Karantino metu dažniausia mūsų pramoga – pasivaikščiojimai lauke. Ypač smagu tai daryti saulėtą dieną. Bet ar žinote, kad nuo ultravioletinių spindulių reikia saugotis ne tik vasarą, bet ir ankstyvą pavasarį?
Pavasaris ir natūralus „soliariumas“
Nors šiluma dar labai ir nelepina, tačiau saulės šiemet gauname, ir nemažai. O ji ankstyvą pavasarį kur kas pavojingesnė nei vasarą. Visų pirma todėl, kad oda šaltuoju metų laiku būna baltesnė, turi mažiau apsauginio pigmento. Kai oda itin balta, spinduliai pažeidžia ne tik epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Itin šviesios odos žmonės greitai „sudega“ saulėje, jų oda parausta jau po 5 minučių buvimo lauke. Tai būdinga labai šviesios, strazdanotos odos šviesiaplaukiams, žydraakiams ar žaliaakiams žmonėms. Vidutiniškai šviesios odos žmonės saulėje saugiai gali būti apie 10 minučių, tamsesnės odos, rudaakiai – apie 20 minučių.
Todėl išsiruošus į lauką, reikia tinkamai apsisaugoti ne tik nuo vėjo, šaltuko, bet ir nuo aktyvių ultravioletinių saulės spindulių. Apsauginiai kremai nuo saulės būtini visų tipų odą turintiems žmonėms, nes jie apsaugo ne tik nuo nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet ir nuo UVA spindulių,
Slidininkų įdegis
Pavasarį saulė kenksmingesnė nei vasarą dėl dar vieno veiksnio – spindulių kritimo kampo. Mes galime nė nepajusti, kaip įdegame ar net nudegame. Tie, kurie slidinėja, ypač kalnuose, gerai žino, kad be apsauginio saulės kremo geriau į trasą neiti. Beveik visi iš slidinėjimo kurortų grįžta įdegę veidus, nors oro temperatūra buvo žemiau nulio. Taip yra dėl to, kad sniegas, kaip ir vanduo, atspindi saulės spindulius, ir šie veikia tarsi dviguba jėga.
Per dieną saulės poveikis odai irgi kinta, agresyviausia saulė tarp 11–15 val. UVA spindulių nesulaiko nei mašinos, nei buto langų, nei joks kitoks stiklas, jei jis nėra padengtas specialia UV apsauga.
Saulės aktyvumas, išreiškiamas UV indeksu, skiriasi kiekvieną dieną, ir yra nurodomas meteorologų pranešimuose visuomenei. Gyvendami išmaniųjų telefonų eroje galite nesudėtingai tai stebėti.
Žemas UV indeksas 0–2
Vidutinis 3–5
Aukštas 6–7
Labai aukštas 8–10
Nepageidaujama pigmentacija
Pirmieji saulės spinduliai gali ne tik nudeginti odą, bet ir išprovokuoti įvairių pigmentinių dėmių atsiradimą. Ant neapsaugojus odos greitai išryškėja strazdanos, šlakai, didesnio ploto rudos dėmės. UV spinduliai skatina odos pigmentaciją, ypač nėštumo periodu, taip pat stabdo kolageno gamybą ir skatina per ankstyvą odos senėjimą.
Apsauginis kremas, kai lauke nulis?
Apsauginiai kremai būna dviejų rūšių, juos turėtume rinktis atsižvelgdami į situaciją:
Pirma. Kasdienio naudojimo priemonės, tokios kaip dieninis kremas, tepamos 15–20 min. prieš einant į lauką, nepriklausomai nuo sezono. Veido kremai su SPF gali būti tiek drėkinantys, tiek maitinantys, sukurti visokių tipų odai, jų kitos veikliosios medžiagos puikiai atlieka savo darbą, SPF tam netrukdo.
Antra. Saulės kosmetika – naudojama dažniausiai atostogų metų paplūdimyje arba kalnuose, kai kaitrioje saulėje būname ilgiau. Šias priemones reikia tepti pakartotinai kas 2 val.
Geriausia rinktis dermatologų patikrintas priemones, gauti grožio specialisto ar vaistininko konsultaciją.
Verta atidžiai skaityti INCI sudėties sąrašą ir vengti priemonių su kontraversiškais (kurie įtraukti į sąrašą, kaip galimi/įtariami endokrininės sistemos dirgikliai) filtrais ir kitais ingredientais: nanodalelėmis, silikonais, oktokrilenu, homosalatu ir pan.
UVA spinduliai prasiskverbia giliai į odą, suteikia greitą įdegį, tačiau skatina odos senėjimą ir pigmentaciją, gali sukelti odos vėžį ir pažeisti akių tinklainę.
Kremai nuo saulės ir vitaminas D
Jau kurį laiką esame priversti spręsti dilemą: norime gauti saulės, kad papildytume vitamino D atsargas, bet kartu bijome saulės poveikio ir tepame odą kremais, kurie vitamino D „nepraleidžia“.
Saikingos saulės vonios yra nepakeičiamas sveikatos šaltinis, nes dėl saulės spindulių poveikio odoje aktyvuojamas vitaminas D. Iš saulės mes gauname net 90 proc. reikalingo vitamino D.
Šią dilemą išspręsite, jei laikysitės patarimų:
Saulės spinduliais mėgaukitės iki 11 valandos bei po 16 valandos. 11–16 valandomis saulė yra pati aktyviausia.
Jei įmanoma, rinkitės buvimą netiesioginiuose saulės spinduliuose (medžio šešėlyje).
Būtinai naudokite apsauginę kosmetiką nuo saulės. Tepkite odą apsauginiais mineralinių filtrų pagrindo kremais. Odą tepkite dažnai, bent 15–20 min. prieš išeidami iš namų ir po kiekvieno maudymosi.
Dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, naudokite skėčius nuo saulės, apsauginius akinius nuo saulės, rankas ir kojas turi dengti natūralaus pluošto, neaptemptas drabužis.
Būdami šalia vandens telkinių, denkite kūną plona paplūdimio skara ar natūralaus pluošto drabužiu, nes nuo vandens atsispindėję saulės spinduliai papildomai veikia odą.
Deja, net pasitepus silpniausiu 15 SPF kremu nuo saulės vitaminas D nebesigamina. O toks lengvas SPF dažniausiai yra net paprastuose dieniniuose veido kremuose. Tad tam tikrą trumpą laiką patariama saulėje pabūti neišsitepus kremu. Leistino buvimo saulėje be apsauginių priemonių trukmė priklauso ir nuo odos tipo.
Šviesiaodėms, melsvų akių, šviesių/rudų plaukų, šlakuotos odos savininkėms, kurių oda linkusi iškart degti raudonai, tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsauginių priemonių leistina būti tik 5–10 min. per dieną. Turinčioms vidutinio tamsumo odą – 10–15 min. per dieną. Tamsaus odos tipo moterims – 20–30 min. per dieną.
Galima vitaminą D „gaudyti“ ir debesuotą dieną, tik debesys sulaiko 50 proc., o šešėlis – 60 proc. spindulių. Todėl reikės be saulės apsaugos pabūti dvigubai ilgiau. Nebūtina visiškai išsirengti – pakanka pabūti be apsaugos atidengus veidą, kaklą ir rankas. Geriausios pietinės valandos, nes ryte ir po pietų saulės spinduliai kris įstrižai. Saulė, šviesdama per stiklą, vitamino D negamina, tad „deginimasis“ įstiklintoje terasoje neduos naudos.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
