Gydytojai sako, kad nėštumas nekenkia dantims ir neatima iš jų kalcio. Tačiau nėštumo metu gali kamuoti dantenų kraujavimas, dantų jautrumas.
Kodėl nėštumo pradžioje ginekologai siunčia nėštukę pas odontologą
Nėštumo metu svarbu, kad burnos gleivinė ir dantys būtų sveiki, mat infekcija gali būti išnešiojama po visą organizmą, o tai kenkia ne tik mamai, bet ir vaikeliui. Vis daugėja įrodymų, kad mamoms, sergančioms periodonto ligomis (kuomet kraujuoja dantenos, tirpsta žandikaulis) gresia didesnė priešlaikinių gimdymų rizika.
Aišku, geriausia būtų dar prieš pastojant užsitikrinti, kad burna sveika…
Literatūroje straipsnių, įrodančių, kad dantys genda dėl nėštumo ypatumų – nėra.
Kalcis iš dantų tikrai nepabėga, nes suaugusio žmogaus kraujotaka danties viduje silpna, greičiau kalcis yra „atimamas“ iš didžiųjų kaulų. Todėl tikėtina, kad moterims, kurios jau turėjo periodonto problemų, alveolės kaulo tirpimas gali paūmėti.
Ar nepakenks nėščiai moteriai vietinė nejautra?
Vietinė nejautra tikrai nepakenks, tik svarbu, kad moteris perspėtų odontologą, jog laukiasi. Tuomet bus parenkami saugesni vaistai, pakoreguojama jų dozė. Skaudantį dantį būtina tvarkyti, nes infekcija, sukelianti skausmą, savaime nepraeina. Rentgeno nuotraukos (radiografijos), kurios naudojamos odontologijoje, yra pakankamai saugios, bet nėštukėms darome nuotraukas tik tada, kai tai yra neišvengiama.
Pavyzdžiui, šaknų infekcinių židinių be nuotraukos negalime pamatyti. Geriausiai rinktis radioviziografiją (kai nuotraukėlė matoma kompiuterio ekrane, nenaudojant įprastinės juostelės), nes tuomet apšvita yra net keletą kartų mažesnė. Pasikartosiu – jei mama turi daug sugedusių dantų, kokybiškam gydymui gali prireikti nemažai rentgeno nuotraukų, todėl geriausiai būtų išsigydyti dantukus anksčiau…
Skausmo nėštukei tikrai nereikia kęsti, nes stresinė situacija, kai sėdi ir lauki – suskaus ar ne – tikrai prasta.
Perspėjus odontologą apie nėštumą, gydyti dantukus juos nuskausminus – saugu.
Geriausiai tai daryti antrą trimestrą, kai jau susiformavusi placenta, apsauganti vaikelį.
Trečiasis trimestras gydymui nebe toks palankus dėl didėjančio pilvelio, nes darosi sunku ilgiau išbūti gulint odontologo kėdėje (gulint ant nugaros spaudžiama tuščioji vena ir nėščiai moteriai gali pasidaryti silpna), atsiranda kitų kūno nepatogumų. Jei taip būna, odontologai daro pertraukėles, kad nėštukė pailsėtų.
Kodėl nėštumo metu kartais kraujuoja dantenos?
Nėštumo metu dantenos dėl intensyvesnės kraujotakos (kurią sąlygoja pakitusi hormonų pusiausvyra), paburksta, tampa imlesnės uždegimui, kurį sukelia burnoje gyvenančios bakterijos. Todėl nėštumo gingivitai (dantenų uždegimai) ar periodontitai (kai jau infekcija patenka giliau į aplink dantį esantį raištį ir kaulą) – išties dažnas reiškinys.
Svarbiausia – kovoti su apnašomis. Todėl pirmiausiai reikia kuo kruopščiau išvalyti visų dantų visus paviršius – naudoti šepetėlį minkštais šeriukais (ypač kraujuojant dantenoms ar esant dantų jautrumui), tarpdančių valymo priemones (tarpdančių siūlą, tarpdančių šepetėlius). Reikėtų lankytis pas burnos higienistus – kai kurioms nėštukėms tai būtina daryti net kas mėnesi, dėl labai rimto uždegimo. Padės ir gydomosios antiuždegiminės pastos bei skalavimo skysčiai.
Kaip elgtis, jei dantų šepetėlis burnoje sukelia vėmimą?
Siūloma atrasti paros metą, kada mažiau pykina, ir bandyti valyti tada. Galima valyti tik su drėgnu šepetėliu (kuo mažesne galvute) be pastos, nes dažnai erzina jos kvapas.
Galima pabandyti naudoti mažiau putojančias vaikiškas gelio pastas. Jei dirgina pats šepetėlis, reikėtų bandyti bent išskalauti dantis skalavimo skysčiu, o rytoj bandyti vėl imti šepetėlį – juk būna ir geresnių dienų…
Kokį šepetėlį rinktis?
Dabar yra įvairių formų dantų šepetėlių, bet tyrimų nustatyta, kad valymo kokybei forma daug reikšmės neturi. Jei dantys valomi tinkamai, šepetukas gali būti bet kokios formos, svarbu, kad jo šereliai būtų minkšti.
Nors kai kurie specialistai rekomenduoja rytais naudoti minkštą šepetėlį – mat tada ant dantų beveik nėra apnašų, o vakarais – vidutinio kietumo.
Daugelis mano, kad elektrinis šepetėlis dantis išvalo geriau. Kadangi jo galvutė daro greitus sukamuosius judesius, nuvalo visas apnašas.
Išlenktame skalavimo įtaiso vamzdelio gale yra maža skylutė, iš jos bėga stipri, plona vandens čiurkšlė.
Šiuo vandens siūlu puikiai išvalomi tarpdančiai, jo srovė masažuoja dantenas. Tačiau kokybiški elektriniai šepetėliai brangūs, juos taip pat, kaip ir paprastus, reikia keisti. Be to, nėra įrodyta, kad iš tiesų jie geresni nei įprasti šepetėliai – viską lemia, ar jais tinkamai naudojamasi.
Kokia pasta tinkamiausia nėštukei?
Anksčiau buvo teigiama, kad naudingiausios dantų pastos turinčiosios fluoro. Bet jis – ne visagalis.
Floras geriausiai pasisavinamas, kai danties audinys jaunas, jis dar tik formuojasi, o 20-40 metų žmonių dantims jo reikia labai nedaug. Tačiau pagyvenusiųjų organizmas vėl pradeda geriau pasisavinti florą, vadinasi, pastos su juo tada naudingos.
Jei burnos kvapas nėra gaivus ir ypač jei yra uždegiminis procesas (nepagydytas kariesas, gingivitas, parodontozė), patariama naudoti pastą, kuri turi chlorheksidino ar triklozano. Chlorheksidinas ir triklozanas užkerta kelią uždegimo procesams burnos ertmėje, pasižymi antiseptiniu poveikiu.
Valant dantis tokia pasta, nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų gerokai sumažėja.
Kartą per dieną galima naudoti skalavimo skystį, kurio sudėtyje taip pat yra chlorheksidino ar triklozano.
Pastas reikia keisti, nes bakterijos prie vienos rūšies veikliųjų medžiagų įpranta, be to, skirtingose dantų pastose yra vis kitokių palankiai dantis ir dantenas veikiančių sudedamųjų dalių.
Nederėtų piktnaudžiauti balinamosiomis pastomis – jose esančios medžiagos gali sukelti danties eroziją.
Kokią pastą naudoti, gali patarti odontologas ar burnos higienistas. Jis žino savo paciento dantų būklę ir pagal ją rekomenduoja tinkamiausias.
Pavyzdžiui, sergant periodonto ligomis kasdienei burnos higienai tinka pastos turinčios bisabololio, algininės rūgšties, cinko citrato, nes šios medžiagos veikia antibakteriškai, antiseptiškai ir antiuždegimiškai, labai gerai jei dantų pastoje yra alantojino, kuris skatina dantenų gijimą ir apsaugo jas nuo dirginančių veiksnių, o tos, į kurių sudėtį įeina kalio chloridas ir įvairūs antiuždegiminį poveikį turintys augalų ekstraktai ar antiseptikai naikina dantų jautrumą. Vienkartinis jų vartojimas nepadės, tačiau valant dantis 2-3 savaites, dantys taps ne tokie jautrūs; be to, dantis galima padengti specialiu laku, tai irgi sumažina jautrumą.
Specialistai sako, kad jau susiformavusių dantų akmenų negali pašalinti jokia dantų pasta. Juos nuvalo tik profesionalai. Jei žmogų dažnai kamuoja ėduonies problemos reikia pirkti apsauginę dantų pastą, kurioje yra kalcio.
Dantų pastų gamintojai kartais vilioja pirkėją užrašu „natūrali“ ir sako, kad tokia pasta sveikesnė nei kitos. Deja, tokius teiginius patvirtinančių tyrimų nepavyko rasti.
Papildomos priežiūros priemonės?
Burnos skalavimo skysčių būna dviejų rūšių: profilaktiniai, skirti kasdienei burnos higienai, ir gydomieji, skirtini esant uždegiminėms dantenų ligoms. Kasdienei burnos priežiūrai galima burną skalauti žolelių nuovirais, tinka ramunėlių, medetkų nuoviras ir net juodoji arbata arba bealkoholinis burnos skalavimo skystis su šių augalų ekstraktais.
Valyti tarpdančius siūlu reikia išmokti. Galima pasikonsultuoti su specialistu, nes jei pažeisite gleivinę, bus daugiau bėdos negu naudos. Tą patį reikėtų pasakyti ir apie tarpdančių valymą tarpdančių šepetėliu – pasikonsultuokite su specialistu.
„Mamos žurnalas“
