Vitaminas D – kiek lašų duoti kūdikiui ir ar įmanoma perdozuoti

Mamos laiškutis:

Auginu 10 mėnesių dukrytę, šiuo metu ji sveria 8,900 kg, ūgis 74,5 cm,  gimė laiku, išnešiota, jokiomis rimtomis ligomis nesirgo, bet nuo gimimo vargstame dėl vitamino D trūkumo. Einu kiekvieną dieną su dukryte į lauką, išskyrus kai smarkiai lyja! Žiemą gėrė net po 8-9 lašiukus vitamino D, nes buvo drėgni ir padukai, ir delniukai, tad gydytoja vis nustatydavo, kad jo trūksta! Kodėl vieniems vaikams užtenka profilaktiškai vartoti tiktai po 1-2 lašiukus, o kitiems jo vis trūksta? Mano nėštumas buvo normalus, nesirgau jokiomis ligomis, gėriau vitaminus, pati maitinau dukrą krūtimi iki 9 mėnesio! Girdėjau, kad būna vaikų, kurių organizmas nepasisavina vitamino D. Gal galite apie tai papasakoti plačiau? Gal reikia atlikti kokius papildomus tyrimus dėl vitamino D pasisavinimo? Kas gali atsitikti perdozavus vitamino D?

Pagarbiai, mama Neringa

Kiek lašų duoti

Vitamino dozavimas rachito profilaktikai yra individualus.

Jis priklauso nuo:

kūdikio augimo tempo,

kūdikio svorio,

maitinimo būdo,

laiko, kiek tiesioginiai ar atspindėti saulės spinduliai (tik ne per stiklą) paliečia kokio dydžio vaiko odos plotą (suprantama, neužtenka, kad saulė nuolat vaikui būnant lauke bučiuotų tik jo nosies galiuką ar smakrą),

kūdikio vidaus organų būklės, nes aktyviai vitamino D formai organizme susidaryti reikia gero kepenų ir inkstų darbo.

Vitaminas D ir buvimas lauke

Mamos klysta galvodamas, kad vitaminas D organizme susidaro vien nuo ėjimo į lauką. Mamos turi prisiminti, kad vitaminas D organizme susidaro tik tuomet, kai tiesioginiai arba atsispindėję (t.y. šešėlyje) saulės spinduliai paliečia kuo didesnį kūdikio odos plotą. Kitaip tariant, dera suvokti, kad kvėpavimas grynu oru lauke ar įstiklintame balkone nėra veiksniai, leidžiantys pradėti susidaryti vitaminui D odoje

Vitaminas D į organizmą patenka dviem būdais:

1. Su maistu. Kai yra duodamas kaip vienas iš vitaminų, ar kai jo yra kai kuriuose maisto produktuose. Kūdikis pirmą pusmetį valgo tik mamos pieną ar mišinį. Motinos piene, iš kurio vitaminas D geriausiai pasisavinamas, jo yra nedaug.

2. Kai tiesioginiai ar atsispindėję saulės spinduliai tiesiogiai paveikia odą. Tada prasideda vitamino D susidarymas iš odos riebalų, kurio procese aktyviai dalyvauja kepenys ir inkstai.

Vitaminų reikia ir mamai

Tai, kad nėštumo metu mama gėrė vitaminus, yra gerai, tačiau pats vitaminų vartojimo faktas nėra veiksnys, apsaugantis kūdikius nuo rachito ir lemiantis vitamino D dozavimą visu kūdikystės laikotarpiu.

Teisinga mamos mityba, vitaminai ir mineralinės medžiagos yra reikalingi ir besilaukiančiai, ir žindančiai – ne vien vaisiui ar kūdikiui, bet ir motinai.

Kam reikalingas vitaminas

Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį ir dalyvauja kituose medžiagų apykaitos procesuose. Vitamino D gamyba gali sutrikti dėl iš dalies sutrikusios kepenų ir inkstų veiklos. Tai viena iš priežasčių, kodėl vienam kūdikiui rachito profilaktikai yra veiksminga viena vitamino D dozė, o kitam – kita. Todėl dėl vitamino D dozavimo rachito profilaktikai dera nuolat konsultuotis su vaiko gydytoja.

Kaip sužinoti, ar pakanka D

Vartojant vitaminą D organizme susidaro 2 vitamino D formos: nestabili, kuri dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir stabili – atspindinti vitamino D atsargas organizme (t.y. forma, iš kurios organizmas pasiima medžiagų apykaitai reikalingą vitamino D kiekį).

Kitaip tariant, stabili vitamino D forma atspindi jo atsargas organizme ir yra laboratoriniu būdu nustatoma. Tyrimas objektyvus, atliekamas paėmus kraują iš pirštuko. Už tyrimo atlikimą moka patys tėvai – valstybė nekompensuoja tyrimo atlikimo kaštų. Tai pats tiksliausias tyrimo metodas, leidžiantis spręsti, kokią vitamino D3 dozę skirti rachito profilaktikai ar gydymui. Suprantama, vitamino D atsargos organizme keičiasi, priklausomai nuo kūdikio augimo tempo, jo maitinimo būdo ir laiko, kurį veiks kūdikio odą ultravioletiniai spinduliai. Pasitaiko situacijų, kai tyrimą tenka kūdikiui augant pakartoti.

Kiti tyrimai, pvz., kalcio nustatymas kraujyje ar šlapime – nėra tikslūs, nes kalcio apykaitą reguliuoja ir kiti veiksniai, t.y. prieskydinių liaukų ir vienas iš skydliaukės hormonų.

Vitaminas D perdozuojamas retai. Pagrindinai požymiai: mažylis netenka apetito, neauga svoris, jis blogai miega, gali sutrikti širdies veikla, šlapinimasis, užkietėja viduriai, padidėja troškulys.

Rachitas ir prakaitavimas

Drėgnų padukų ir delniukų priežastis yra ne viena. Viena iš jų: padukai ir delniukai vienu ar keliais sluoksniais „supakuoti“ į drabužėlius, plius kojinaitės ir pan. Kita priežastis: aplinkoje šilta. Dar viena priežastis – vegetacinis kūdikio, vaiko jautrumas. Jam esant visuomet yra padidėjęs polinkis prakaituoti.

Geriausia pagalvė kūdikiui yra 4 kartus sulankstytas medvilninis vystyklas. Prakaitavimo priežasčių yra įvairių, t.y. ne vien tik ligos. Prakaitavimas yra normalus reiškinys. Prakaitą išskiria prakaito liaukos, išsidėsčiusios visame kūne. Prakaitavimas kūnui padeda apsiginti nuo šilumos pertekliaus. Pakilus aplinkos temperatūrai ir susijaudinus prakaituojama labiau. Prakaitavimo ypatumai nepriklauso nuo vaiko amžiaus.

Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Kitais žodžiais tariant, jautrios, labilios sistemos, greitai susijaudinantys bet kurio amžiaus žmonės prakaituoja gausiau ir greičiau. Prakaituodamas kūnas atiduoda perteklinę šiluma, t.y. perdėm aprengto mažylio kūnas nuo šilumos pertekliaus ginasi prakaitavimu. Vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti mažiau ir visi vienodai gerai jaučiasi. Sveiko bet kurio amžiaus žmogaus prakaitas gaminasi nuolat ir išsiskiria prakaitavimo metu. Su prakaitu iš organizmo pasišalina dalis šalintinų medžiagų – tai palengvina inkstų darbą.

Labiau prakaituoja turintys viršsvorio bet kurio amžiau vaikai, nes kūnas per riebalų sluoksnį sunkiau aplinkai atiduoda šilumos perteklių. Riebus vaikas nėra sveikatos ir geros priežiūros, grožio bei šeimos gero gyvenimo rodiklis. Bet kurio amžiaus vaikai, tarp jų ir kūdikiai, turi būti rengiami gerai prakaitą sugeriančiais, natūralaus pluošto, lengvais, nevaržančiais judesių drabužėliais. Bet kurio amžiaus vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė, todėl jiems nešalta, kai suaugusiajam tampa lyg ir nejauku, vėsoka.

