Vaisių sultys: vitaminų šaltinis ar diabeto priežastis?

ugnei6-1

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Ekologijos ir sveikos gyvensenos šalininkai dažnai akcentuoja, kad vaisių sultis gerti sveika, nes tai esą natūralus ir daug naudingų medžiagų organizmui suteikiantis produktas. Tačiau medikai įspėja, kad vaisių sultys nėra labai sveikas desertas, o jas gausiai vartojant galima pakenkti sveikatai. Pataria dietologė Lina Barauskienė. 

Daug sulčių vartojantys asmenys rizikuoja susirgti cukriniu diabetu, nutukimu, juos dažniau kamuoja metabolinis sindromas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kepenų riebėjimas, dantų kariesas. Itin gausus vaisių sulčių vartojimas gali sukelti net virškinimo sutrikimus ir skrandžio rūgštingumo padidėjimą.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, gydytoja dietologė Lina Barauskienė mano, kad Lietuvoje vėl išpopuliarėjęs rudeninis obuolių sulčių spaudimas ir gausus vartojimas ne padeda sustiprinti imuniteto, kaip tikimasi, o gali išprovokuoti įvairias ligas, pirmiausia – cukrinį diabetą.

„Situacija yra nenormali, kuomet daugelis sodininkų džiaugdamiesi savo sodo obuoliais, iš jų išspaudžia šimtus litrų sulčių, kurias gausiai vartoja nežinodami apie tai, kad kenkia savo sveikatai. Mamytės vaikučius nuo mažumės taip pat pratina prie parduotuvėse pirktų sulčių. Deja, laboratoriniai tyrimai rodo, kad išgėrus sulčių kraujyje greitai padidėja gliukozės kiekis. Tai įvyksta todėl, kad vaisiuose yra didelis kiekis cukraus, kuris sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Nuolat vartojant daug sulčių, organizme fiksuojamas padidėjęs gliukozės kiekis, o tai gali išprovokuoti kasos sutrikimus, rezistenciją insulinui, cukrinį diabetą, kepenų riebėjimą. Cukriniu diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulino reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, ištinka aklumas, širdies ligos, prireikia amputuoti apatines galūnes“, – teigia gydytoja L. Barauskienė.

Gydytoja dietologė Lina Barauskienė, Valgymas.lt

Gydytoja dietologė Lina Barauskienė, Valgymas.lt

Pasak dietologės, pasterizuotose vaisių sultyse vitaminų ir mikroelementų lieka labai nedaug. Pašnekovė pataria sodininkams geriau valgyti obuolius ir kitus vaisus bei daržoves, o sulčių iš jų spausti mažiau.

„Obuolių ar kitos sultys yra naudingos tik tuo, kad yra skanios. Daugiau naudos aš nematau. Sultys yra visiškai nevertingas produktas, tai tik papildomas cukrus mūsų racione. Jos tinka tik patiems mažiausiems pradedant ragauti pirmuosius vaisius ir daržoves, taip pat žmonėms, dėl kokių nors priežasčių negalintiems valgyti vaisių ir daržovių. Naudingi yra obuoliai, kiti vaisiai, taip pat daržovės.

Obuoliai yra turtingi vitaminu C, pektinu, juose labai daug yra cukraus, kurio reikia energijai palaikyti. Labai naudinga yra obuolių žievelė, kurioje yra maistinių skaidulų. Taip pat obuoliuose yra šiek tiek kalio, fosforo, geležies, nedaug vitamino B. Kokius dar vaisius ir daržoves reikėtų valgyti norint gauti daugiau vitaminų? Pasakysiu taip: vaisių ir daržovių racione turi būti įvairių ir kuo didesnė įvairovė, tuo geriau. Sultys racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip viena stiklinė šviežiai spaustų sulčių, skiestų pusiau su vandeniu. Žmonės galvoja, kad sultys yra labai nekalta, jas geria litrais per dieną, bet tai yra pertekliniai angliavandeniai, kenkiantys sveikatai“, – akcentuoja gydytoja dietologė L. Barauskienė.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė teigia, kad sergantiesiems cukriniu diabetu sulčių vartojimas yra itin ribojamas ir nerekomenduojama jų daugiau išgerti kaip pusės stiklinės per dieną.

„Minėdami Pasaulinę diabeto dieną šiais metais raginame atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną ir mitybą, kaip vieną svarbiausių cukrinio diabeto prevencijos priemonių. Šiandien pasaulyje yra per 382 mln. diabetu sergančių žmonių. Pernai dėl diabeto komplikacijų mirė apie 5 mln. sergančiųjų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau kaip 111 tūkst. gyventojų. Tačiau labai daug žmonių nežino, kad serga cukriniu diabetu, todėl nieko neįtardami vartoja daug cukraus turinčių maisto produktų: konditerijos gaminių, vaisių ir sulčių. Vaisių sultis reikėtų gerti labai saikingai. Be to, būtina daugiau dėmesio skirti ir fiziniam aktyvumui, o dėl cukrinio diabeto – nuolat pasitikrinti ir taip apsisaugoti nuo baisių ligos pasekmių“, – pataria sergančiuosius cukriniu diabetu vienijančios asociacijos vadovė V. Augustinienė.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė gydytoja Eglė Marciuškienė mano, kad cukrinį diabetą lemia ne vien gausus saldžių produktų vartojimas. Dažniau dėl cukrinio diabeto reikėtų pasitikrinti ne vien saldumynus, sultis ir vaisius mėgstantiems žmonėms.

„Laboratorijoje atlikdami kraujo tyrimus pastebime, kad didesnis gliukozės kiekis kraujyje dažniau nustatomas antsvorį turintiems arba nutukusiems, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje bei aukšto kraujospūdžio kamuojamiems asmenims.

Šiems ir saldumynus mėgstantiems žmonėms pasitikrinti dėl cukrinio diabeto rizikos reikėtų bent kartą per metus atliekant glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimą. Šis tyrimas parodo paciento cukraus kiekio kraujyje vidurkį per paskutinius 3–4 mėnesius, todėl yra daug tikslesnis ir informatyvesnis už įprastą gliukozės kiekio nustatymą. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse glikuoto hemoglobino tyrimas visiškai pakeitė mums įprastą gliukozės kiekio kraujyje nustatymą, rodantį cukraus kiekį tik tyrimo atlikimo metu. Glikuoto hemoglobino tyrimas yra reguliariai atliekamas ir sergantiesiems cukriniu diabetu pacientams, todėl pagal šio tyrimo rezultatus koreguojamas gydymas“, – aiškina laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.

Gydytojos teigimu, nedelsdami pasitikrinti dėl cukrinio diabeto turėtų šiuos simptomus jaučiantys asmenys: dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai, plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Daugeliu atvejų cukrinis diabetas ilgą laiką nesukelia jokių simptomų arba jie labai neryškūs.

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni − 2 =

Kitos temos: