Apie saulės poveikį informacijos netrūksta. Tačiau kodėl tada paplūdimiuose tiek daug vaikų „nukepusiomis“ ausimis ir tėvelių su „vairuotojo įdegiu“? Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Rudaodžiams kremų irgi reikia
Atėjus vasarai, visi skubame gaudyti pirmuosius saulės spindulius, džiaugiamės jos malonia šiluma, norime gražiai įdegti, džiaugiamės, kad vaikai pagaliau pasigamins pakankamai aktyvaus vitamino D, tokio svarbaus ir dygstantiems dantims, ir kaulams, ir odai, ir imunitetui. Tačiau, apsvaiginti vasarinės euforijos, nepamirškite apsaugos nuo saulės.
Odos tipai:
1) Itin šviesios odos žmonės, kurie itin greitai „sudega“ saulėje, jų oda parausta jau po 5 min. buvimo saulėje. Jie turi didžiausią riziką sirgti odos vėžiu. Tai šviesios, strazdanotos odos, šviesiaplaukiai, žydraakiai ar žaliaakiai žmonės.
2) Vidutiniškai šviesios odos žmonės, ne taip greitai nudegantys saulėje, odos paraudimas atsiranda pabuvus tiesioginiuose saulės spinduliuose ilgiau nei 10 min.
3) Tamsios odos, rudaakiai žmonės, jų oda retai nudega, nežymus paraudimas atsiranda pabuvus saulės tiesioginiuose spinduliuose virš 20 minučių.
Apsauginiai kremai nuo saulės būtini visų tipų odą turintiems žmonėms, nes jie apsaugo ne tik nuo nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet ir nuo UVA spindulių, sukeliančių odos senėjimą, drėgmės praradimą, raukšlėjimąsi, pigmentaciją bei vėžį.
Nėra visagalio kremo
Nė vienas apsauginis kremas neapsaugo nuo UV spindulių 100 proc. Kremas, kuris pažymėtas SPF 50, nepraleidžia apie 99 proc. UV spindulių, SPF 30 – 97 proc., SPF 20 – 95 proc., SPF15 – apie 93 proc., SPF10 – 90 proc., SPF 4 – 75 proc., SPF 2 – 50 proc. spindulių.
Kaip apskaičiuoti SPF apsauginio poveikio laiką?
Yra dvi formulės, kurias turi atsiminti kiekviena mama.
Pirma formulė. Apsauga nuo UVB spindulių:
SPF x 10, pvz., jei kremas yra pažymėtas SPF 50, jo veikimo laikas minutėmis 50 x 10 = 500 min (apie 8,3 val.).
Antra formulė. Apsauga nuo UVA spinduliuotės:
SPF UVB apskaičiuotą valandų skaičių reikia padalinti iš 3. Mūsų atveju, tai bus 8 : 3 = 2,5 val.
Kaip matote apsauga nuo UVA spinduliuotės trunka tik 1/3 apsaugos nuo UVB spinduliuotės laiko, todėl net jei vaikučio oda neraudonuoja ir nenudega iki pūslių, ją veikia žalinga UVA spinduliuotė, sukelianti odos senėjimą ir vėžį. Šis poveikis pasireiškia ne iškart, tik po 10–15 metų.
Taisyklės „vaikas-kremas-saulė“
Bet kokio SPF apsaugos lygio kremu odą reikia tepti kas 2 valandas, nes praėjus daugiau kaip 2 valandoms apsaugos lygis kur kas sumažėja.
Išsimaudžius baseine, jūroje ar ežere irgi būtina kiekvieną kartą iš naujo tepti odą apsauginiais kremais, net tuo atveju, jei ant kremo yra ženklinimas: „Atsparus vandeniui“.
Deginantis, maudantis, gausiai prakaituojant, šluostantis rankšluosčiais, gulinėjant ant patiesalų ar smėlio dalis kremo tiesiog mechaniškai nutrinama nuo odos. Tad jei pliaže vaikas aktyvus, tepkite dažniau.
Kremą būtina tepti storu sluoksniu ir naudoti pagal visas išvardintas taisykles, kitaip ir naudodami kremą, pažymėtą SPF 50, galite tegauti SPF 15 lygio apsaugą. Taigi, netaupykite kremo ir nebijokite, kad vaikui pritrūks aktyvaus vitamino D, jo aktyvavimui užteks 10–15 min. buvimo netiesioginiuose saulės spinduliuose, esant atvirai odai vien rankyčių ir veiduko srityje.
Kadangi kremas neapsaugos galvos ir plaukų, vaikui saulėtą dieną būtina uždėti kepuraitę nuo saulės ir akinukus su specialia UV danga, nes vėžiniai odos pokyčiai neaplenkia ir plaukuotos galvos dalies bei ragenos. Be to, UV spinduliai kenkia ir regėjimui.
Saulės spinduliai Lietuvoje ne tokie žalingi kaip Trukijoje, Egipte ar Tunise. Kuo labiau į pietus, tuo saulutė piktesnė ir pavojingesnė. Ne veltui nuvažiavę į Jungtinius Arabų Emyratus parduotuvėse rasite išrikiuotus SPF 70, SPF 85, SPF 100 kremus, kurių mūsų šalyje net nėra pirkti.
Kylant į kalnus, saulės spindulių žalingumas irgi didėja. 1 km aukštyje virš jūros lygio saulės spinduliai yra 10 kartų žalingesni nei jūros lygyje.
Saulės aktyvumas, išreiškiamas UV indeksu, skiriasi kiekvieną dieną, ir yra nurodomas meteorologų pranešimuose visuomenei. Gyvendami išmaniųjų telefonų eroje galite nesudėtingai tai stebėti.
Žemas UV indeksas 0–2
Vidutinis 3–5
Aukštas 6–7
Labai aukštas 8–10
Esant žemam ar vidutiniam UVI, užtenka kepuraitės, akinių nuo saulės bei apsauginio kremo, esant itin aukštam UVI, į lauką geriau išvis neiti.
Pavasarį ir vasaros pradžioje saulė kenksmingesnė nei vasaros pabaigoje ar rudenį. Todėl ir apsauginius kremus sezono pradžioje rinkitės didesnio SPF.
Per dieną saulės poveikis odai irgi kinta, agresyviausia saulė tarp 11–15 val.
UVA spindulių nesulaiko nei mašinos nei buto langų nei joks kitoks stiklas, jei jis nėra padengtas specialia UV apsauga.
Vanduo praleidžia iki 90–95 proc. saulės spindulių.
Kūdikiai išvis neturėtų būti laikomi tiesioginiuose saulės spinduliuose, jiems tinka šešėlis ar bent jau medžio paunksmė.
Vyresni vaikai turėtų būti apsauginiais kremais tepami kasdien, net ir debesuotomis dienomis, nes debesys praleidžia apie 40–90 proc. UV spindulių, priklausomai nuo debesų storio. Debesuotomis vasaros ar pavasario dienoms kartais nudega net ir suaugusieji, o kūdikių ir vaikų odelė yra daug jautresnė.
Rinkitės kremus, pažymėtus ženklais SPF+ arba UVB+UVA, taip paženklinti kremai apsaugo tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Ištepkite vaikus kremu dar prieš išeinant iš namų, juk kremo veikliosioms medžiagoms įsigerti į odą bei pradėti veikti reikia net 20–30 minučių.
Nepamirškite kremu ištepti vaikams ausyčių, nes jų oda nenusakomo plonumo ir nudega akimirksniu.
Geriausia apsauga nuo saulės – tai ploni natūralaus pluošto drabužėliai, dengiantys kuo didesnį odos paviršiaus plotą.
Kokius filtrus rinktis?
Saulės spindulių filtrai būna:
Biologiniai (natūralūs) filtrai – tai sviestmedžio aliejus, melaninas (gaminamas iš avių vilnos, kalmarų, augalų, bakterijų Thermus Termophillus), juglonas (iš graikiško riešutmedžio), kalnų arnika, Baikalo kalpokės šaknys, migdolų, alyvuogių, sezamo, kviečių gemalų ar bet koks kitas aliejus.
Trūkumas: šie filtrai nėra pakankamai efektyvūs, nes turi nedidelį apsaugos laipsnį bei daugiausiai apsaugo tik nuo UVB spindulių. Jie gali būti naudojami su cheminiais ar fiziniais filtrais.
Fiziniai filtrai atspindi UV spindulius. Tai – neorganiniai pigmentai, tokie kaip geležies dioksidas, cinko oksidas, titano dioksidas, silicio oksidas, smulkintas žėrutis ir kiti bei jų mišiniai. Šie kremai yra patys geriausi ir tinkamiausi kūdikiams ir vaikams, žinoma, ir suaugusiesiems. Mikrokristalai, esantys šių kremų sudėtyje, padengia odą saulės spindulius atspindinčiu bei išsklaidančiu sluoksniu. Kuo didesnė kristalų koncentracija kreme, tuo didesnė apsauga nuo saulės. Didžiausias šios rūšies kremų privalumas – jų inertiškumas ir nesugebėjimas prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Taip pat jie nedirgina odos ir nesukelia alerginių reakcijų. Šie kremai apsaugo tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Trūkumas: baltas sluoksnis, pasiliekantis odos paviršiuje, tačiau tai tik estetinė problema, kurios galima išvengti tolygiai paskirstant kremą.
Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius bei paverčia juos šilumine energija bei išsklaido. Tai fenolai, benzolo dariniai.
Trūkumas: cheminiai filtrai dažnai sukelia fotochemines bei alergines odos reakcijas, be to, jų sudėtyje yra nemažai kenksmingų medžiagų. Jie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, sudirgina odą.
Rinkoje taip pat yra nemažas pasirinkimas kremų, į kurių sudėtį įeina cheminiai ir fiziniai filtrai.
Nesvarbu, koks filtras vartojamas, apsauga nuo saulės išreiškiama SPF vienetais (angl. Sun Protection Factor), nurodomais ant gaminio pakuotės. Kuo SPF skaičius didesnis, tuo apsauga stipresnė. Apsaugos lygiai skirstomi į:
Žemo lygio (SPF 2–6)
Vidutinio lygio(SPF 8–12)
Aukšto (SPF 15)
„Mamos žurnalas“