Vieni asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus, prakaituoja, kaip minėjau, daugiau, kiti – mažiau, ir tai yra norma. Jeigu vaikas, nežaisdamas judrių žaidimų, po miego, esant normaliai aplinkos temperatūrai (18-21°C), būdamas normaliai aprengtas, gausiai prakaituoja, nuolat yra „šlapias“ – būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju. Prakaitavimas yra vienas rachito, kaip ligos požymių. Tačiau vien pagal prakaitavimą yra nediagnozuojama ir nesprendžiama apie jos sunkumą.

Dažniausiai mamų pateikiami klausimai

Ar duoti vitamino D, jei kūdikis maitinamas mišiniu, ant kurio pakuotės parašyta, kad mišinyje yra vitamino D paros dozė?

Reikia daryti taip, kaip rekomenduoja vaiko gydytojas. Skaitant etiketę ją reikia perskaityti iki galo ir nepamesti sveikos logikos: pakuotės etiketėje visuomet yra nurodoma, kokiame mišinio mililitrų kiekyje yra atitinkamas vitamino D kiekis. Neįmanoma garantuoti, kad kiekvieną parą, kiekvienas kūdikis suvalgys etiketėje nurodytą mišinio kiekį ir gaus nurodytą paros vitamino D dozę. Be to, kaip minėjau, kiekvieno kūdikio vitamino D poreikis yra skirtingas, nes jo pasisavinimas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Ar duoti vitamino D, jei kūdikis gimė vasarą ir kasdien būna lauke?

Darykite taip, kaip konkrečiam kūdikiui patarė jo gydytojas.

Gimusieji vasarą, jei jų motinos nevengė kūno parodyti saulėje ir tai darė tuomet, kai mūsų klimatinėje zonoje buvo įmanoma, naujagimiai gimsta su didesnėmis vitamino D atsargomis. Tokiems kūdikiams vitamino D reikės mažiau.

Žindančioms irgi pravartu parodyti kūną saulei. Tam, kad odoje pradėtų gamintis vitaminas D būtina, kad ją apšviestų ultravioletiniai spinduliai.

Kūdikis gryname ore turi ne tik kvėpuoti, bet ir pasikaitinti saulutėje.

Kiek kūno odos turi paliesti saulė, kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D?

Tai nėra išmatuota kvadratiniais centimetrais – kuo didesnis kūno plotas, tuo geriau. Kiekvienas apnuogintas mažylis prie tiesioginių ar išsklaidytų saulės spindulių (tai yra, kai saulė yra už debesiuko) turi būti pratinamas saikingai, pvz., vieną dieną apie 3 min. ant galvos uždėjus plačiabrylę kepurę, kitą dieną 5 min., dar po paros kitos 10 min. ir taip didinant iki 15-30 min.

Ar vitaminas D gaminasi ir debesuotą dieną išvedus vaiką į lauką?

Suprantama, kai saulė už debesiuko, apnuogintą kūdikį išsklaidytiems jos spinduliams „galima parodyti“ dvigubai ilgiau.

Gal yra paskaičiuota, per kiek laiko būnant saulėtą dieną lauke (ir kiek odos ploto atvėrus) pasigamina kūdikiui ar mažam vaikui vitamino D paros dozė?

Tikslių paskaičiavimų kol kas nėra, nes vitamino D susidaryme ir apykaitoje organizme dalyvauja kepenys ir inkstai, kurių funkcionavimo įvertinimas yra sudėtingas procesas. Skaičiavimus sunkina ir tai, kad kasdien kūdikis, mažas ar vyresnis vaikas kažkiek vitamino D3 gauna ir su maistu. O kiek, kokio maisto jis per dieną suvalgys, nėra įmanoma tiksliai nusakyti, nes apetitas ir galimybė gauti kokį nors maistą nėra kompiuterio programa. Nuolatos saulei turėtų būti atvertos rankos ir kojos (suprantama – ne tik delnai ar pėdos). Daugelyje šalių vitamino D žmonės gauna mažiau nei rekomenduojama, ypač jo trūksta vaikams.

Buvimas saulėje (apie 10 min. per dieną) irgi padeda gaminti vitaminą D organizme. Kad ir kiek kūdikis ir bet kurio amžiaus vaikas bus nuogas saulėje, jam vis tiek pristigs vitamino D, jei oda bus ištepta apsauginiais kremais nuo saulės. Normalu, jei mamos paklaus: „Gydytojai liepia saugoti vaikučio odą ir tepti, tepti, tepti apsauginiais kremais nuo saulės. Bet tada nepasigamina vitamino D. Ką daryti?“

Apsauginiai kremai sulaiko ir atspindi ultravioletinius spindulius, kurie veikia odą ir taip stabdo joje vitamino D gaminimosi pradžią. Išeitis yra labai paprasta – jei mama mano, kad tuo metu yra reikalingi nuo saulės odą apsaugantys kremai – jais galima ištepti vaiko odą po to, kai jis 10-30 min. lauke pabus neišteptas. Odos ištepimas saugančiais kremais nereiškia, kad vaikas gali ir turi „kepti“ neribotą laiką saulėje. Kiekviena mama turi rasti pusiausvyrą.

Ar vitamino D trūkumas – tik kūdikių bėda? Ar duoti vitamino D vyresniam vaikui?

Būtina keisti Lietuvoje vyraujančias nuostatas, vadovautis kitų šalių patirtimi. Lietuvoje saulės mažai, o vitaminu D vitaminizuoto pieno, sulčių irgi nėra. O tų maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino D, šalies vaikai suvalgo mažai, pvz., riebios žuvies arba masiškai nevartoja rekomenduojamų žuvų taukų. Skandinavijos šalių medikai pataria aliejinių vitamino D preparatų duoti iki 10 metų.

Yra paskelbtų duomenų, kad net tokiose piečiau esančiose valstybėse, kaip Austrija, Ispanija, Vokietija vaikai per mažai suvartoja vitamino D. Jungtinėje Karalystėje leidžiamame gydytojams skirtame žurnale „Archives of Disease in Childhood“ paskelbti duomenys, kad kūdikiai, kurie gavo vitamino D papildų, turėjo 29 procentais mažesnę tikimybę, kad jiems išsivystys pirmojo laipsnio diabetas, palyginti su vaikais, kurie šio papildo negavo.

Vitamino D trūkumas vėl tampa aktualia tema, ignoruota dešimtmečius. Bendra Europos tendencija rodo, jog vidutiniškai vaikai vitamino D suvartoja mažiau nei reikėtų.Naujausi tyrimai rodo, kad paaugliams trūksta vitamino D dėl to, kad jie kasdien valandų valandas leidžia prie kompiuterio arba televizoriaus, nebūna lauke bei per mažai suvalgo vitaminu D praturtinto maisto. Net 48 proc. 9-11 metų mergaičių buvo rastas vitamino D deficitas žiemos pabaigoje, o vasarą jis siekė tik 17 proc. Vaikams, gyvenantiems šiaurinėse platumose (taigi – ir Lietuvoje), kur saulė žiemą šviečia ne taip intensyviai, gresia vitamino D trūkumas.

Jei kūdikis geria žuvų taukus, ar duoti vitamino D profilaktinę dozę?

Net jei kūdikis, mažas ar vyresnis vaikas išgeria rekomenduotą žuvų taukų dozę, joje nėra tiek vitamino D, kiek reikia rachito profilaktikai, o juo labiau – gydymui. Žuvų taukai yra vienas iš maisto papildų, kuriuose yra riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, t.y. jie yra naudingi ne tik dėl vitamino D.

Kokį variantą Jūs labiau palaikote – vandeninius ar aliejinius vitamino D tirpalus, vienkartinę didelę dozę ar kasdienius lašiukus?

Asmeniškai man suprantamesnė ir priimtinesnė yra Skandinavijos šalių patirtis – duoti gydytojo nurodytą aliejinį vitamino D tirpalą, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose ir nereikia jokių papildomų technologijų ir medžiagų, kad jis ištirptų vandenyje. Priimtinesnė yra kasdienė vienkartinė dozė, tačiau nėra taisyklės be išimties – yra šeimų, kurioms geriau tinka didelė vienkartinė dozė. Kokia dozė kokiai šeimai tinka, sprendžia vaiko gydytojas.

