikėtų valyti šaknines daržoves, sėklas, riešutus, daigintas sėklas bei grūdus, džiovintus ir šaldytus  vaisius bei uogas. Tačiau atminkite, kad užšaldytuose vaisiuose bei uogose jau po pusės metų smarkiai sumažėja vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Išrovus morką, nuskynus pomidorą, agurką ar salotą, jau po kelių valandų jame sumažėja vitaminų, ir šaldymas nuo to neapsaugos, todėl nevertėtų prisikrauti šaldytuvą dviems savaitėms. Maistą visada stenkitės valgyti kuo šviežesnį.

„Mamos žurnalas“

Susiję strapsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 − du =

Kitos temos: