Ženklai, kuriuos siunčia vaiko kūnas, kai jam trūksta vitaminų

Vaiko kūnas kasdien mums siunčia signalus, tik ne visada juos mokame suprasti. Pablyškimas, padidėjęs irzlumas, greita nuotaikos kaita, apatiškumas, nenoras judriai žaisti – galima vardinti ir vardinti.

Šį kartą su docentu Algimantu Vingru kalbamės apie tai, kokius ženklus siunčia vaiko kūnas, kai jam trūksta vitaminų.

 Kodėl pavasariop vaiko organizmui pradeda trūkti medžiagų, nors jo valgiaraštis visai nepasikeitė?

Pavasarį vaikas valgo tą patį maistą, kaip ir rudenį, bet gauna daug mažiau vitaminų, nes ilgai laikomose daržovėse jų vis mažėja, tad pernykštis derlius jau yra „nusilpęs“, – likusi daugiau ląsteliena.

Be to, žiemą ir pavasarį vaikas nebūna saulėje, dėl to organizme pradeda trūkti vitamino D, jei papildomai jo neduodama.

Dar viena bėda – žiemą ir ankstyvą pavasarį vaikai labai mažai laiko praleidžia lauke. Įrodyta, kad vaikai naminukai mažakraujyste serga dažniau, nei tie, kurie kasdien bet kokiu oru išvedami į lauką. Mat medžiagų apykaitos procesai, taigi – ir hemoglobino sintezė – geriausiai vyksta gryname ore, nes ten daugiau deguonies.

Ar galima iš akies pasakyti, kad vaikui ar suaugusiajam trūksta vitaminų? Kuo būdinga „avitaminozinė“ išvaizda?

Daugelio iš dabar žinomų 13 vitaminų trūkumo simptomai pradeda išryškėti, kai į organizmą jų nepatenka 2–3 savaites iš eilės. Dabar mityba jau yra tokia, kad avitaminozė (visiškas vieno ar kito vitamino trūkumas) nebeatsiranda. Vaikams, mėgstantiems valgyti tik vienarūšį maistą, dažniausiai atsiranda hipovitaminozės požymiai – dalies vitaminų nepakankamumo simptomai ir geležies trūkumo požymiai. Hipovitaminozė dažniausiai pasitaiko dėl nevisavertės mitybos arba tuomet, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas ir apykaita. Vitaminų pasisavinimas organizme gali sutrikti ilgai vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., antibiotikus, vidurius laisvinančius), sergant virškinamojo trakto ligomis. Vitaminų trūkumas gali pasireikšti ir padidėjus jų poreikiui, pvz., esant dideliems fiziniams ir protiniams krūviams, kai vaikas nepailsi tiek, kiek jam reikia.

KĄ GALIMA PAMATYTI AKIMIS

Požymiai, kuriuos pastebėjusios, mamos sunerimsta – gal vaikui kažko trūksta:

Skilinėja rankų ir kojų nagučiai. Tik tuomet, kai nagučiai tinkamai prižiūrimi, ir gydytojas paneigė odos ir nagų ligų buvimą, galima įtarti, kad nagai skilinėja dėl vitaminų stygiaus. Pagalba – šiltos vonelės, po jų – gydytojo skirti kremai.

Atsiplaišo mėsos aplink nagus. Tai nėra vitaminų stygiaus požymis. Mažo vaiko nagai nepaprastai ploni, aštrūs, o auga stebėtinai sparčiai. Kirpkite juos du kartus per savaitę. Kas antrą trečią dieną žirklutes dezinfekuokite ir rankų nagučius apkirpkite apvaliai, o kojų – tiesiai. Kirpkite tik tokius nagučius, kurie praaugę piršto galiuką. Nesistenkite nukirpti nagučių labai trumpai, nes jie gali įaugti į odą, atsirasti atplaišų, įdrėskimų. Kaskart po vonios ir nagų karpymo nagus ir odeles aplink juos sutepkite odos atsinaujinimą skatinančiu kremu. Jei odelė aplink nagus paraudusi, patinusi ar kieta, kreipkitės į gydytoją.

Lūpos atrodo blyškios. Kai lūpos blyškios, blyškus ir veidukas. Tai yra anemijos (mažakraujystės) požymis. Anemija atsiranda, kai išsenka įgimtos geležies atsargos, pvz., išnešiotiems kūdikiams 4–6 gyvenimo mėnesiais,  o išrankiems valgytojams – bet kurį mėnesį. Taip atsitinka, kai kūdikis negauna liesos mėsos, o vyresni nei vienerių metų gauna daugiau nei 400 ml karvės pieno per parą. Kai matote, kad vaiko veidukas ir lūpos pablykšta, nedelsdami kreipkitės į vaiko gydytoją, paprašykite padaryti kraujo tyrimą.

Skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos. Dažniausia to priežastis – sausa aplinka, nuolatinis lūpų laižymas, rečiau –vitamino B2 trūkumas. Normaliai maitinantis, vitamino B₂ pakankamai gaunama su maistu. Pirmieji šio vitamino trūkumo požymiai yra nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmas, įtrūkę bei šiurkštūs lūpų kampučiai ir perštinčios akys. Vitamino gali trūkti dėl įvairių priežasčių: dėl netinkamos mitybos, padidėjus jo poreikiui (po ligos, sparčiai augant ir pan.). Daug B₂ randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Akių baltymai būna apsiblausę. Apsiblaususios akys būna, kai vaikas serga ūmine liga, o ne dėl vitaminų trūkumo.

Žydi nagai. Nagų žydėjimas susijęs su mikroelementų trūkumu. Organizmui trūksta cinko, kalcio. Dažniausiai nagai žydi brendimo laikotarpiu.

Slenka plaukai. Ryškus plaukų slinkimas, kai juos iššukuojate kuokštais, gali būti grybelinės ligos ar organizmo apsinuodijimo sunkiaisiais metalais požymis, o kartais priežasties išaiškinti neįmanoma.

Būtina kreiptis į vaiko gydytoją ir odos ligų gydytoją.

Atsiranda opelių burnoje.

Taip atsitinka susirgus opiniu burnos gleivinės uždegimu (aftoziniu stomatitu).

Kraujuoja dantenos.

Jos gali kraujuoti susirgus dantenų uždegimu ir tuomet, kai organizme labai trūksta vitamino C. Jo trūkumas atsiranda, kai vaikas nevalgo žalių vaisių, daržovių. Tuomet, kai dantenų kraujavimas atsiranda dėl vitamino C trūkumo, pradėjus vartoti vitaminą C po 100–200 mg per parą, kraujavimas greitai išnyksta. Kraujavimas iš dantenų yra ir ligų požymis, todėl, jei po vitamino C 7 – 10 dienų davimo jos vis tiek kraujuoja, kreipkitės į vaiko gydytoją.

Liežuvis apsidengia apnašomis.

Taip būna ne dėl vitaminų trūkumo, o sutrikus virškinimui – ir dėl virškinamojo trakto ligų.

Kojas traukia mėšlungis.

Mėšlungio priežasčių gali būti labai įvairių. Viena iš jų – magnio ir kalcio trūkumas. Kojų mėšlungiui kartojantis, dera atlikti abiejų elementų tyrimus, įsitikinti ar tikrai jų trūksta.

Daug magnio yra grūdų produktuose (duonoje, kruopose), žaliose lapinėse daržovėse. Magnio yra ir geriamajame vandenyje. Daug kalcio yra piene ir jo produktuose. Ištikus mėšlungiui pirmiausia reikia stengtis aktyviai ištempti pažeistą raumenų grupę, jeigu tai yra įmanoma. Pavyzdžiui, esant blauzdos raumenų spazmui reikia aktyviai rankomis lenkti pėdos pirštus į save. Dažnai šito pakanka, kad raumuo atsipalaiduotų.

Pablogėja miegas.

To priežasčių daug – gryno oro trūkumas, triukšmas, skausmas, kosulys (jis pažadina iš miego), įvairių ligų pradžia, sutrikęs centrinės nervų sistemos veikimas (jaudinantys sapnai, košmarai, nakties baimės), dygstantys dantys. Miegas gali sutrikti ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms: gyvenamajai vietai, miego vietai, miego aplinkybėms, pradėjus lankyti darželį, gimus broliukui ar sesutei, patyrus naujų įspūdžių ar kt.

Pagausėja prakaitavimas.

Pernelyg stiprus prakaitavimas gali būti daugelio ligų simptomas.

Prakaituojama po ligos. Gausesnį prakaitavimą skatina šėlsmas, fizinis krūvis, ypač jei vaikas per šiltai aprengtas, karšti valgiai ir gėrimai, dvasiniai išgyvenimai (emocijos, susijaudinimas), aukštesnė aplinkos temperatūra. Prakaitavimas yra rachito požymis (tuomet labiau prakaituoja pakaušis – dėl to kūdikis sukinėja galvą), o rachitas atsiranda, kai trūksta vitamino D. Kūdikiams ir mažiems vaikams galvos, padų, delnų prakaitavimas būdingas ir dėl vegetacinės nervų sistemos ypatumų. Tai nėra pagrindiniai rachito požymiai. Nuolatinis gausus prakaitavimas – sveikatos sutrikimo požymis.

Vaikas greičiau nuvargsta.

Greičiau pavargsta persirgę kokia nors liga, dažnai sergantys vaikai.

Nuovargis – vienas iš pavasarinio išsekimo simptomų. Dažniausia iš nuovargio priežasčių yra mažakraujystė.

Pirmiausia reikėtų „pastiprinti“ vaiko mitybą raudona mėsa. Hemoglobino kiekį gana greitai atstato geležies papildai, tik pirkdami juos vaikui būkite atidūs, trinkitės tuos, kurie sukelia mažiausiai šalutinių poveikių. Dalis geležies preparatų sukelia pykinimą, metalo skonį burnoje, vidurių kietėjimą ir pūtimą, dantų juodavimą, o mažiukams – atpylinėjimą. Rinkitės geležies papildus, kurie būtų maksimaliai veiksmingi, bet turėtų kuo mažiau šalutinių poveikių.

Atsiranda noras valgyti nevalgomus dalykus.

Noras valgyti nevalgomus dalykus yra klasikinis geležies trūkumo anemijos (mažakraujystės) požymis, savotiškas skonio iškrypimas. Tai nenumaldomas noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius, krakmolą. Pagalba: pirmiausia atlikite kraujo tyrimą, sureguliuokite mitybą, vartokite gydytojo skirtus geležies preparatus ir vitaminus.

Blogėja apetitas.

Dažniausios apetito sutrikimo priežastys: maitinimas per prievartą, prasidėjusi liga, nuovargis, virškinamojo trakto ligos. Sumažėjus apetitui vitaminai naudingi, bet nevartokite jų kaip įvairių patiekalų kompensaciją.

Silpsta regėjimas.

Trūkstant vitamino A gali atsirasti vadinamasis vištakumas (kai blogai matoma sutemus), žmogus greitai pavargsta, sausėja oda, atsiranda pūlinukų, sutrinka augimo procesas.

Vitamino A šaltiniai: moliūgas, gūžiniai kopūstai, pomidorai, šaltalankis, morkos, žirniai, raudonieji pipirai, petražolės, krapai, rūgštynės, svogūnų laiškai, gyvulių ir žuvų kepenys, žuvų taukai, ikrai, sūris, kiaušiniai, sviestas.

„Mamos žurnalas“