Kaip teisingai suduoti vitaminą D, kad jį geriausiai pasisavintų kūdikio organizmas?

Žindant vitaminas D3 yra įlašinamas į nedidelį, pvz., 10-20 ml nutraukto pieno kiekį ir kūdikiui sugirdomas. Lygiai taip pat elgiamasi ir maitinant pieno mišiniais. Mintis viena – lašinama į tokį maisto kiekį, kurį, manoma, mažylis suvalgys. Svarbiausia, kad vitaminas D patektų į organizmą.

Nuo ko priklauso vitamino D pasisavinimas – gal nuo kokių nors kitų medžiagų trūkumo ar pakankamo kiekio? Su kuo tas vitaminas yra poroje (kaip, pavyzdžiui, geležis poroje su vitaminu C)?

Geriausia, kai organizmui yra patiekiamas vitaminas D, ištirpęs riebaluose. Nėra pagrįstų mokslinių studijų apie medžiagas, stimuliuojančias arba blokuojančias vitamino D pasisavinimą. Vėmimas, žarnyno ligos, vidurių užkietėjimas trukdo organizmui iš maisto į kraują įsiurbti vitaminą D, o kepenų ir inkstų pakenkimui – jam pakisti iki tokios formos, kuri skatina kalcio įsiurbimą organizme.

Ar gydytoja „iš akies“ gali nustatyti, kad kūdikiui trūksta vitamino D?

Gydytojai visuomet įvertina kelis požymius ir tik tuomet sprendžia, kiek vitamino D skirti. Dera suvokti, kad ne visos šeimos turi galimybę atlikti tyrimą, kuris parodo, kokios organizme yra vitamino D atsargos.

Gal žinote, kiek vitamino D duoda savo vaikams kitų šalių gyventojai?

Tamsi oda atspindi ultravioletinius spindulius ir todėl tamsiaodžiams reikia daugiau vitamino D.

Lietuvoje tamsiaodžių vaikų yra mažai. Skandinavijos šalys vitamino D trūkumą kompensuoja duodamos profilaktines aliejinio vitamino D tirpalo dozes ir du kartus per savaitę duodamos vaikams valgyti riebiąsias žuvis, girdydamos žuvų taukus.

Ar duoti gydytojo skirto vitamino D, jei vaikas vartoja kitus maisto papildus, kuriuose yra paros vitamino D dozė?

Gydytojo skirta vitamino D dozė negali būti pakeista jokiais papildais, tarp jų ir žuvų taukais. Gydytojas paros vitamino D dozę apskaičiuoja taip: jo skirta vitamino D dozė plius papildo, pvz., žuvų taukų rekomenduojamame kiekyje esantis vitamino D kiekis. Kol kas šalyje nėra papildo, kuriame būtų visiems kūdikiams reikiama vitamino D paros dozė. Papildai paprastai yra sudėtiniai preparatai – norint pasiekti kūdikiams ir vaikams iki 3 metų reikiamą vitamino D paros dozę yra viršijamos kitų medžiagų, esančių papilde, paros dozės.

Ar daug maisto produktų (ne tik mišinių) rašoma, kad jie praturtinti vitaminais, ar tuo tikėti?

Pieno mišinių, atvežtų iš Europos Sąjungos, gamyba yra griežtai reglamentuojama, atidžiai tikrinama jų kokybė, todėl galima tikėti, kas yra parašyta etiketėje. Pieno mišinių etiketėse yra konkrečiai nurodyta, kiek kokių medžiagų kokiame kiekyje yra iki produkto galiojimo laiko pasibaigimo. Kai produkto etiketėje blizga užrašas, kad jis praturtintas vitaminais ar kitomis medžiagomis, ir nėra konkrečiai nurodyta, kokiame kiekyje kiek ko konkrečiai yra, toks užrašas kvepia pigia reklama ir ieško patiklių pirkėjų. Kiekvieno produkto etiketę visada būtina atidžiai perskaityti… ir spręsti – pirkti ar ne…

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“