Braškių ir arbūzų atsivalgykite už metus

arbūzai

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringofoto.lt

Medikai paneigė mitą, kad vasarą galima visokių gėrybių prisikirsti už metus į priekį. Organizmas neturi stalčių, į kuriuos krautų geležį, vitaminus ir kitokias svarbias medžiagas. O ir kam į viską žiūrėti taip pragmatiškai? Tiesiog valgykime vasaros gėrybes ir džiaukimės, kad skanu.

Žemuogės. Pusžalių nerinkite

Žemuogėse daug naudingų medžiagų, o sėklose – geležies, tačiau tai trapios uogelės, kurias reikėtų suvalgyti vos nuskynus. Pusžalių žemuogių vertė nedidelė, todėl nereikėtų rinkti dar neprinokusių. Jos ant palangės, deja, neprinoks, kaip kad bananai. Žemuogių nereikėtų laikyti šaldytuve, todėl turgelyje pirkite tik tiek, kad šeima iš karto suvalgytų, nes šviežios yra vertingiausios. Jei norite mėgautis žemuogėmis ilgiau, geriau jas užšaldykite šaldiklyje nei virkite uogienę. Kad ir kaip būtų gaila, virtų žemuogių džemų ir uogienių vertė yra nedidelė.

Žemuogės, kaip ir braškės, gerai dera su pieno produktais – jogurtu, varške. Jei žemuogėmis gardinate košes, tai uogas (geriau trintas per sietelį) dėkite prieš pat valgymą.

Braškės. Nepamirškite sutrinti sėklų

Geležį iš žemuogių ir braškių organizmas pasisavina tuomet, kai uogų sėklos sutrinamos. Vaikutis kažin ar norės ilgai ir rūpestingai dantukais trinti uogelių sėklas, todėl geriau uogas prieš duodant sutrinti.

Medžiagos, esančios žemuogėse ir braškėse, padeda pašalinti iš organizmo toksines medžiagas, normalizuoja žarnyno veiklą, stiprina imuninę sistemą, gerina kraujodarą ir apetitą. Tai nepamainomos uogos vaikučiams, kurie dažnai sirguliuoja, kurių žemas hemoglobinas.

Braškių ir žemuogių galite pradėti duoti, kai įvedinėjate papildomą maistą – nuo 6 mėnesių. Braškėse ir žemuogėse yra medžiagų, kurios atpalaiduoja histaminą, dėl to gali atsirasti reakcijų, panašių į alergines. Tai nereiškia, kad alergiškam vaikui braškės yra tabu. Tiesiog duodami stebėkite, kaip reaguoja organizmas.

Nors visi žinome, kad geriausios uogos yra tos, kurias užauginame patys be cheminių medžiagų ir trąšų, nereikia baidytis prekybos centruose parduodamų braškių. Jomis tikrai nenusinuodysite, o gerųjų medžiagų gausite apsčiai.

Arbūzai. Kuo arčiau rudens, tuo vertingesni

Arbūzai atpinga vasaros pabaigoje bei rudens pradžioje, nes tada uždera didieji derliai. Kai arbūzai pigiausi, jie būna ir patys vertingiausi – sukaupę daugiausia naudingųjų medžiagų, gabenami iš arčiau.

Gerai, jei vaikas mėgsta arbūzus, nes juose daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, vitamino B6, folio rūgšties, vitamino C, mangano, geležies. Šios medžiagos stimuliuojaorganizmo ląsteles, gerina jose deguonies, baltymųpasisavinimą, puikiai sujungia ir išplauna iš organizmo toksines medžiagas.

Arbūzo nusipirkite tiek, kiek šeima gali suvalgyti per vieną kartą. Supjaustyto arbūzo dalys šaldytuve gali būti ne ilgiau kaip parą. Pirkdami žiūrėkite, kad arbūzas nebūtų pažeistas puvinio, įskilęs arba pernokęs. Iš pernokusio arbūzo pro jo odelę sunkiasi saldžios sultys, jo oda lipni. Nekokybiški arbūzai vaikams netinka dar ir dėl to, kad jais galima užsikrėsti žarnyno ligų sukėlėjais. Arbūzų duokite po valgio praėjus valandai kitai. Arbūzai, nors jie atrodo ir saldūs, yra nekaloringas produktas, todėl tinka turintiems antsvorio.

Kol vaikas mažas, arbūzus išsėklinkite. Neatsitiks nieko baisaus, jei vaikutis sėklų praris, tik tada vaiko viduriai taps skystesni.

Melionas. Skani ir sveika… daržovė

Melionai labai saldūs ir gardūs, net sunku patikėti, kad tai – agurkinių šeimos daržovė. Arabai nežinojo, kad tai paprasčiausias patobulintas agurkas, ir viduramžiais melioną laikė rojaus vaisiumi. Melionuose daug lengvai pasisavinamų angliavandenių (fruktozės, gliukozės), vitamino C, B1, B2, PP, P, karotino, folinės rūgšties, pektinų, lakiųjų aromatinių medžiagų, organinių rūgščių, ląstelienos, kuri švelniai stimuliuoja virškinimo traktą, mineralinių druskų – kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies.

Melionas labai tinka vaikams, sergantiems mažakraujyste, inkstų ligomis. Dietologai melioną vadina senukų ir vaikų maistu. Jo veikliosios medžiagos teigiamai veikia medžiagų apykaitą, kraujo gamybą, be to, meliono ląsteliena ir sultys skatina virškinamojo trakto veiklą, šlapimo išsiskyrimą, tinka užkietėjusiems viduriams, hemorojui gydyti. Kadangi tai dietinis, labai mažai kalorijų turintis produktas, jo persivalgyti neįmanoma.

Mėlynės. Tobulos viduriuojantiems vaikams

Mėlynės nuostabios uogos, prinokstančios liepą ir išsilaikančios iki pirmųjų šalnų. Jose yra daug karotino (provitamino A), ginančio organizmą nuo bakterijų ir laisvųjų radikalų; tanino (rauginės medžiagos), stiprinančio gleivines, jas apsaugančio nuo uždegiminių procesų, naikinančio bakterijas. Uogose esantys fitoncidai trukdo žarnyne gyventi ligas sukeliančioms bakterijoms, todėl šios uogos idealiai tinka vaikams, kurie linkę viduriuoti. Ne veltui mėlynes liaudies medicina nuo neatmenamų laikų taikė įvairioms ligoms, ypač žarnyno, gydyti. Perkamos mėlynės turi būti kietos, padengtos pilku pūkeliu, sausos, tarp jų neturi būti sutraiškytų ar pažliugusių uogų. Minkštos ir neturinčios natūralaus atspalvio uogos yra senai rinktos, praradusios dalį maistinės vertės. Tokios uogos tinka tik džiovinti.

Avietės. Miškinės daug vertingesnės

Dabar dauguma turinčių sodus ar nuosavus sklypus pasisodina aviečių, kurios sunoksta daug didesnės nei miškinės. Vis dėlto miške užaugusios yra kvapnesnės už sodo avietes ir sukaupusios daugiau biologiškai aktyvių medžiagų.

Skaniausios ir naudingiausios avietės būna tuojau po surinkimo. Jų nusipirkite tiek, kad šeima sunaudotų per 1–2 kartus. Avietės yra trapios uogos. Jos nemėgsta transportavimo, greitai suglemba, iš jų bėga sultys uogos praranda kokybę ir išvaizdą.

Uogas duokite sutrintas. Iš pradžių jų duokite 1–2 arbatinius šaukštelius. Kas antrą-trečią dieną uogų kiekį po tiek pat didinkite. Mėlynių ir aviečių galite vaikui duoti 2–3 kartus per dieną, tačiau ne daugiau kaip po 100 g per vieną kartą.

 Nuo kada. Arbūzų, melionų, aviečių, braškių, mėlynių ir žemuogių vaikučiui galite pradėti duoti tada, kai pradedate įvedinėti papildomą maistą – vidutiniškai nuo 6 mėnesių.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + 8 =

Kitos temos: