Arbūzas nėra nekalta uoga (arbūzus botanikai priskiria uogoms). Penkiuose kilogramuose arbūzo yra 0,5 kg cukraus, o tai net 16,5 karto daugiau, nei norma suaugusiam. Arbūzai vaikams patinka dėl to, kad yra saldūs. Vaikas, dažnai gaudamas arbūzų, gali atsisakyti kitų uogų, vaisių ir ypač daržovių, nes jos nėra tokios saldžios.
Pavalgęs arbūzo, vaikas nori valgyti, nes kasos hormono insulino, skaldančio cukrų, perteklius žadina apetitą. Tai nėra gerai, nes per didelis kaloringų medžiagų patekimas į organizmą yra antsvorio rizikos veiksnys.
Kad arbūzas valo organizmą, yra mitas. Duokite gerti daugiau vandens, ir organizmas prasiplaus. Vandenyje nebus papildomo cukraus. Arbūzas gali būti pakeistas agurku, įvairiai paruošta cukinija ar moliūgu.
Tam, kad arbūzai užaugtų dideli, augimo metu jie labai tręšiami.
Arbūzai vaikams iki 1–2 metų netinka ir todėl, kad juose kaupiasi nitratai. Jų daugiausiai būna 3–4 cm po oda esančiame arbūzo sluoksnyje. Todėl mažam vaikui retkarčiais paragauti arbūzo duokite tik 50–70 g gabaliuką iš arbūzo vidurio ir išrankiokite sėklas, nes vaikai iki 4 metų gali jomis užspringti. Vaikui retkarčiais arbūzo gabaliukas gali būti duodamas kaip atskiras užkandis, jis nederinamas su jokiu kitu maistu.
Dėl to, kad arbūzuose yra ganėtinai daug cukraus ir nitratų, nėščiosioms ir žindančioms irgi nereikėtų jais mėgautis.
Apsinuodijimą ir viduriavimą suvalgius arbūzo dažnai lemia įvairios bakterijos, ypač E. coli, pakliuvusios į arbūzą. Todėl nedera pirkti perpjautų arbūzų, ypač jei jie pagulėjo saulėje. Taip pat galima suviduriuoti suvalgius pernokusio ar užsigulėjusio, ilgėliau laikyto namuose, net šaldytuve, arbūzo.
Atsakė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“